Nėštumas yra ypatingas ir pilnas pokyčių metas moters gyvenime. Kūdikio laukimas - tai džiaugsmo, rūpesčio ir didelių pasikeitimų periodas visai šeimai. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu yra nuolatinis procesas, kurio metu gimda patiria didelių pokyčių. Kiekvienas nėštumo etapas turi savo ypatumus ir pokyčius, kurie yra svarbūs tiek motinos, tiek vaikelio sveikatai.
Nėštumo pradžia: pirmieji pokyčiai
Pirmasis nėštumo požymis - tai mėnesinių dingimas. Tačiau moters organizme pokyčiai prasideda dar anksčiau. Tam, kad moteris galėtų pastoti, turi vykti tam tikri cikliniai pakitimai jos organizme. Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas, vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos. Ciklo metu vyksta šie procesai:
- 1-6 ciklo diena: atkrinta atkrintančioji gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50ml sudaro kraujas.
- 6-14 ciklo diena: veša gimdos gleivinė. Gimdos gleivinės vešėjimą lemia didėjantis estrogenų kiekis. Per šį laikotarpį gimdos gleivinės storis nuo 1-2mm padidėja iki 3-4mm. Šio tarpsnio pabaigoje, prieš ovuliaciją, susidaro palankiausios sąlygos apvaisinimui: gimdos kaklelio ertmė išsiplečia, pasišalina gleivių kamštis, pagausėja skaidrių skystų gleivių.
Jeigu moters mėnesinių ciklo trukmė yra 28 dienos, ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ą ciklo dieną (t.y. sutampa su ciklo viduriu). Ilgesnio ar trumpesnio mėnesinių ciklo atveju ovuliacijos laikas kiek „pasislenka“ nuo vidurio: tuomet ovuliacija dažniausiai įvyksta, kuomet iki kitų mėnesinių ciklo pirmos dienos lieka 12-14 dienų.
Ovuliacija: kiaušidėje subrendęs folikulas ištempia kiaušidės dangalus ir plyšta. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės. Patekęs į kiaušintakį, kiaušinėlis juo rieda 4-6 paras ir įkrenta į gimdą. Jeigu kiaušinėlis buvo apvaisintas, tai jis gimdoje ir implantuojasi (t.y. įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda joje augti). Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas.
Pirmąjį nėštumo mėnesį moteris nejaučia ypatingų pokyčių. Kai kurioms pabrinksta krūtys, panašiai, kaip prieš mėnesines, kai kurios sako, kad tempia pilvo apačią. Pirmąjį mėnesį, 4 savaitę, embrionas jau būna 3-4 mm ilgio. Jūsų „vaikutis“ - tai minkštas mažutis gumulėlis, kuriame dar sunku atskirti liemens, galvos ir virkštelės užuomazgas. Tačiau jau susidaro svarbiausių organų užuomazgos, pavyzdžiui, 3 nėštumo savaitę pastebima širdelės užuomazga. 18-21 dienomis po apvaisinimo širdutė jau varo embriono kraują viena kryptimi, nors tuomet embrionas - tik 1-1,5 mm dydžio.
Antrą nėštumo mėnesį ne viena nėščia moteris prisimena nelabai maloniai dėl pykinimo ir vėmimų. Jei vėmimai kamuoja dažnai (5-10 kartų per dieną), reikia pasitarti su ginekologu. Pirmus 3 mėnesius, kol iki galo nesusiformavę gemalo organai, moteriai negalima vartoti vaistų (šie patenka į gemalo organizmą ir gali sutrikdyti organų formavimąsi). Gali kankinti ne tik rytinis pykinimas, bet ir nuotaikų kaita, kai norisi tai verkti, tai juoktis. Tai dėl hormonų pokyčių. Antrą mėnesį krūtys padidėja daugumai, plotas aplink spenelius gali patamsėti ir tapti jautrus. Gali padažnėti šlapinimasis. Antrąjį nėštumo mėnesį susiformuoja daug svarbių gemalo organų: akys, širdis, galūnės, burna. Todėl tuo metu ypač svarbu sveikas gyvenimo būdas, ramybė.
8 savaitės vaisius jau vadinamas nebe embrionu, o vaisiumi, nes jau susiformavę visų organų sistemų pamatai (skrandis gamina skrandžio sultis, inkstai išskiria šianą). Savo forma vaisius jau primena mažą žmogeliuką. Jo ūgis - 2-3 cm, svoris 5-10 g. Pusę vaisiaus ilgio sudaro galva, iš galūnių užuomazgų susiformuoja rankų ir kojų pirštai. Nuo 5 savaitės embrioną jau galima pamatyti ultragarsu ir stebėti, kaip jis sparčiai auga. 5 savaičių embrionas yra 7 mm, o 6 savaičių - jau 15 mm dydžio. Šiuo metu jau galima įregistruoti embriono smegenų elektrines bangas.
Trečio mėnesio pabaigoje iki galo susiformuoja placenta. Vaisius dar nelabai tvirtai laikosi gimdoje, todėl intensyvus sportas ar sunkus fizinis darbas gali sukelti persileidimą. Būkite atsargi. Šiuo metu labai svarbu vaikučiui nepakenkti, kad nebūtų sklaidos defektų. Todėl mamai nepatariama vaikščioti po prekybos centrus, lankytis ten, kur daug čiaudinčių ir kosinčių žmonių.
Antrasis trimestras: vaisiaus augimas ir gimdos pokyčiai
Antrasis trimestras (13-28 savaitės) yra laikotarpis, kai moters organizmas ir gimda patiria ryškius pokyčius. Kai kurioms moterims dingsta rytinis pykinimas, didėja energijos lygis. Tačiau atsiranda naujų pojūčių ir pokyčių.
Per antrąjį trimestrą viskas akivaizdžiai ima keistis. Augant kūdikiui, gimda plečiasi, taigi jūs pilnėjate ir apvalėjate. Kad prisitaikytų prie vis didėjančios gimdos apimties, tempiasi ją laikantys raiščiai. Taip pat šiuo metu jūsų nėštumo hormono estrogeno ir progesterono lygis turėtų stabilizuotis - taigi jus mažiau pykins, mažiau norėsis šlapintis ir ne taip greitai pavargsite. Kai kurioms moterims rytinis pykinimas išlieka viso nėštumo metu. Jūsų kūdikis vis tiek jam reikalingų medžiagų gaus per placentą, tačiau turėtumėte pasikalbėti su savo šeimos gydytoju arba akušeriu, kad jie padėtų įveikti negalavimus.
Laikui bėgant, galite pastebėti, kad jūsų krūtinė ne tik didėja, bet ir keičiasi. Neišsigąskite, visa tai - pasiruošimas žindyti. Dėl padidėjusio kraujo kiekio kraujagyslės, esančios jūsų krūtinės ir krūtų paviršiuje išsiplečia ir tampa labiau pastebimos. Krūtų aureolės gali patamsėti, o jų skersmuo padidėti. Manoma, kad tai vyksta tam, kad naujagimis lengviau pastebėtų spenelį. Ir jeigu anksčiau nepastebėdavote savo riebalinių liaukų, dabar šie maži balti iškilimai, vadinami Montgomerio kauburėliais, gali tapti pastebimi.
Šiuo metu jūsų raiščiai tempiasi. Tai vyksta dėl hormono, vadinamo relaksinu, kuris ruošia jūsų dubens raiščius gimdymui. Šis hormonas sumažina kremzlių ir raiščių tankį, todėl jūs galite jausti maudimą pilvo srityje. Žinoma, jeigu nemalonus maudimas ar pilvo skausmas užsitęsia, kreipkitės į šeimos gydytoją ar akušerį.
Praėjus keletui antro trimestro savaičių, jūs greičiausiai dažniau ir aiškiau jausite kūdikio judesius, nes šiuo periodu jis jau didesnis ir stipresnis. Praėjus maždaug 20 nėštumo savaičių jums pasiūlys išsitirti echoskopu. Tai daroma tam, kad būtų patikslintos datos, išmatuojamas kūdikis ir tikrinama, ar jis auga normaliai, be to, patvirtinamas nešiojamų kūdikių skaičius, placentos padėtis ir stebima, ar nėra jokių anomalijų.
Nėštumui įpusėjus, jūs turbūt jaučiatės patogiau ir emociškai stabiliau nei ankstesnėmis savaitėmis. Tačiau, kad ir kaip švytėtumėte, jau galite jausti padidėjusį svorį. Jūsų kulkšnys ir pėdos gali pradėti tinti, ypač dienos pabaigoje. Ši dažna būsena atsiranda dėl to, kad jūsų auganti gimda spaudžia dubens venas. Padidėjęs venų spaudimas sulėtina kraujotaką, dėl to kraujas kaupiasi dubens srityje ir skysčiai stumiami į kulkšnis ir pėdas. Gerkite daug vandens ir ilsėkitės truputį pakeltomis kojomis - taip sumažinsite patinimą. Jūsų nugara taip pat gali skaudėti. Avėkite žemakulnius batelius (avalynė lygiu padu gali įtempti jūsų nugarą taip, kaip ir aukštakulniai) ir venkite ilgą laiką stovėti arba sėdėti.
Jūsų vaikelis vis dar turi pakankamai vietos judėti, todėl jeigu šiuo metu jaučiate jo spyrius ar kitokius judesius, tai yra normalu. Besilaukiant moterų hormonai nuolat svyruoja, o dažnai būna sunku suvaldyti ir plaukus. Kai kurios moterys pastebi, kad jų plaukai tampa storesni ir pradeda augti greičiau nei bet kada anksčiau. Daug kas priklauso ir nuo maisto - dauguma moterų dėl savo kūdikio stengiasi sveikiau maitintis ir negerti alkoholio.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis trimestras (nuo 27-os savaitės iki gimdymo) yra intensyvaus vaisiaus augimo ir pasiruošimo gimdymui laikotarpis. Gimda ir motinos kūnas patiria didžiausius pokyčius.
27-40 nėštumo savaičių tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-os nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Gimdos augimo stebėjimas nėštumo metu
Gydytojas ar akušerė reguliariai matuoja gimdos dugno aukštį, kad stebėtų vaisiaus augimą ir jo raidą.
Lankantis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ar akušerę, maždaug nuo vidurio nėštumo Jums reguliariai bus matuojamas gimdos dugno aukštis. Kas tai per matavimas, kodėl jis atliekamas ir ką rodo jo rezultatai?
Kas yra gimdos dugno aukštis?
Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius.
Kodėl ir kada jis matuojamas?
Pagrindinis gimdos dugno aukščio matavimo tikslas - stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Tai paprastas, neinvazinis būdas preliminariai įvertinti, ar vaisius auga gerai. Matuoti gimdos dugno aukštį paprastai pradedama maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės, kai gimdos viršus jau pakyla virš gaktikaulio ir yra lengvai apčiuopiamas per pilvo sieną. Vėliau šis matavimas dažniausiai atliekamas kiekvieno planinio vizito pas gydytoją ar akušerę metu.
Kaip atliekamas matavimas?
Procedūra yra labai paprasta, greita ir visiškai neskausminga:
- Jūs atsigulsite ant kušetės (dažniausiai pusiau gulomis arba ant nugaros, šiek tiek sulenkus kojas per kelius).
- Gydytojas ar akušerė švelniai apčiuops Jūsų pilvą, kad surastų gaktikaulio viršų ir gimdos dugną (viršutinę jos dalį).
- Specialia matavimo juostele bus išmatuotas atstumas tarp šių dviejų taškų, vedant juostelę per pilvo išlinkimą.
- Gautas matmuo centimetrais bus užrašytas Jūsų nėščiosios kortelėje.
Ką reiškia matavimo rezultatai? (cm ≈ savaitės taisyklė)
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Žinoma, tai tik orientacinis dydis. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Tai reiškia, kad jei 28 savaitę Jūsų gimdos dugno aukštis yra tarp 26 ir 30 cm, tai greičiausiai yra visiškai normalu.
Augimo sekimas diagramoje
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Šioje diagramoje paprastai būna nubrėžtos trys kreivės, rodančios apatinę normos ribą, vidurkį ir viršutinę normos ribą konkrečiai nėštumo savaitei. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.
Ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?
Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų. Nesijaudinkite per anksti: nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:
- Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
- Matavimo technikos ypatumai.
Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę. Pasitikėkite gydytoju: tik gydytojas, įvertinęs visus veiksnius ir tyrimų rezultatus, gali pasakyti, ar yra pagrindo nerimauti. Gimdos dugno aukščio matavimas yra paprastas ir naudingas būdas stebėti Jūsų ir Jūsų mažylio būklę nėštumo metu. Tai vienas iš daugelio įrankių, padedančių užtikrinti sklandžią nėštumo priežiūrą.
Pokyčiai po gimdymo: gimdos involiucija
Po gimdymo gimda pradeda grįžti į savo pradinę būklę, procesas, vadinamas involiucija.
Iškart po gimdymo gimda traukiasi ir grįžta į įprastinį dydį bei svorį, koks buvo iki nėštumo, per 6 savaites. Po gimdymo, traukiantis gimdai, atsidalinantys audiniai iš gimdos išskyrų (lochijų) pavidalu pasišalina per makštį. Pirmąsias dienas po gimdymo išskyros būna raudonos, vėliau šviesėja, tampa vandeningesnės, o apie 10 dieną įgauna baltą ar baltai gelsvą atspalvį.
Gimdos involiucija. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaišius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo.
Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai.
