Blogas burnos kvapas gali būti ne tik suaugusiųjų problema. Kartais ši nemaloni bėda aplanko net ir dantukų neturinčius kūdikius. Laiku nustatyta priežastis padeda greičiau išspręsti problemą ir išvengti galimų komplikacijų. Svarbu suprasti, kad vaikų organizmas jautresnis, o kai kurios priežastys gali skirtis nuo suaugusiųjų.
Dažniausiai užuodžiame iš vaikų burnos sklindantį ne itin malonų kvapą. Ši problema gali būti aktuali bet kokio amžiaus vaikams - nuo kūdikio iki paauglio. Blogas burnos kvapas netgi turi medicininį pavadinimą - halitozė. Jeigu sutrikimas pasireiškia epizodiškai, gali būti, kad kaltininkai - mitybos sutrikimai, o nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos tikriausiai yra rimtos ligos vystymosi signalas, todėl jo ignoruoti negalima.
Dažniausios blogo burnos kvapo priežastys
Blogas burnos kvapas vaikui - dažna situacija, kuri kelia nerimą tėvams. Kartais tai susiję su paprastomis priežastimis, pavyzdžiui, nepakankama burnos higiena ar laikinu peršalimu. Tačiau tam tikrais atvejais nemalonus kvapas gali signalizuoti apie sveikatos problemą. Blogas burnos kvapas gali būti susijęs ne tik su dantimis, bet ir su nosiarykle, virškinimo sistema ar net kvėpavimo takais.
Burnos higiena
Daugiau nei 80 procentų atvejų blogas burnos kvapas kyla iš burnos ertmės. Jei vaikas netinkamai valo dantis ar liežuvį, bakterijos skaido maisto likučius ir išskiria sieros junginius, kurie sukelia nemalonų kvapą. Ėduonis, dantenų uždegimas ar maisto likučiai tarp dantų taip pat gali būti priežastis. Net pieninių dantų problemos gali sukelti stiprų kvapą. „Vaikų halitozė dažniausiai susijusi su burnos higiena ir bakterijų veikla“, - teigia vaikų odontologė dr. Margaret Mitchell. Svarbu mokyti vaiką tinkamai valyti dantis bent du kartus per dieną ir reguliariai lankytis pas odontologą.
Dažniausia kūdikių blogo kvapo iš burnos priežastis yra burnoje besidauginančių bakterijų perteklius. Kada jų mažiau, tuomet ir kvapas mažiau jaučiamas. Burnoje visada yra bakterijų. Burnoje bakterijos reikalingos, nes jos dalyvauja maisto skaldymo procese. Bakterijų perteklių atsirasti skatina žindukas (gėrimas iš buteliuko), žaislų, pirštų, kumštuko dažnas buvimas burnoje. Maisto likučiai, ypač saldumynai, burnoje taip pat skatina bakterijų dauginimąsi. Kūdikiai sugeba gerti iš puoduko, taigi jiems buteliukas su žinduku nereikalingas. Pavalgiusiam kūdikiui dera pasiūlyti nesaldinto vandens, taip bandoma iš burnos pašalinti maisto likučius.
Blogas burnos kvapas gali atsirasti ir sergant dantenų ligomis - gingivitu, parodontoze ar stomatitu. Ką daryti? Užtikrinti tinkamą vaiko dantų ir burnos higieną. Dantukų dar neturinčių kūdikių dantenas, burnos ertmę ir liežuvį galima apvalyti sudrėkinto audinio skiautele arba specialiu antpirščiu. O išdygus pirmajam dantukui reikėtų pradėti valyti dantis dantų šepetėliu. Vaikas turėtų valytis dantis ne rečiau nei 2 kartus per dieną ir ne trumpiau nei 2 min. Ikimokyklinio amžiaus vaikams dantis turėtų išvalyti tėvai. Vyresniems nei 3 m. vaikams ant šepetėlio dėkite žirnio dydžio pastos gabalėlį, jaunesniems - perpus mažesnį. Po valymo skatinkite vaikus dantų pastą išspjauti. Pasirūpinkite, kad vaikai taip pat nusivalytų ir liežuvį - ant jo kaupiasi blogą kvapą lemiančios bakterijos. Kasdien valykite vaiko tarpdančius siūlu.
Jūsų vaiko burnoje gyvena milijonai bakterijų, kurių „degalais“ tampa jo valgomas maistas. Reguliariai dantų nevalant šepetėliu ir nesinaudojant dantų siūlu, bakterijos kaupiasi ant dantų paviršiaus ir suformuoja lipnų apnašų sluoksnį. Ilgainiui apnašose esančios bakterijos sukelia ėduonį, kuris ir nulemia blogą burnos kvapą.
Net ir krūtimi maitinamiems mažyliams iš burnos kvepia pienu - taip nutinka dėl bakterijų poveikio. Vyresnio amžiaus vaikų burnos terpėje atsiranda palankios sąlygos daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir puvimo bakterijoms, kurios ir sukelia nemalonų burnos kvapą.
Ką daryti? Gerai apžiūrėkite vaiko dantis.
Sausa burna ir seilių svarba
Seilės atlieka labai svarbią apsauginę funkciją - jos nuplauna bakterijas, neutralizuoja rūgštis ir palaiko burnos mikrofloros pusiausvyrą. Jei vaiko burna išsausėja, bakterijos dauginasi greičiau, todėl atsiranda nemalonus kvapas. Sausa burna vaikams gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių vartojimo, kvėpavimo per burną, ilgalaikės slogos, tam tikrų vaistų vartojimo. Tėvai gali pastebėti, kad vaikas dažnai prašo vandens, skundžiasi lipnia burna ar sunkiau ryja sausą maistą. Ypač svarbu užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai vandens dienos metu ir naktį nekvėpuotų per burną. Jei problema išlieka, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Blogą burnos kvapą rytais sukelia naktį sumažėjantis seilėtekis ir dėl to išdžiūvusi burna (fiziologinė halitozė). Sausa burnos gleivinė - palanki terpė bakterijoms daugintis. Kūdikio burna perdžiūti gali ir dėl troškulio, tačiau daug dažnesnė priežastis - kvėpavimas per burną (pavyzdžiui, dėl slogos arba svetimkūnio nosyje). Burnos gleivinė gali džiūti ir dėl per sauso oro namuose. Todėl būtina vėdinti, drėkinti būstą, dažnai siūlyti atsigerti.
Padidėję adenoidai ir kvėpavimas per burną
Jei vaikas dažnai kvėpuoja per burną, ypač naktį, burnos gleivinė išsausėja. Sumažėjęs seilių kiekis leidžia bakterijoms lengviau daugintis, todėl kvapas sustiprėja. Padidėję adenoidai (nosies ryklės tonzilės) gali sukelti nosies užgulimą ir skatinti kvėpavimą per burną. Tokiais atvejais blogas kvapas gali būti nuolatinis, net jei dantys valomi tinkamai. Taip pat gali pasireikšti knarkimas, dažnos ausų ar nosiaryklės infekcijos.
Dvi pagrindinės vaikų halitozės (blogo burnos kvapo) priežastys tai nepakankamai gerai valomi dantys ir kvėpavimas per burną užuot kvėpavus per nosį. Pastarasis išdžiovina burną, o tai yra vienas pagrindinių šios problemos faktorių. Mažesni vaikai nesugeba perteikti savo sveikatos problemų, jeigu nieko neskauda. Todėl, jei nepakyla vaikui temperatūra ir jis nevemia, tėvai gali net nepastebėti nedidelių alergijų, sinusų infekcijų, slogos ar tonzilių uždegimo.
Kvėpavimas per burną
Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę - tuomet mažylis gali kvėpuoti ir per burną. Jei kūdikis ir vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.
Miego apnėja. Jei vaikas miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė knarkimo priežastis yra miego apnėja. Tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės.
Alergijos. Sloga (ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl kitų priežasčių).
Anatominės nosies pertvaros problemos. Viena iš dažniausių anatominių problemų, dėl kurios vaikai kvėpuoja per burną - kreiva nosies pertvara. Tai reiškia, kad kremzlių ir kaulų, skiriančių vaiko šnerves, padėtis yra netinkama. Dažniausiai pertvaros iškrypimą nulemia gimdymo traumos (vyresni vaikai nosį gali susižaloti nukritę ar patyrę kitą traumą). Nustatyta, kad iškrypusią nosies pertvarą turi net iki 80 proc. žmonių.
Kūdikis nebuvo žindomas arba buvo žindomas trumpiau nei 3 mėn. Žindymas, net ir retas, gali paskatinti kūdikį kvėpuoti taisyklingai, nes ištraukiant pieną intensyviai dirba kūdikio burnos ir liežuvio raumenys. Liežuvio pasaitėlis yra trumpas.
Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, vaikas čiulpia nykštį ir pan.
Padidėjusios tonzilės ir adenoidai. Dažniausiai kvėpavimo per burną problema prasideda naktį, t.y. vaikas miega kvėpuodamas per burną. Tad kartais tėvai kurį laiką problemos nė nepastebi.
Siekiant, kad sveikata būtų gera, būtina kvėpuoti per nosį. Nepakankamas deguonies įsisąvinimas. Kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, plečiantis kraujagystes ir lemiantis geresnį deguonies įsisąvinimą. Alergijos ir infekcinės ligos. Burnos džiuvimas. Kvėpuojant per burną sumažėja seilių, tad bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus. Netinkamai besivystantis žandikaulis. Užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia jo, o kartu ir žandikaulio bei kitų veido kaulų normalų vystymąsi.
Peršalimas, sinusitas ir gleivių kaupimasis
Vaikams blogas burnos kvapas dažnai pasireiškia peršalimo metu. Kai nosiaryklėje kaupiasi gleivės, jose dauginasi bakterijos. Šios bakterijos išskiria nemalonaus kvapo junginius, kurie juntami iš burnos. Sinusitas - tai prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti ilgalaikį kvapą. Tokiu atveju vaikas gali skųstis užgulta nosimi, galvos skausmu, pūlingomis išskyromis ar kosuliu, ypač naktį. Jei kvapas atsirado kartu su sloga ir nepraeina ilgiau nei 10-14 dienų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar LOR specialistu. „Lėtinis sinusitas vaikams gali būti viena iš ilgalaikės halitozės priežasčių“, - teigia vaikų otorinolaringologas dr. Steven P. Cook.
Sloga - rimta liga. Tiek ji, o ypač užsitęsusi ar jau komplikavusis į sinusitą, tiek lėtinė bei ūmi angina ar adenoidų uždegimas lemia tai, kad kvėpavimo takuose susikuria palanki terpė daugintis bakterijoms, gamintis gleivėms, pūliams. Ši priežastis paprastai dažnesnė vyresniems, darželį jau lankantiems vaikams. Dėl kvėpavimo organų ligų atsiradęs nemalonus burnos kvapas paprastai būna neįkyrus, juntamas tik iš labai arti. Pats vaikas dažniausiai jo net nejunta, o tėvai kvapą pastebi po nakties miego, kai ypač gaminasi gleivės, „užsikemša“ nosis ir mažylis yra priverstas kvėpuoti per burną. Išvalius nosytę nemalonaus kvapo paprastai nebelieka.
Pagalba vaikui: Labai svarbu į kvėpavimo organų ligas nepažiūrėti pro pirštus ir jas tinkamai gydyti, mat net iš pirmo žvilgsnio paprasčiausia sloga gali komplikuotis į lėtinę, taip pat į sinusitą, gerklės, ausų uždegimus, bronchitą, laringitą ir t. t. Būtina reguliariai valyti nosį, rekomenduojama įtrinti vaiko krūtinėlę bei padukus aliejais ar specialiais tepalais su eukaliptų, arbatmedžių, mentolio ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurioms mažylis nealergiškas. Naudingos yra ir druskų vonelės kojoms, inhaliacijos. Labai svarbu sergant gerti kuo daugiau šiltų skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau išsiplautų virusai, taip pat patariama kuo dažniau vėdinti kambarius. Jei mažylis nuolat serga, pravartu pagalvoti, kaip būtų galima pastiprinti jo imunitetą. Beje, tėvams derėtų atminti, kad dėl niekaip nesibaigiančios slogos vaikai paprastai būna dirglesni, mažiau valgo, jiems sunku susikaupti, dėl to gali prasčiau sektis darželyje ar mokykloje.
Tonzilės ir lėtinis tonzilitas
Padidėjusios ar lėtinio uždegimo pažeistos tonzilės gali būti viena iš užsitęsusio blogo burnos kvapo priežasčių. Tonzilių kriptose (mažuose įdubimuose) gali kauptis maisto likučiai, bakterijos ir negyvos ląstelės. Susidaro vadinamieji tonzilių kamščiai, kurie skleidžia stiprų, nemalonų kvapą. Vaikams tai gali pasireikšti kartu su dažnais gerklės skausmais, rijimo diskomfortu, baltomis apnašomis tonzilėse, padidėjusiais limfmazgiais. Jei tonzilių uždegimas kartojasi arba kvapas nepraeina net esant gerai burnos higienai, verta kreiptis į LOR specialistą. „Tonzilių kriptose susikaupusios bakterijos gali būti lėtinės halitozės priežastis vaikams“, - teigia otorinolaringologas dr. Richard Rosenfeld. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas tonzilių gydymas ar net chirurginis pašalinimas, jei uždegimai kartojasi dažnai.
Kita dažna blogo burnos kvapo priežastis - tonzilitas (angina). Sergant sinusitu, nosies ertmėje ir gerklėje kaupiasi skysčiai. Ką daryti? Vaikui reikėtų paskalauti gerklę, daryti inhaliacijas ir fizioprocedūras. Nemalonus kvapas jaučiamas ir kaip alerginio rinito pasekmė.
Anaerobinės bakterijos minta maisto dalelėmis, kurios lieka nevalytoje burnoje. Daugybė šių bakterijų gyvuoja ant liežuvio, nes šimtai jų prisitvirtina prie jau numestų, bet dar ant liežuvio besilaikančių epitelio ląstelių. Kitas dažnas prasto vaiko burnos kvapo atvejis - tonzilių akmenų formavimasis vaiko tonzilių plyšiuose. Tonzilių akmenys yra nedidelės baltos susikalcifikavusių burnos nešvarumų kruopelės, įsitvirtinusios tonzilių plyšiuose. Dar vadinami tonzilolitais, netyčia sukramtyti ar natūraliai irdami tonzilių akmenys skleidžia nemalonų kvapą. Tonzilių akmenis galima pašalinti dantų šepetuku arba burnos irigatoriumi.
Svetimkūnis nosyje: netikėta, bet dažna priežastis
Mažesni vaikai kartais į nosį įkiša smulkius daiktus - karoliukus, maisto gabalėlius ar žaislų dalis. Jei svetimkūnis lieka nepastebėtas, gali atsirasti vienpusės pūlingos išskyros ir labai stiprus nemalonus kvapas. Tai dažniau pasitaiko 2-5 metų vaikams. Jei pastebimas kvapas tik iš vienos nosies pusės arba atsiranda pūlingos išskyros, būtina kreiptis į gydytoją.
Labai dažnai smalsūs maži vaikai įsikiša kokį nors svetimkūnį (karoliuką, pupelę, žaislo dalį ir kt.) į nosį ir visai apie jį pamiršta. Ką daryti? Svetimkūnis trikdo įprastai kvėpuoti, „traukia“ infekcijas, skatina uždegiminius procesus, dėl to gaminasi daugiau gleivių, nosis „užsikemša“, vaikas kvėpuoja per burną.
Virškinimo sistema ir burnos kvapas
Nors tėvai dažnai mano, kad blogas kvapas kyla iš skrandžio, vaikams ši priežastis yra retesnė. Vis dėlto tam tikrais atvejais gastroezofaginis refliuksas gali sukelti rūgštų ar nemalonų kvapą. Jei kartu pasireiškia rėmuo, pilvo skausmas, atpylimas ar kosulys naktį, reikėtų įvertinti galimą refliuksą.
Nemalonų burnos kvapą lemianti virškinamojo trakto bėda, gastroezofaginis refliuksas, būdingas daugeliui mažylių, mat vaiko stemplė fiziologiškai yra gan trumpa, jos raumenų raukas ties skrandžiu dažniausiai nėra iki galo susiformavęs, tad neužsiveria tiek, kiek reikėtų. Rezultatas? Maistas iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ten pabuvęs pradeda „kvepėti“. Ši bėda pasitaiko ir kūdikiams, tačiau gera žinia yra ta, kad ji išaugama - vaikui augant stemplė ilgėja, raukas užsidaro. Žinoma, jis neužsiveria aklinai, nes ir mes, suaugusieji, neretai skundžiamės, kad vargina rėmuo. Tai absoliučiai normalu. Tiesa, kartais gastroezofaginis refliuksas išsivysto į gastroezofaginio refliukso ligą (rėmuo vargina nuolat, būtinas specialus gydymas), todėl visada geriau pasitarti su specialistu. Virškinamojo trakto bėdų paskatintas nemalonus burnos kvapas paprastai būna aštresnis, rūgštokas, jaučiamas nuolat, ne tik po miego.
Ką daryti? Labai svarbu sureguliuoti ar pakeisti jo mitybos įpročius: neduoti valgyti prieš miegą (paskutinis valgymas rekomenduojamas iki miego likus 2-3 val.), taip pat pasiūlyti sveikesnių ir „lengvesnių“ produktų. Kartais vaikui prireikia vartoti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, nes skrandžio ir stemplės pH skiriasi, tad nuolat į stemplę iš skrandžio patenkantis, skrandžio rūgščių jau paveiktas maistas ilgainiui gali sukelti stemplės uždegimą. Tėvams derėtų atminti, kad sunkiausiai ir ilgiausiai virškinamas riebus, paskui baltyminis maistas. Lengviausiai - angliavandenių gausūs, ląstelienos turintys produktai. Ne veltui vakarienei mitybos specialistai pataria rinktis įvairių grūdų košes. Jei vaikas labai valgus ir vakare zyzia bei prašo valgyti, reikėtų ieškoti aukso viduriuko - prieš miegą siūlomi užkandžiai turėtų būti lengvi: duoniukai, trapučiai, koks nors vaisius, indelis jogurto.
Sutrikus virškinimui, sergant gastritu, skrandžio opa arba padidėjus skrandžio rūgštingumui, galima užuosti iš burnos sklindantį rūgštų kvapą, primenantį mielinę tešlą. Pagal kvapą galima nuspėti, kuo vaikas serga.
Kitos priežastys
Disbakteriozė ne visada pasireiškia viduriavimu ir padidėjusiu pilvo pūtimu. Dažniausiai ji iš viso nepastebima. Apie jos buvimą galima spręsti tik iš nemalonaus burnos kvapo. Taip pat yra įrodymų, kad nulemti blogą burnos kvapą gali ir grybelinės infekcijos.
Kūdikiai ir maži vaikai gali dehidruoti labai greitai, tad svarbu visuomet užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Dažniausiai dehidratacija kūdikiams ir vaikams pasireiškia vemiant, viduriuojant, stipriai karčiuojant, tvyrant karštiems orams. Stenkitės užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Žindomiems kūdikiams dažnai siūlykite krūtį, o vyresnius vaikus raginkite gerti pakankamai vandens ir elektrolitų tirpalų (jie ypač svarbūs, jei vaikas gausiai vemia ir viduriuoja).
Skysčių trūkumas. Vyresnis nei pusantrų metų amžiaus vaikas per dieną turėtų išgerti apie 1,5 l skysčių. Tinkamiausias - paprasčiausias švarus vanduo.
Karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas. Šie negalavimai sutrikdo viso organizmo veiklą, mat šiam pradeda trūkti skysčių. Vaikui būtina kuo daugiau gerti.
Vartojami antibiotikai. Jų pavartojus iš burnos taip pat gali sklisti nemalonus kvapas, mat antibiotikai organizme pakeičia gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Norint juos atkurti, vaikui geriant antibiotikus būtina duoti produktų, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų (tinka jogurtas, kefyras) arba specialių preparatų.
Tam tikri negalavimai. Blogas burnos kvapas ne tik nepadeda bendrauti, bet ir gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Pagrindinė priežastis, pasak BENU vaistinės ekspertės Ramunės Uosienės, dažniausiai yra bloga burnos higiena. Kaip tinkamai ja pasirūpinti ir neprisišaukti rimtesnių sveikatos sutrikimų, pasakoja specialistė. Prie savo burnos kvapo esame pripratę, todėl ne visada jaučiame koks jis - įprastas ar blogas. Žinoma, ne visuomet tą pasakys ir aplinkiniai, o jeigu išdrįs - tai gali būti itin nemaloni situacija. Todėl geriausiai savo burnos kvapą pasitikrinti savarankiškai. „Burnos kvapą galima pasitikrinti įkvėpus ir iškvėpus orą į suspaustą kumštį. Jį pauosčius, paaiškės ar kvapas blogas. Dar galima palaižyti riešą ir palaukus penkiolika sekundžių - pauostyti. Išsivalius tarpdančius bekvapiu dantų siūlu, jį taip pat galima pauostyti ir suprasti, ar kvapas tinkamas“, - pataria specialistė. Net 90 proc. blogo burnos kvapo atvejų, pasak R. Uosienės, sukelia netinkama burnos higiena. Nors dantų valymas turėtų būti įprasta kasdienės rutinos dalis, ne visi tai daro kaip priklauso - du kartus per dieną, naudodami papildomas priemones. „Blogą burnos kvapą dažniausiai sukelia bakterijos nuo tarpdančiuose užsilikusio maisto. Nepašalintas jis ilgainiui gali pažeisti ir dantis bei dantenas. Tuomet maisto ten gali kauptis dar daugiau. Be įprasto dantų valymo šepetėliu, rekomenduojama valyti tarpdančius ir liežuvį. Šepetėliai gerai nepasiekia tarpdančių, o ant liežuvio likusios bakterijos toliau teršia burną ir sukelia nemalonų kvapą. Tarpdančius rekomenduojama valyti dantų siūlu ar specialiu šepetėliu. „Nemalonų kvapą gali sukelti ir dantenos. Jeigu jos jautresnės, linkusios į uždegimus ar esant parodontozei, jų priežiūrai rekomenduojami sparčiai populiarėjantys burnos irigatoriai. Greitam burnos kvapo pašalinimui, R. Uosienė pataria nesirinkti tokių visuomenėje paplitusių liaudiškų metodų, kaip skalavimas soda: „Ji kaip tik gali sukelti didesnį burnos kvapo disbalansą. Greitam efektui galima pakramtyti mėtos ar petražolių. Taip pat rekomenduojamas burnos skalavimo skystis - jis suteiks momentinį efektą“. Tačiau ilgalaikes (pavyzdžiui, sausos burnos) problemas patariama spręsti specialiomis priemonėmis. „Nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl burnos išsausėjimo, negeriant pakankamai skysčių - nesigamina pakankamai seilių. Sausumas taip pat pasireiškia ir po nakties, ar daug per dieną kalbantiems žmonėms. Tokiu atveju padėti gali specialūs purškikliai bei dantų pastos, kurios skirtos atstatyti burnos drėgmės jausmą ir taip panaikinti blogą burnos kvapą“, - akcentuoja specialistė. Jeigu pasitikrinus dantis pas odontologą, reguliariai atlikus burnos higieną bei atmetus kitus burnos priežiūros atvejus kvapas nedingsta, specialistė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į gydytoją. „Tai gali būti kepenų ar virškinamojo trakto sutrikimo požymis. Taip pat nemalonus kvapas pasireiškia sinusito, tonzilito, padidėjusio rūgštingumo ar net onkologinių ligų atvejais. Dažnai jis būna specifinis, todėl tokiais atvejais jo priežastį geriausiai nustatys gydytojas“, - pataria BENU vaistinės specialistė R.
Nemalonų kvapą gali nulemti ir tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, svogūnų, česnakų, stiprių prieskonių ir kt., vartojimas.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei blogas kvapas išlieka ilgiau nei kelias savaites, nepaisant geros higienos, arba atsiranda papildomų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu neignoruoti nuolatinio kosulio, karščiavimo, svorio kritimo, skausmo ryjant, pūlingų išskyrų. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų.
Kaip tėvai gali padėti vaikui atsikratyti blogo burnos kvapo?
Pirmasis žingsnis - įvertinti burnos higieną. Vaikams iki 8-10 metų dažnai reikia tėvų pagalbos valant dantis, nes jų motoriniai įgūdžiai dar nėra pakankamai išlavinti. Svarbu ne tik dantys, bet ir liežuvio valymas, nes būtent ant liežuvio kaupiasi daug bakterijų. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, stebėti, ar vaikas kvėpuoja per nosį, laiku gydyti slogą ir sinusitą, reguliariai lankytis pas odontologą. Jei problema išlieka, gali būti reikalinga šeimos gydytojo ar LOR specialisto konsultacija. „Reguliarūs profilaktiniai vizitai padeda anksti nustatyti priežastį ir išvengti ilgalaikių problemų“, - teigia vaikų odontologė dr. Margaret Mitchell.
Vaikų halitozės gydymas priklauso nuo jos priežasčių. Pirmiausia, tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas praleistų pakankamai laiko valydamasis dantis, liežuvį ir skalaudamas burną. Jei halitozė nenyksta, gali tekti keisti mitybos įpročius, ypač atkreipiant dėmesį į vaiko vartojamus daug cukraus turinčius gėrimus ir užkandžius. Mažiems vaikams taip pat labai svarbu reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. Kasdieniai sveiki ir daug ląstelienos turintys pusryčiai skatina seilių gamybą, kuri būtina norint sumažinti anaerobinių bakterijų kiekį. Jei visos šios priemonės halitozės atsikratyti nepadeda, gydytojai gali paskirti kraujo ir šlapimo tyrimus - galbūt problemos priežastis slypi kitur. Diabetas, inkstų ar kepenų problemos daro įtaką burnos pH, dėl ko daugėja bakterijų. Pavyzdžiui, nuo diabetinės ketoacidozės kenčiantys vaikai dažnai išskiria „vaisinį“ kvapą, o turinčių inkstų problemų burnos kvapas šiek tiek primena šianą.
Labai gerai, kad išvalote mažylės burnytę. Soda valant kūdikio burną nėra būtina.
Nauda ir rizikos ignoruojant blogą burnos kvapą vaikui
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik estetinė problema, ilgalaikis kvapas gali turėti medicininę ir emocinę reikšmę.
Nauda laiku nustačius priežastį
Anksti gydomas ėduonis ar infekcijos. Mažesnė komplikacijų rizika. Pagerėjusi vaiko savijauta ir pasitikėjimas savimi. Vengiamas ilgalaikis burnos ar nosiaryklės uždegimas.
Rizikos ignoruojant problemą
Ėduonies progresavimas ir dantų pažeidimai. Lėtinis sinusitas ar tonzilių uždegimas. Socialinis diskomfortas mokykloje. Galimas rimtesnės ligos pavėluotas nustatymas.
EP72: Patarimai, kaip valyti kūdikio burną
