Kiekviena moteris bent kartą gyvenime yra susidūrusi su nerimą keliančia situacija, kai kalendoriuje pažymėta diena atėjo ir praėjo, o mėnesinės taip ir neprasidėjo. Pirmasis impulsas dažniausiai būna susijęs su nėštumo baime arba, priešingai, viltimi, tačiau atlikus testą ir gavus neigiamą atsakymą, kyla natūralus klausimas: kas vyksta su mano kūnu? Mėnesinių ciklas yra vienas jautriausių moters sveikatos indikatorių, reaguojantis ne tik į fizinius pokyčius, bet ir į emocinę būseną, mitybą ar net keliones. Nors internete gausu patarimų, kaip „iššaukti“ mėnesines per vieną vakarą, gydytojai ginekologai įspėja, kad kišimasis į hormonų veiklą be aiškios priežasties gali būti pavojingas. Prieš imantis bet kokių priemonių mėnesinėms skatinti, būtina suprasti, kodėl jos vėluoja.

Normalus ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų. Laikoma, kad mėnesinės vėluoja, jei jos neprasideda praėjus 5 ar daugiau dienų po numatytos datos. Vėluojančios ar apskritai trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Verta paminėti, kad vidutiniškai moters ciklas trunka 25-30 d., tačiau ir 21-35 d. Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.

Moterims menstruacijų vėlavimas, išskyrus nėštumą, reiškia kiekvienos menstruacijos atsiradimą skirtingais intervalais. Kitaip tariant, nors 2-3 mėnesinių vėlavimas per metus laikomas normaliu, užsitęsusios mėnesinės gali rodyti nenormalią situaciją. Nors menstruacijos paprastai vyksta kas 28 dienas, kai kurioms moterims jos gali prasidėti reguliariai nuo 21 iki 35 dienų. Ši sąlyga, kuri kiekvienam asmeniui skiriasi, laikoma normaliomis ribomis. Išskyrus nėštumą, menstruacijų vėlavimas 7 ar daugiau dienų gali būti svarbus sveikatos problemos simptomas. Todėl 3 dienų menstruacijų vėlavimas laikomas normaliu, tačiau 15 dienų vėlavimas, išskyrus nėštumą, laikomas nenormaliu.

Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys

Mūsų reprodukcinė sistema veikia vadovaujama sudėtingo hormonų balanso, kurį reguliuoja pagumburis, hipofizė ir kiaušidės. Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:

1. Nėštumas

Nėštumas - pati dažniausia ir akivaizdžiausia vėluojančių mėnesinių priežastis. Svarbu žinoti, kad pastoti galima net ir naudojant kontracepciją, nes nė viena jos forma nėra 100 % patikima. Jei esate lytiškai aktyvi ir mėnesinės vėluoja, pirmas žingsnis - nėštumo testas namuose. Jei rezultatas teigiamas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti tolesnius veiksmus.

2. Stresas ir gyvenimo būdas

Tai viena dažniausių priežasčių. Kai patiriate didelį stresą, organizmas gamina kortizolį, kuris gali slopinti reprodukcinių hormonų (ypač GnRH) gamybą. Ilgalaikis ar stiprus stresas gali tiesiogiai paveikti menstruacijų ciklą: jis gali pailgėti, sutrumpėti arba mėnesinės gali visai išnykti. Kai kurios moterys taip pat pastebi, kad streso metu menstruacijos tampa skausmingesnės. Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) - hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą - gamyba. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir poilsis padeda sumažinti streso poveikį organizmui. Jei stresas tampa lėtinis, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu.

3. Kūno svorio pokyčiai

Tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali sutrikdyti ciklą. Riebalinis audinys dalyvauoja estrogenų gamyboje. Jei svoris staiga nukrenta, organizmui gali pritrūkti resursų ovuliacijai. Didelis svorio kritimas, labai mažas kūno riebalų kiekis ar intensyvios treniruotės gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokiu atveju organizmas gali „išjungti“ ovuliaciją, o kartu ir menstruacijas. Jei po reikšmingo svorio pokyčio mėnesinės vėluoja ar dingsta, svarbu pasitarti su gydytoju ar dietologu. Antsvoris taip pat gali paveikti menstruacijų ciklą. Kartais nutukimas ir nereguliarios mėnesinės gali būti susijusios su policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS) ar kitais hormoniniais sutrikimais. Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.

4. Fizinis krūvis

Intensyvus sportas, ypač jei jis pradėtas staiga, kūnui yra didelis stresas. Kaip ir dideli svorio pokyčiai, intensyvus sportas taip pat gali išderinti reprodukcinės sistemos hormonus. „Tai, pavyzdžiui, itin būdinga maratono bėgikėms ar balerinoms, - sakė M. Rosser. - Apkrovos jūsų kūnui gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, ypač tada, jei tai eina koja kojon su lieknėjimu“.

5. Kelionės ir paros ritmo sutrikimai

Skrydžiai per kelias laiko juostas (angl. jet lag) gali sutrikdyti organizmo vidinį laikrodį ir hormonų pusiausvyrą, todėl gali vėluoti mėnesinės.

6. Kontracepcija

Hormoninė kontracepcija (tabletės, pleistrai, injekcijos, implantai ar žiedai) gali lemti silpnesnes mėnesines arba jų nebuvimą. Taip nutinka todėl, kad hormonai suplonina gimdos gleivinę. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau kilus klausimų ar nerimui, visada verta pasitarti su gydytoju. Menstruacijų ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t. Nuo spiralių išplonėja gimdos audiniai, todėl kartais pacientėms neprasideda menstruacijos“, - aiškino M. Rosse. Nutraukus kontraceptinių hormoninių piliulių vartojimą, taip pat gali sutrikti ciklas: kartais prireikia kelių mėnesių, kol jis grįžta į įprastas vėžes.

7. Hormoniniai sutrikimai

Skydliaukės veiklos sutrikimai ar padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Kai kuriais atvejais priežastis gali būti hipofizės pakitimai ar kitos retos būklės. Hormonų disbalansas dažniausiai nustatomas atlikus kraujo tyrimus, o tinkamas gydymas padeda atkurti reguliarų ciklą. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui. Pernelyg aktyvi arba per mažai aktyvi skydliaukė (kakle esanti liauka, kuri reguliuoja medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą). „Neįprastai aukštas ar neįprastai žemas skydliaukės hormonų kiekis būna susijęs su menstruacijų pokyčiais“, - sakė M. Rosser. Jei neštumo galimybė atkrinta, gydytojas turi patikrinti jūsų skydliaukės veiklą. Jums gali būti skirtas kraujo tyrimas skydliaukės hormonams patikrinti. Jei skydliaukės veikla iš tikrųjų bus sutrikusi, gydytojas paskirs vaistus, kurie sureguliuos jūsų hormonus.

8. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

PCOS - vienas dažniausių hormoninių sutrikimų vaisingo amžiaus moterims. Jam būdingi: nereguliarios arba dingstančios mėnesinės, spuogai, padidėjęs plaukuotumas, svorio augimas, smulkios cistos kiaušidėse. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją įvertinimui. Kiaušidžių cistos gali neigiamai paveikti ovuliacijos fiziologiją. Tai gali padaryti ovuliaciją nestabilią arba visiškai ją sustabdyti, sukeldama hormonų pusiausvyros sutrikimus ir menstruacijų sutrikimus.

9. Amžius ir hormonų svyravimai

Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys. Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų. Jus gali kankinti karščio bangos ar nuotaikų svyravimai, įspėja M. Rosser. Jei šie simptomai tampa itin varginantys, jums gali padėti vaistai, pavyzdžiui, pakaitinė hormonų terapija. Jei menstruacijos vėluoja paauglėms, tai irgi gali būti normalu. „Savo pacientėms paauglėms patariu savo kūną įsivaizduoti tarsi termometrą. „Kai būna karšta, termometrui prireikia šiek tiek laiko, kad jis pakiltų iki reikiamos skalės. Panašiai ir kūnui reikia šiek tiek laiko, kad jis pasivytų greitai besikeičiančius hormonus, todėl šiuo laikotarpiu gali būti menstruacijų ciklo sutrikimų“, - teigė gydytoja.

10. Ligos

Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.

11. Vaistų vartojimas

Dėl nereguliarių menstruacijų ciklo kartais gali būti kalti tam tikri vaistai. „Menstruacijos gali sutrikti moterims, kurios vartoja antidepresantus ar kitus psichiką veikiančius vaistus“, - pažymi daktarė, pridurdama, kad panašų poveikį menstruacijoms turi chemoterapijos vaistai.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors kartais vėluojančios mėnesinės būna pavienis atvejis, medicininė konsultacija rekomenduojama, jei:

• mėnesinės praleidžiamos kelis mėnesius iš eilės
• nėštumo testas teigiamas
• pasireiškia PCOS simptomai
• pastebimi staigūs svorio pokyčiai
• patiriamas nuolatinis stiprus stresas

Naudinga sekti savo menstruacijų ciklą - tai padeda greičiau nustatyti galimus sutrikimus. Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų.

Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?

Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių. Mediciniškai mėnesinių skatinimas dažniausiai atliekamas tik tuomet, kai ciklas vėluoja ilgą laiką (pavyzdžiui, daugiau nei 10-14 dienų) arba diagnozuojama amenorėja. Progesteronas yra hormonas, kuris dominuoja antroje ciklo pusėje. Jo lygio kritimas organizme ir sukelia kraujavimą. Vartojant sintetinį progesteroną (dažniausiai 5-10 dienų) ir staiga nutraukus jo vartojimą, sukeliamas dirbtinis hormonų kritimas, kuris priverčia gimdos gleivinę atsisluoksniuoti.

Natūralūs būdai paskatinti mėnesines:

1. Vitamino C vartojimas: Manoma, kad didesnės vitamino C dozės gali padidinti estrogenų lygį ir sumažinti progesterono kiekį. Dėl šio disbalanso gimdos gleivinė pradeda atsisluoksniuoti. Tačiau būtina laikytis atsargumo: per didelis vitamino C kiekis gali dirginti skrandį, sukelti viduriavimą ar inkstų akmenų formavimąsi.
2. Karšta vonia: Tai vienas populiariausių ir maloniausių būdų. Šiluma atpalaiduoja pilvo raumenis ir išplečia kraujagysles, gerindama kraujotaką dubens srityje. Tai gali padėti pagreitinti mėnesinių pradžią, jei jos vėluoja dėl streso ar įtampos.
3. Imbiero arbata: Imbieras tradicinėje medicinoje laikomas „šildančiu“ augalu. Manoma, kad imbiero arbata skatina gimdos susitraukimus. Tačiau imbierą reikia vartoti saikingai, nes dideli kiekiai gali sukelti rėmenį.
4. Petražolių arbata: Petražolėse yra medžiagų (apiolio ir miristicino), kurios gali stimuliuoti gimdos susitraukimus. Dažniausiai naudojama stipri petražolių arbata.
5. Lytiniai santykiai: Tai vienas natūraliausių būdų. Lytinių santykių metu orgazmas sukelia gimdos susitraukimus, o spermoje esantys prostaglandinai padeda minkštinti gimdos kakleliui, kas gali paskatinti mėnesinių pradžią.

Jei esate tikra, kad nesate nėščia, ir vėlavimas yra nedidelis (kelios dienos), galima išbandyti švelnius, natūralius būdus. Šie metodai dažniausiai veikia kaip emmenagogai - medžiagos, skatinančios kraujotaką dubens srityje ir gimdos susitraukimus.

Atitolinti mėnesines:

Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.

Kada nereikėtų rizikuoti? Pavojingi mitai ir patarimai

Interneto forumuose plinta daugybė mitų ir pavojingų patarimų, kaip „iššaukti“ mėnesines:

• Didelės aspirino dozės: Tai itin pavojingas mitas. Aspirinas skystina kraują, tačiau jis neskatina mėnesinių atsiradimo. Perdozavus aspirino, galima sukelti vidinį kraujavimą, skrandžio opas ir kitas pavojingas būkles.
• Nežinomų žolelių mišiniai: Pirkdami neaiškios kilmės žolelių mišinius internetu, rizikuojate savo kepenų ir inkstų veikla.
• Bandymų skatinti gimdos susitraukimus ankstyvo nėštumo metu: Tai yra labai pavojinga. Bet kokie bandymai skatinti gimdos susitraukimus (žolelėmis, karščiu ar vaistais) esant ankstyvam nėštumui gali sukelti persileidimą, nepilną valymąsi, infekcijas ar stiprų kraujavimą.

Apibendrinimas

Vėluojančios mėnesinės gali turėti daugybę priežasčių - nuo nėštumo ir streso iki hormoninių sutrikimų ar gyvenimo būdo pokyčių. Užuot nuolat ieškojus būdų, kaip dirbtinai sukelti kraujavimą, vertėtų susitelkti į ilgalaikę ciklo sveikatą. Tai apima subalansuotą mitybą, kurioje gausu sveikųjų riebalų (būtinų hormonų gamybai), pakankamą miego kiekį ir streso valdymą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į mikroelementus. Magnis, cinkas ir B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant menstruacinį ciklą ir mažinant priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus.

tags: #ka #yspeja #uzsitesusios #menstruacijos

• Ugdymo ir bendruomeninės veiklos Telšiuose
• Prevencija nuo LPL
• Teisiniai aspektai: žmogaus apvaisinimas
• Darželio ir lopšelio skirtumai
• Ligos nėštumo metu