Geležis yra nepaprastai svarbus mineralas, būtinas tinkamam organizmo funkcionavimui, ypač vaikams. Jos trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip anemija, kuri neigiamai veikia vaikų augimą, vystymąsi ir bendrą savijautą. Todėl itin svarbu suprasti geležies normas kraujyje, jos svarbą ir kaip užtikrinti tinkamą jos kiekį organizme.
Geležies vaidmuo organizme
Geležis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas organizme. Ji yra pagrindinė hemoglobino sudedamoji dalis, o hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius ir organus, o taip pat už anglies dioksido pernešimą atgal į plaučius. Be pakankamo geležies kiekio, organizmas negali efektyviai gaminti hemoglobino, todėl audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, sumažėjusį imunitetą ir sutrikdyti normalų augimą bei vystymąsi, ypač vaikams.
Geležis taip pat dalyvauja daugelio fermentų veikloje, kurie yra būtini energijos apykaitai, DNR sintezei ir kitoms gyvybiškai svarbioms biocheminėms reakcijoms organizme. Jos trūkumas gali neigiamai paveikti nervų sistemos veiklą, pažintines funkcijas ir bendrą fizinę bei psichinę sveikatą.
Geležies atsargų vertinimas: feritinas ir kiti rodikliai
Feritinas yra vienas svarbiausių laboratorinių rodiklių, padedančių įvertinti geležies atsargas organizme. Šis baltymas randamas visuose audiniuose ir skysčiuose, o jo koncentracija kraujyje atspindi bendrą organizmo geležies kiekį. Feritino sumažėjimas yra jautresnis ir specifiškesnis geležies trūkumo rodiklis nei serumo geležies koncentracija. Normali feritino koncentracija leidžia atmesti geležies deficito diagnozę.
Tačiau feritino nustatymo trūkumas yra tas, kad sunku diagnozuoti geležies deficitą, jeigu yra kepenų patologija. Apie trečdaliui ligonių, sergančių kepenų ligomis, feritino koncentracija serume gali būti padidėjusi. Taip pat mažiems vaikams, gydomiems geležies preparatais, feritino kiekis serume nelabai kokybiškai atspindi geležies atsargas organizme. Kartais feritino koncentracija didėja atliekant hemodializę. Feritinas yra vertingesnis rodiklis negu transferino, TIBC ar serumo geležies rodikliai.
Nustatyti feritiną ypač svarbu tada, kai hematologiniu analizatoriumi randama hipochrominė anemija (t.y. sumažėję MCV ir MCH rodikliai). Feritinas gydymo eigoje nekinta taip greitai, kaip serumo geležis. Feritino koncentracija serume gali sumažėti tuomet, kai geležies deficitas yra latentinės būklės (tirpaus transferino receptoriaus STfR rodiklio padidėjimo dar nėra, nėra anemijos ar MCV sumažėjimo).
Diagnozuojant geležies deficitą nėščiosioms patogus papildomas rodiklis yra transferino tirpus receptorius STfR. Nors feritinas yra itin geras geležies atsargų rodiklis, nėščiosioms jo sumažėjimas kartais nustatomas vėliau, nei padidėja STfR rodiklis. Geležies trūkumo diagnozė asmenims, turintiems lėtinio uždegimo požymių, gali būti atmesta tuo atveju, jeigu feritino koncentracija serume viršija 100 µg/l. Geležies stygius nustatomas, jeigu feritino koncentracija būna mažesnė nei 12 µg/l.
Ką daryti, jeigu nustatomas lėtinis uždegimas ir kartu įtariama geležies deficito patologija? Kartais gali padėti STfR nustatymas - šis rodiklis padidėja. STfR iš esmės parodo geležies poreikį organizme, todėl ir lėtinio uždegimo metu jis gali būti informatyvus. Inkstų dializės skyriuose gydant eritropoetinu (kartu su geležies preparatais), rekomenduojama pasiekti feritino koncentraciją tarp 300µg/l ir 600µg/l. Klinikinėje praktikoje feritinas naudojamas ir kaip vėžio žymuo. Padidėjusi jo koncentracija gali rodyti navikinio proceso progresavimą.
Feritino molekulė yra tuščiavidurė sfera, pripildyta toksinių geležies Fe2+ jonų. Toksinis Fe2+ jonų sluoksnis padengtas baltyminiu apvalkalu. Apytikriai 1 µg/l feritino koncentracija atitinka 8 mg geležies atsargų. Feritinas yra kartu ir ūmios uždegimo fazės reaktantas. Feritiną patogu tirti, tai labai stabilus rodiklis. Palyginti su serumo geležies rodikliu, feritinas nepasižymi cirkadiniu paros ritmu. Skirtingai nei transferino rodiklis, feritino koncentracija nepriklauso nuo estrogenų koncentracijos (pvz., kontraceptikai). Serumo feritinas visiškai suskaldomas kepenyse. Jo gyvavimo kraujyje pusperiodis - 10 minučių.
Geležies norma kraujyje vaikams pagal amžių
Geležies poreikis vaikams nuolat kinta priklausomai nuo amžiaus ir augimo spartos. Nors konkrečios geležies normos kraujyje vaikams gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamų metodikų, svarbu suprasti bendruosius principus.
Vaikams tarp 6 mėnesių ir 8 metų amžiaus paprastai randamas geležies rezervo sumažėjimas, vadinamasis fiziologinis geležies deficitas. Kartu šiam amžiui būdingas ir MCV (vidutinis eritrocito tūris) sumažėjimas. Tai siejama su mažu mėsos produktų (geležies šaltinio) suvartojimu. Feritino nustatymas esant hematologiniam MCV indekso padidėjimui yra nevertingas, išskyrus tuos atvejius, kai būtina atlikti onkologinių ligų monitoringą. Onkologinių ligų metu didėjanti feritino koncentracija rodo blogą ligos prognozę.
Feritino norma vaikams gali būti vertinama pagal amžiaus grupes:
- 6-24 mėn. vaikai: maždaug 30 µg/l.
- Nuo 6 mėn. iki 5 metų: PSO duomenimis, kai feritino kiekis yra mažesnis negu 12 µg/l, nustatoma geležies stokos anemija.
Hemoglobinas kraujyje: norma ir reikšmė vaikams
Hemoglobinas (HGB) yra vienas svarbiausių kraujo rodiklių, rodantis raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą pernešti deguonį. Jo kiekis kraujyje yra svarbus sveikatos indikatorius, o vaikams normos skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
Naujagimio hemoglobino kiekis būna didesnis nei suaugusio, kadangi nėštumo metu sukaupto hemoglobino rezervo turi pakakti iki kol kūdikiui sukaks 6 ar daugiau mėnesių ir jis bus primaitinamas tirštu maistu. Mamos piene ir įprastuose pieno mišiniuose geležies beveik nėra, todėl nuo gimimo iki 6 mėnesių sukauptas hemoglobino kiekis organizme nuosekliai mažėja. Tėvai dažnai susirūpina, gavę mažesnę nei suaugusiems reikšmę, tačiau tik paauglystėje hemoglobino normos priartėja prie suaugusiųjų.
Normalus hemoglobino kiekis vaikams pagal amžių:
- Naujagimis: nuo 140 iki 200 mg/l (arba g/l).
- Kūdikis nuo 1 mėn. iki 6 mėn.: nuo 95 iki 130 mg/l.
- Kūdikis nuo 6 mėn. iki 4 metų: nuo 110 mg/ml ir daugiau.
- Vaikas nuo 5 iki 12 metų: 115 mg/l ir daugiau.
- Paauglys nuo 12 iki 16 metų: 120 mg/l ir daugiau.
- Vyresniems nei 16 metų vaikams normalus hemoglobino kiekis toks pat kaip suaugusiesiems: vyrams - 138-172 mg/l, moterims - 121-151 g/l.
Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija (mažakraujystė), vaikams dažniausiai pasireiškianti apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu.
Per žemas hemoglobino lygis dažniausiai signalizuoja apie anemiją (mažakraujystę) - būklę, kai kraujyje trūksta eritrocitų arba hemoglobino. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, apetito stoką, taip pat gali būti išblyškusi oda bei atsirasti nagų ir plaukų problemos. Kita vertus, per aukštas hemoglobinas taip pat gali būti pavojingas.
Žemo hemoglobino priežastys gali būti įvairios ir dažnai būna susijusios su sveikatos sutrikimais ar netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių yra geležies trūkumas organizme, nes geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas, būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Be geležies trūkumo, žemas hemoglobino lygis gali atsirasti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, nes šios maistinės medžiagos taip pat svarbios kraujo ląstelių formavimuisi. Kai kuriais atvejais žemas hemoglobinas gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu ar autoimuninėmis ligomis, kurios mažina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą arba sukelia jų suirimą. Taip pat hemoglobino lygis gali sumažėti dėl didelio kraujo netekimo, pavyzdžiui, dėl traumų ar gausių menstruacijų.
Nors hemoglobino trūkumas yra dažniausia problema, kartais hemoglobino lygis gali būti ir per aukštas, o tai taip pat gali kelti pavojų sveikatai. Pagrindinės hemoglobino padidėjimo priežastys yra dehidratacija, lėtinės plaučių ligos, gyvenimas aukštikalnėse, rūkymas.
Geležies šaltiniai ir prevencija
Natūraliai geležis gaunama su maistu. Jos gausu raudonoje mėsoje, kepenyse, žuvyje, austrėse, krevetėse, kiaušiniuose, ankštiniuose produktuose, sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, linų sėmenų), riešutuose, kruopose (ypač grikiuose), uogose (žemuogėse, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose) ir daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, burokėliuose, morkose), granatuose.
Gyvūninės kilmės geležis, dar vadinama hemo geležimi, yra lengviausiai pasisavinama organizme. Ji randama raudonoje mėsoje, vištienoje, žuvyje, kepenyse ir jūros gėrybėse. Augalinės kilmės geležis, vadinama nehemo geležimi, yra sunkiau įsisavinama, tačiau ji taip pat svarbi mitybai, ypač tiems žmonėms, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų.
Reikia žinoti, kad geležiai pasisavinti svarbu pakankamas vitamino C kiekis maiste. Rekomenduojama į mitybą įtraukti citrusinius vaisius, brokolius, paprikas, nes šie produktai turtingi vitaminu C.
Geležies poreikis išauga nėščiosioms, gausiai kraujuojančioms per menstruacijas, intensyviai sportuojantiems, vaikams (ypač spartaus augimo laikotarpiu), taip pat kraujo donorams, vegetarams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis (sutrikusi geležies rezorbcija), ginekologinėmis, onkologinėmis ligomis ir vyresniems nei 70 m. žmonėms.
Geležies trūkumas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pilnai išnešioti kūdikiai gimsta su pakankamai didelėmis geležies atsargomis, kurių įprastai pakanka pirmuosius 6 mėnesius. Geležies kūdikiai gauna su mamos pienu. Geležies kiekis mamos piene gali varijuoti, tačiau jos koncentracija nėra didelė ir su kiekvienu mėnesiu po gimdymo nuosekliai mažėja nepriklausomai nuo mamos mitybos.
Siekiant užtikrinti geležies poreikius, pieno mišiniai gali būti praturtinti geležies papildais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo maždaug 6 mėnesio, palaipsniui įvedant vis naujus produktus. Dažnai daroma klaida pradėjus primaitinimą - vaikui per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį.
Jeigu pradėjus vartoti geležies papildus užkietėja viduriai, skauda skrandį, vemiate, būtina išsiaiškinti, kaip vartojate paskirtus papildus - po valgio ar jo metu, kiek papildomai išgeriate vandens, ir koreguoti savo veiksmus.
Pasitarus su gydytoju, galima vartoti geležies maisto papildus. Pavyzdžiui, Amerikos pediatrų akademija žindomiems kūdikiams nuo 4 mėnesių amžiaus iki pilno perėjimo prie „kieto“ maisto, rekomenduoja prevencinę geležies maisto papildų dozę (1 mg/kg/dieną). Tad dėl geležies papildų vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, taip pat atlikti reikiamus tyrimus.
Jei nustatomas geležies trūkumas, papildomai rekomenduojama atlikti feritino ir transferino koncentracijos kraujyje tyrimus. Feritinas padeda nustatyti organizmo geležies atsargas ir įvertinti anemijos priežastis. Transferinas yra atsakingas už geležies pernešimą organizme.
Geriausias būdas užtikrinti organizmo geležies poreikius - tinkama mityba. Tačiau daug dirbantis šiuolaikinis žmogus dažnai pietų pertrauką paaukoja darbui, t.y. maitinasi nereguliariai ir ne visada visaverčiu maistu. Kita vertus, per parą žmogus su maistu gauna apie 10-20 mg geležies, kuri yra netirpi ir sunkiai įsisavinama.
Geležies trūkumui papildyti siūloma vartoti geriamųjų geležies preparatų. Geriausiai rinktis preparatus, kuriuose yra ne tik geležies, bet ir vitaminų, kurie gerina šio metalo pasisavinimą. Tyrimai įrodė, kad tinkamam geležies pasisavinimui yra būtinas vitaminas C, o B grupės vitaminai yra svarbūs kraujodarai, kuri suaktyvėja, kai organizmas gauna daugiau geležies. Trukdo pasisavinti geležį tokie maisto produktai, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, cinko.
Svarbu prisiminti, kad geležies trūkumą ir anemiją gali lemti ne tik nepilnavertė mityba ar augimo spurtas paauglystėje, bet ir įvairios ligos, infekcijos, sutrikimai. Jei po 2-3 mėnesių geležies papildų vartojimo kraujo tyrimų rezultatai nepagerėja, būtina toliau ieškoti anemijos priežasties (ypač, jeigu anemija pasireiškė vyresniam vaikui arba pačioje paauglystės pradžioje).
MAISTINĖS MEDŽIAGOS | Edukaciniai vaizdo įrašai vaikams
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
