Daugelis moterų susiduria su klausimu, ar įmanoma pastoti mylintis mėnesinių metu. Nors didžiausia tikimybė, kad nepastosite, nes ovuliacija įprastai prasideda praėjus maždaug savaitei po mėnesinių, vis dėlto yra išimčių. Pavyzdžiui, jei jūsų ciklas trumpas ir trunka vos 21-24 dienas, ovuliacija gali įvykti anksčiau. Tikimybė pastoti didėja vis labiau artėjant ovuliacijos datai. Mėnesinėms pasibaigus prasideda vadinamasis vaisingumo langas, kai moteris gali pastoti. Įprasto ciklo metu (28-30 ir daugiau dienų) vaisingos dienos prasideda maždaug 11 ir baigiasi 18-20 ciklo dienomis. Taip pat svarbu atsiminti, kad spermatozoidai gali išlikti gyvybingi maždaug 5 paras, todėl galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių iki ovuliacijos likus 5 dienoms.

Tikimybė pastoti prieš pat mėnesines - pati mažiausia viso ciklo metu. Moterims, kurių ciklas - 28-30 dienų ar ilgesnis ir reguliarus, ovuliacija gali vykti maždaug 14 dieną iki numatomos kitų mėnesinių dienos. Taigi, kelios dienos prieš numatomas mėnesines - saugiausias metas mylėtis nesibaiminant pastoti. Per mėnesines mylėtis galima, tačiau tai priimtina ne visoms poroms. Seksas mėnesinių metu gali būti naudingas, pavyzdžiui, dėl išsiskiriančių hormonų gali sumažėti skausmas.

Moterų hormoninė sistema skiriasi nuo vyrų. Vyrams būdingas paros hormonų ciklas, o moterys turi maždaug 28 dienų hormoninį ciklą su 4 fazėmis, kurių metu keičiasi nuotaika, energijos lygis, produktyvumas, fiziniai bei emociniai poreikiai. Šis ciklas apima gimdos kaklelio pasikeitimus skirtingose fazėse. Gimdos kaklelis - tai apatinė gimdos dalis, jungianti gimdos ertmę su makštimi. Norint gerai pažinti savo kūną ir vaisingumą, svarbu suprasti gimdos kaklelio pasikeitimus skirtingose ciklo fazėse.

Mėnesinių ciklo fazės ir gimdos kaklelio pokyčiai

Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos kraujavimo dienos iki dienos prieš kitas menstruacijas.

• Menstruacijų fazė: Šioje fazėje gimdos kaklelis yra žemai ir tvirtos struktūros. Jį galima apčiuopti kaip nedidelį iškilimą, primenantį nosies galiuką.
• Po mėnesinių: Kai baigiasi menstruacijos, gimdos kaklelis pradeda kilti aukščiau.
• Ovuliacijos fazė: Tai pati trumpiausia ciklo fazė, trunkanti maždaug 1 parą. Ovuliacijos metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį ir jaučiasi minkštas, šlapias, slidus bei atviras. Ovuliacijos metu gimdos kaklelio anga tampa ovali, plati, o gleivės skaidrios ir tąsios, primenančios termiškai neapdoroto kiaušinio baltymą. Tai yra vaisingiausias menstruacinio ciklo laikas. Kartu nereikia pamiršti, kad spermatozoidai gali išlikti gyvybingi maždaug 5 paras, todėl galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių iki ovuliacijos likus 5 dienoms.
• Liuteininė fazė: Esant 28 dienų mėnesinių ciklui ir ovuliacijai įvykus 14 ciklo dieną, liuteininė fazė trunka 14 dienų. Jei moteris pastoja, gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštas, tačiau anga lieka užsivėrusi.

Gimdos kaklelio tikrinimas kartu su bazinės kūno temperatūros matavimu, makšties išskyrų pokyčių stebėjimu ir ovuliacijos testais gali būti naudingas būdas vaisingumo ir ovuliacijos stebėjimui, tiek norint pastoti, tiek saugantis nuo nėštumo.

Ar gali būti mėnesinės nėštumo metu?

Trumpas atsakymas į klausimą „Ar pastojus gali būti mėnesinės?" yra „Ne“. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį. Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, taip nutraukiant nėštumą.

Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis.

Vis dėlto, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų. Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?

Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą.

Galimos kraujavimo priežastys pirmajame trimestre:

• Implantacinis kraujavimas: Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis, nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
• Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
• Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros.
• Subchorioninė hematoma: Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika.
• Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, prasidedanti, kai apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai.
• Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi.
• Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
• Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.

Kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį trimestrą:

Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo. Dažniausios priežastys:

• Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga: Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį.
• Placentos atšoka: Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Beveik visuomet lydi kraujavimas.
• Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: Tai reta patologija, kuomet „atviros“ kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
• Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas.
• Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai panašūs į vėliau vykstančio gimdymo, dažnai pasireiškia ir kraujingos išskyros iš makšties.

Jei pastebėjote nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime, ypač vėlesniu nėštumo laikotarpiu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, lydi kiti simptomai (skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas), būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Planuojant vaikelį, moteris tampa atidesnė savo kūnui. Nuovargis, jautri krūtinė, noras kristi į lovą vos grįžus po darbo - visa tai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Tačiau kaip paaiškinti situacijas, kai tam tikri nėštumo požymiai pasireiškia dar iki turėjusių prasidėti menstruacijų pradžios? Taip gali nutikti dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo.

Štai keletas galimų nėštumo požymių:

• Dingusios menstruacijos: Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad esate nėščia. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu; kartais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės.
• „Keista“ krūtinė: Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni.
• Pykinimas: Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Jis gali kamuoti rytais, vakarais arba visos dienos metu. Pykinimą dažnai sukelia nėštumo hormonas choriogonadotropinas (HCG).
• Nuovargis: Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso.
• Svyruojanti nuotaika: Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, o to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme.
• Tempimas pilvo apačioje: Tai vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi.
• Padidėjęs apetitas: Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų“ patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui.

Konkretūs simptomai išvardyti pradedant nuo labiausiai tikėtino ir baigiant mažiausiai tikėtinu nėštumo pranašu:

• Labai tikėtina: Pykinimas.
• Tikėtina: Pakitusios krūtys.
• Įmanoma: Nežymus kraujavimas.
• Mažai tikėtina: Nuotaikų kaita.
• Ypač mažai tikėtina: Vidurių užkietėjimas/ pūtimas/ pilvo diegliai.

Nėštumo testas ir kada kreiptis į gydytoją?

Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.

Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono padidėjimą kraujyje.

Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu).

Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus.

tags: #ar #menstruacijos #vyks #pastojus

• Nauda ir rizika nėštumo metu: Nitrofurantoinas
• Širdies sveikata nėštumo metu
• Vėmimas kūdikiui: 6 mėnesių amžiaus ir ką daryti
• Nuginčijimas teismo tvarka
• Kaip naudoti ovuliacijos testus