Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus visapusiškai vaiko raidai, formuojant sveikus įpročius nuo pat mažens. Kūno kultūros pamokos ikimokyklinio ugdymo įstaigose atlieka ypatingą vaidmenį, skatinant vaikų judrumą, koordinaciją, komandinio darbo įgūdžius ir bendrą gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėjama fizinio lavinimo svarba darželyje, apžvelgiami įvairūs fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir pavyzdžiai iš ikimokyklinių įstaigų praktikos.
Fizinio aktyvumo samprata ir svarba vaikystėje
Žinomas posakis "Sportas - sveikata" neša daug tiesos. Žmogui norint palaikyti kūną sveiką ir energingą, išlikti žvaliam ir geros nuotaikos - būtinas judėjimas. Todėl jau mokykloje mokoma kūno kultūros, kuri padeda suprasti bazinius pratimus, išmokti komandinių žaidimų, lavinti savo kūno sugebėjimus. Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, ypač svarbi vaikų augimui ir vystymuisi. Jis prisideda prie stiprių kaulų ir raumenų formavimosi, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, skatina tinkamą svorio valdymą ir stiprina imunitetą. Be fizinės naudos, fizinis aktyvumas teigiamai veikia ir vaikų psichologinę būklę: mažina stresą, gerina nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi ir skatina socialinę integraciją.
Įvadas. Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo samprata. Veiksniai, turintys įtakos fiziniam aktyvumui. Fizinis aktyvumas ir sveikata. Pakankamas fizinis aktyvumas. Įvairaus amžiaus žmonių fizinis aktyvumas. Moksleivių fizinis aktyvumas ir ...
Fizinio aktyvumo ir sporto reikšmė žmonėms. Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Fizinis aktyvumas. Sporto reikšmė žmonėms. Kodėl sportas toks svarbus. Tyrimo analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.
Fizinio aktyvumo skatinimo būtinybė vaikų ir paauglių tarpe. Įvadas. Fizinio aktyvumo reikšmė vaikams ir paaugliams. Fizinio aktyvumo nauda judamajam aparatui. Fizinio aktyvumo nauda kaulams. Vidaus organų adaptacija fiziniams krūviams. ...
Įvadas. Skyrius. fizinis aktyvumas ir jo svarba mokinio asmenybės vystymuisi. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinis aktyvumas ir sveikata. Fizinio aktyvumo rekomendacijos. Fizinių ypatybių lavinimo svarba vaiko asmenybei. Skyrius. mokinių ...
Įvadas. Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys. Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo piramidė. Fizinis pajėgumas. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo skatinimas Lietuvoje. Fizinio aktyvumo skatinimas užsienio šalyse. Fizinio ...
Fizinis lavinimas darželyje: teorija ir praktika
Kūno kultūros mokytojas darželyje dažnai tampa lyg draugas, su kuriuo galima smagiai ir aktyviai praleisti laiką. Šioje kategorijoje autoriai pateikia kūno kultūros pamokų planus, įvairių sporto švenčių scenarijus, konspektus apie lengvąją ir sunkiąją atletiką, gimnastiką, bėgimą, o taip pat didelis dėmesys skiriamas ir sveikai gyvensenai, kuri neatsiejama nuo sportinės veiklos. Informacijos galite rasti suskirstytos pagal klases, jau nuo darželio vaikai pradedami pratinti prie fizinio aktyvumo.
Įvadas. Kūno kultūros - švietimo posistemio elementas. Apie „kūno kultūros“ terminą bei kitas sąvokas. Kūno kultūros funkcijos. Sportuojantys moksleiviai. Sporto organizacijos. Kūno kultūros vaidmuo ugdant asmenybę. Apie ...
Jaunųjų futbolininkų fizinio ir techninio pasirengimo ypatumai. Jaunųjų futbolininkų fizinių ypatybių lavinimas. Vikrumo ir koordinacijos lavinimas. Greitumas ir jo lavinimas. Jėga ir jos lavinimas. Lankstumas ir jo ugdymas. Ištvermė ir ...
Lengvosios atletikos rungčių technika ir jos teoriniai pagrindai. Įvadas. Lengvosios atletikos rungčių technika ir jos teoriniai pagrindai. Sportinis ėjimas. Bėgimas be kliūčių. Estafetės. Barjerinis bėgimas. Metimai. Daugiakovės. ...
Santrauka. Įvadas. Literatūros apžvalga. Fizinio pajėgumo struktūra. Fizinį pajėgumą sąlygojantys veiksniai. Fizinis pajėgumas- svarbi sudedamoji sveikatos ir fizinio lavinimo dalis.Fizinio pajėgumo vertinimo reikšmė pedagogams ir ...
Įvadas. Literatūros apžvalga. Fizinio aktyvumo samprata. COVID - 19 pandemija ir jos įtaka fiziniam aktyvumui. Anketos analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.
Įgyvendinant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) projekto „Olimpinė karta” II etapo numatytas veiklas, 2024 m. rugsėjo 18-19 d. Šia proga lopšelyje-darželyje „Pušaitė“ fizinio ugdymo mokytojai Viktoras ir Sonata kartu su grupių mokytojomis Deimante Kat., Aušra Ku, Laura, Nijole Ieva surengė sporto šventę lauko erdvėse 3-4, 4-5, 4-7, 5-6, 6-7 m. grupių ugdytiniams.
Vilniaus lopšelis-darželis „Pušaitė“ 2024 m. balandžio 2-30 d. organizavo Respublikinę sporto pramogą. Uždaviniai: Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą. Trečiame etape visi dalyviai naudojant antrinias žaliavas kurios yra draugiškos aplinkai sukūrė ,,pingvinus” ir viską, kas siejasi su jų aplinka. Na ir paskutinis etapas tai šventė/sporto pramoga. Pramogoje dalyvavo mažiausieji darželio ugdytiniai „Voveriukai“ - 2-3 metų amžiaus, 3-4 metų amžiaus „Ežiukų“ grupės ugdytiniai, 4-5 metų „Lapučių mokyklėlės“ grupės vaikai ir vyriausieji darželio ugdytiniai - 6-7 metų amžiaus vaikai iš „Kačiukų trobelė“ grupės. Pas vaikus atvyko trys nuotaikingi pingvinai iš Antarktidos, kurie ieškojo savo dviejų pasiklydusių draugų. Tačiau pingvinai buvo gerai nusiteikę ir labai norėjo susipažinti su vaikais. Pingvinai pasitarę su vaikais nusprendė, kad būtų jiems lengviau ieškoti, reikia prieš tai pasimankštinti ir pasportuoti. Kaip tarė, taip ir padarė. Po nuotaikingos mankštos įveikė smagias ir skirtingas rungtis, kurių metu netikėtai vaikai rado pasiklydusius pingvinus.
2024 m. kovo 20 d. „Pušaitę“ atstovauti pasiruošę „Saulučių“ gr. Skatinant priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir siekiant stiprinti ugdymo įstaigų bendradarbiavimą, susitiko 6 Vilniaus m. metodinio ratelio „Neris” įstaigų komandos iš: „Pušaitės“, „Vieversio“, „Pasakos“, „Naminuko“, „Atžalėlių“, Volungės darželio-mokyklos. Šiai sporto pramogai visi vaikai paruošė šūkius, pasigamino zuikučių ausytes ir komandų palaikymo plakatus. Puoselėjant draugystę, pagarbą tarp vaikų sporte ir prisimenant artėjančių Velykų tradicijas, vaikai išbandė 6 skirtingas ir aktyvias sporto rungtis. Dėkojame „Saulučių“ grupę ruošusiai grupės mokytojai Vilmai, fizinio ugdymo mokytojai Sontai ir Sveikatingumo darbo grupės koordinatorei Deimantei. Taip pat labai dėkojame sporto pramogos organizatoriams Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ bendruomenei už kvietimą prisijungti į sporto pramogą antrus metus iš eilės.
Balandžio 30 d. Festivalio programoje surengtos mankštos, kurias iniciavo ikimokyklinio ugdymo mokytojos Laura ir Indrė, judriosios rungtys: „Kosminis krepšinis“ (1 saugaus eismo aikštelėje), „Matau - nematau“ (2 futboliuko aikštelėje), „Įveik kliūčių ruožą!” (3 šaligatviais, aplink darželį), kurias organizavo fizinio ugdymo mokytojas Viktoras, l.e.p. pavaduotoja ugdymui Vilija, ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rima.
Balandžio 9 dieną mūsų darželio ugdytiniai dalyvavo sportinėje pramogoje „Kiškių bėgimas 2024“, kurį kasmet organizuoja Vilniaus l/d „Giraitė“.
Šių metų, vasario 7 d. ,,Saulučių” grupės vaikai paminėjo ir dalyvavo respublikiniame projekte „Sportinių kelnių šokis”. Projekto tikslas - skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, netradiciškai paminint Tarptautinę sportinių kelnių dieną, įtraukiant juos į naujas, įdomias veiklas.
Tad šią liepos 25 d. vyresnių vaikų grupės: „Vėžliukai“ su „Zuikučiais“, „Laputės“ su „Nykštukais“, „Kodėlčiukai“ su „Ežiukais“, „Kačiukai“ su „Saulutėmis“, „Gudručiai“ su „Nykštukais“ susibėgo į vidinį kiemelį. Jame pramankštinome kojeles, sustiprinome raumenukus, prisiminėme linksmą „Garvežiuko“ muzikinį motyvą ir kartu riedėjome vasaros taku į sporto rungtis!
Skatindami vaikų fizinį aktyvumą ir olimpinių idėjų sklaidą, ketvirtadienį (balandžio 27 d.), „Pušaitėje” nuvilnijo didžiausio Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo projekto „Lietuvos mažųjų žaidynės 2023“ II etapo festivalis. Jame sugužėjo visų 12-os grupių ugdytojai, jų mokytojos ir padėjėjos. Tam, kad „Pušaitėje“ augtų fiziškai raštingi ugdytiniai, žaimingai sportuojantys ir džiaugsmingai siekiantys olimpinių pergalių, atvyko „Mažųjų žaidynių“ talismanas Ąžuolas - laikomas ne tik jėgos, galios, bet ir aktyvią energiją skleidžiančiu, žvalumo, pasitikėjimo savimi bei savo jėgomis simboliu! Na, o uždarymo ceremonijoje, kaip tikrose olimpinėse žaidynėse, 5-6 m. grupių vaikai perdavė „Mažųjų žaidynių“ vėliavą, kurią simboliniu lėktuvėliu išskraidino 4-5 m.
Kovo 21d. „Pušaitėje“ lankėsi lopšelio-darželio „Kaštonas“ mažųjų futbolininkų komandos. Vaikai susitiko draugiškoms rungtynėms, kuriose dalyvavo mišrios „Zuikučių“ ir „Ežiukų“ grupių komandos. Vaikai galėjo išbandyti savo taiklumą bandydami mušti įvarčius, bendradarbiauti žaisdami komandoje, susitarti dėl žaidimo strategijos, linkėti sėkmės draugams. Bendros veiklos mus vienija ir leidžia skleisti gerąją patirtį socialinių partnerių būryje.
Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pušaitė“ bendruomenė, minėdama Pasaulinę pingvinų dieną organizavo respublikinį pramoginį sporto renginį ,,Pasaulinė pingvinų savaitė“. Šio renginio sumanytoja, iniciatorė ir koordinatorė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Deimantė siūlė įvairias kūrybines veiklas grupėse, paruošė aktyvias užduotis lauko erdvėse, su vaikai mokėsi greitojo ėjimo paslapčių. Respublikinėje sporto pramogoje dalyvavo 64-ios įstaigos. Lopšelių-darželių, darželių-mokyklų bei progimnazijų komandos buvo skatinamos visą savaitę kalbėti apie pingvinus, smalsauti kur jie gyvena, kuo maitinasi, kaip ir kada keliauja. Pasaulinę pingvinų savaitę, balandžio 24-28 d., visos įstaigos paminėjo sportine pramoga. Pramoga - džiaugsmas ir emocija vaikams, tikslu plėtoti ryšius su ikimokyklinėmis įstaigomis Lietuvos mastu. Veiklos metu stengėmės didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, kalbėti apie pasaulio atšilimo problemą bei kurti pingvinams šūkius. 175 vaikai ir 26 pedagogai linksma švente džiaugėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje ,,Pušaitė“. Šioje šventėje netrūko juoko, nuostabos, gerų emocijų įveikiant kliūtis bei džiaugsmo pamačius Pingviną.
Balandžio 6 d. ugdytiniai į darželio kiemelį skubėjo pasipuošę kiškelių ausimis, ūseliais bei emblemomis. Grojant muzikai visi “kiškeliai“ su fizinio ugdymo mokytoju Dominyku atliko bendrą mankštą, pasiruošė bėgimui aplink darželį. Patys didžiausieji - greičiausieji kiškeliai pradėjo bėgimą, tačiau nuo jų neatsilikti bandė ir mažiausieji. Pavasariškas oras, pilnas būrys kiškelių klegesio suteikė visiems daug teigiamų emocijų ir su dideliu džiugesiu pasitikti gražiausios pavasario šventės - Šv.
Rugsėjo mėnesį darželio bendruomenė vykdė sveikatingumo, fizinio aktyvu...
Sporto šventės metu buvo pristatyta aktyvi mankšta, išbandytos smagios estafetės ir žaidimai taikant edukacines priemones ir įtraukties metodus specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems vaikams.
Projektas „SPORTOTEKA“.
Vilniaus lopšelis-darželis „Pušaitė“.
Besibaigiant 2022 m. gruodžio mėn. Šiame projekte dalyvavo fizinio ugdymo mokytoja Laura Zutkytė įtraukdama „Linksmųjų nykštukų“ ir „Kodėlčiukų“ grupės vaikus, jų mokytojas bei praktiką „Pušaitėje“ atliekančias Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentes.
2025 m. balandžio 30 dieną Vilniaus m. sporto mokykloje „Sostinės tauras“ vyko II-asis projekto „Lietuvos mažųjų žaidynės” (LTMŽ) etapas, subūręs mažuosius sporto entuziastus iš Vilniaus lopšelio - darželio „Pušaitė” trijų priešmokyklinių ugdymo grupių - „Vėžliukų“, „Kodėlčiukų“ ir „Saulučių“. Renginio metu vaikai turėjo galimybę susipažinti su keturiomis skirtingomis sporto šakomis - badmintonu, stalo tenisu, rankiniu ir tinkliniu. Kiekvienoje stotelėje mažieji buvo ne tik supažindinami su sporto šakos pagrindais, bet ir aktyviai įtraukiami į judriuosius žaidimus bei užduotis, pritaikytas jų amžiui. Šis žaidynių etapas buvo kupinas juoko, emocijų ir bendrystės. „Lietuvos mažųjų žaidynės” - tai nacionalinis projektas, skirtas skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną nuo pat ankstyvo amžiaus. II-asis LTMŽ festivalio etapas parodė, kad sportas vaikams gali būti smagus, įtraukiantis ir naudingas visapusiškam ugdymuisi už darželio ribų.
Vasario 28 dieną, lopšelio-darželio „Pušaitė“ muzikos salėję įvyko, jau tradicija tapęs, kasmetinis šaškių turnyras. Dalyvavo visi norintys jaunieji sportininkai iš „Vėžliukų“, „Kodėlčiukų“ ir „Saulučių“ grupių. Šaškių turnyras vyko „vieno minuso“ formatu, t. y. pralaimėjęs dalyvis traukiasi iš turnyro, o laimėjęs - tęsia turnyrą toliau. Vaikų pasiruošimo lygis buvo labai geras ir kokybiškas, tai parodo didelis skaičius sužaistų lygiųjų. Labai džiaugiamės aukštu vaikų meistriškumu. Šaškių turnyras buvo draugiškas, todėl visi dalyviai buvo apdovanoti diplomais, o stipriausias turnyro trejetas pasidalino medaliais. Trečia vieta atiteko sportininkui iš „Kodėlčiukų“ grupės, o pirma ir antra vieta sportininkams iš „Vėžliukų“ grupės. Dėkojame darželio administracijai ir mokytojoms už pagalbą organizuojant ir vykdant renginį. Ačiū dalyviams ir tėveliams aktyviai dalyvavusiems.
2025 m. gegužės 18 d. Vilniaus NBA krepšinio salėje surengtas didžiausias Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas antrasis 2025 m. sezono Lietuvos mažųjų žaidynių didysis festivalis. Atvyko net 240 mažųjų sportininkų ir jų komandos iš 40 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Dalyviai demonstravo savo ryžtą ir energiją, kuriuos fiziškai aktyviais ir fiziškai raštingais skatina būti jų fizinio ugdymo ir grupės mokytojai. Festivalio metu vaikai išbandė 10 smagių, atskirų sporto šakų ypatumus atskleidžiančių užduočių. Į renginį taip pat susirinko gausios palaikymo komandos - tribūnas užpildė LTMŽ dalyvių tėvai ir artimieji. Nuoširdžiai dėkojame šiemet „Pušaitės“ darželį atstovavusiems šešiems „Lapučių mokyklėlės“ grupės ugdytiniams ir komandą pastiprinusiam Herkaus tėčiui Deividui, taip pat grupės mokytojai Jurgitai!
Spalio 28-29 d. į „Pušaitę“ atvyko LTOK rengiami „Olimpinių vertybių ugdymo programos“ (OVUP) mokymai. Šie mokymai Lietuvoje vykdomi jau 6-erius metus. Ankstesniuose mokymuose, prisijungiant prie kitų Vilniaus miesto lopšelių-darželių dalyvių jau yra dalyvavusios 5 „Pušaitės” mokytojos. Bet, kai OVUP mokymai surengiami visai bendruomenei, tuomet ryškiausiai atsiskleidžia komandos sutelktumas. Tai patvirtino ir faktą, kad „Pušaitės“ bendruomenė labai teisingai pasirinko tapdama „Olimpinė karta“, programos nare, per pastarąjį pusmetį jaučianti stiprią olimpinio ugdymo pritaikomumo naudą.
Kristina: „Mokymai buvo nuostabūs! Kupini gerų emocijų, kūrybingų veiklų ir įdomios informacijos! Deimantė: „Mokymai buvo įtraukiantys ir aktyvūs. Buvo smagu veikti ir stebėti koleges ir pačiai patirti gerų emocijų. Šiose aktyviose veiklose atsiskleidė dalyvių kūrybiškumas ir neatskleisti talentai. Indrė: „OVUP mokymų metu pasikrovėme daug teigiamų emocijų bei papildėme savo žinių bagažą. Turėjome galimybę parodyti savo drąsą, ištvermę ir kūrybiškumą atlikdamos komandų sugalvotas užduotis. Jolita: „Šie mokymai man buvo labai smagūs, intensyvūs, puikią nuotaiką sėjantys. Rima: „Apie šiuos OVUP’o mokymus buvau girdėjusi geriausius atsiliepimus ir dabar galiu pasakyti, kad verta dalyvauti, išmokti ir suvokti olimpinių vertybių prasmę. Aurelija: „OVUP mokymai suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi, nesvarbu ar tu tai gali atlikti 100% , bet tu stengiesi ir darai pagal savo galimybes. Jeigu nepavyko šį kartą -„nieko tokio“, tau tikrai pavyks kitą kartą. Rūta L.: „Iki OVUP mokymų galvojau, kad manęs jau nieks nebenustebins, kad tai bus dar vieni „eiliniai“ mokymai, nes turiu sukaupusi didelę pedagoginę patirtį ir dalyvavusi įvairiuose seminaruose, mokymuose, konferencijose.. TAČIAU!
Mažųjų grupių: „Zuikučiai”, „Ežiukai” ugdytiniai saugaus eismo aikštelėje pasiskirstė vaidmenimis. Vieni buvo dviratininkai, kiti - pėstieji. Dviratininkai važiuodami stebėjo kelio ženklus: „Vaikai”, „Dviračių takas”. Privažiavę perėją ir šviesoforą, dviratininkai ir pėstieji stebėjo savo šviesoforo signalus. Degant pėsčiųjų perėjos žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai praleisdavo einančius per perėją pėsčiuosius. Vyresnieji: „Gudručiai”, „Laputės”, „Kodėlčiukai”, „Vėžliukai” dalyvavo orientacinėse varžybose. Kiekvienas vaikas gavo lapą su kelio ženklais. Visi buvo informuoti, kad kelio ženklai yra paslėpti ant medžių augančių darželio teritorijoje. Ant lapo buvo pažymėta 16 kelio ženklų.
2025 m. lapkričio 6 d. „Pušaitę” aplankė LFF ir UEFA atstovė iš Maltos, kuri stebėjo „Playmakers” programos treniruotę.
2025 m. Spalio 28 d. vaikai sportavo kiek kitaip - koridoriuje. Mūsų darželio vaikai ir mokytojai dalyvavo respublikinėje akcijoje - „Sportuojantis koridorius”. Šios akcijos tikslas - skatinti vaikų fizinį aktyvumą neįprastose aplinkose, koridoriuje.
2023 spalio 30-31d. „Pušaitėje“ vyko kasmetinė RIUKKPA akcija ,,Sportuojantis koridorius”.
2024 m. 05 20 d. projektų vertinimo komisijos sprendimu, mūsų susitelkusiai tikslo siekimu „Pušaitės” bendruomenei tai pavyko! Surengus Vilniaus m. 2024 m. 06 12 d. įsirašome į draugystės tarp „Olimpinių kartų“ pradžios istoriją! Vilniaus mieste jų turime net +11. Bendruomeniškumui skleistis tikrai dar yra kur!
Dešimtis tūkstančių darželinukų visoje Lietuvoje sportuoti įtraukusios „Lietuvos mažųjų žaidynės“ sekmadienį, gegužės 21 d. Vilniuje surengė jau šeštąją finalinę projekto šventę. Lydimi fizinio ugdymo mokytojo Viktoro ir jausdami tėvelių palaikymą kartu su 45-iomis Vilniaus m. ir raj.
2024 m. vasario 27 d. Jame dalyvavo 17 tėvelių užregistruotų ugdytinių iš visų trijų priešmokyklinių grupių. Visi dalyviai buvo pasveikinti, apdovanoti diplomais, o pelniusieji prizines vietas, pagal atsakingo vyr.
Naujausių teisės aktų įtaka pažymų išdavimui
Gydytojas paaiškino, kad prieš daugiau nei trejus metus, įsigaliojus Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), specialiųjų kategorijų (pvz.: informacija apie sveikatą) asmens duomenų apsaugai yra skiriamas specialus dėmesys, todėl pažymos į mokyklą dėl nelankymo arba atleidimo nuo kūno kultūros ir jų teikimas ugdymo įstaigoms pažeidžia Reglamentą. „Ugdymo įstaigos negali reikalauti tokių pažymų, o gydytojai negali jų išduoti. Aišku, epikrizėje arba išraše visa informacija ir rekomendacijos būna, o dokumentus galima rasti esveikata.lt portale, bet čia vis noriu panaudoti pavyzdį, kad, jeigu tai sumušimas gal ir niekis, bet vaikai po sėklidžių ar hemorojaus operacijų tikriausiai nelabai nori eiti į mokyklą ir mojuoti išrašu, kuriame viskas parašyta. Mokyklos pačios sprendžia, kokia tvarka pateisinamos pamokos ir atleidžiama nuo kūno kultūros, todėl turėtų pakakti tėvų raštelio arba žinutės auklėtojai“, - paaiškino B. Jonuška. Kartu gydytojas pasidalijo jau kelerių metų senumo informacija, skelbta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad nuo 2019 rugsėjo 1 dienos pakeista formos „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“ paskirtis, atsisakant jos teikimo ugdymo institucijoms, todėl gydytojai neturi pagrindimo išduoti tokios formos ugdymo įstaigoms dėl mokinio ugdymo įstaigoje praleistų dienų pateisinimo. Taip pat SAM pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje minėtoje formoje nėra eilutės, skirtos fizinio krūvio po ligos ribojimui nurodyti, o sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nenustatytas reikalavimas gydytojams pateikti informaciją mokykloms apie fizinio krūvio ribojimą po mokinio ligos.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pritarė kolegai, kad medikai neturėtų pateisinti neatėjimo į švietimo ar ugdymo įstaigą priežasčių. Portalui „Delfi“ gydytojas V. Morozovas komentavo, kad jau kelerius metus visos įmanomos pažymos apie neatvykimą į bet kokią ugdymo instituciją - universitetą, mokyklą ar darželį - panaikintos. „Apskritai net nėra jokio dokumento, kurį būtų galima pateikti. Pažyma, kuri buvo, iš principo negali būti teikiama trečioms šalims, nes pažeidžiamas BDAR. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nuspręsta, kad užtenka tėvų raštelio, informavimo apie vaiko arba universiteto studento sveikatos būklę, taip pat to, kad jis neatvyksta ir tiek. Bet, mokyklos nori turėti kokį nors popieriuką ir kai kurios pasitvirtino vidinę tvarką, kad tris-penkias nelankymo dienas gali pateisint tėvų raštelis, o paskui turi būti pažyma iš gydytojo. Arba būna, kad mamos kokiame darželyje susėda ir nusprendžia: jeigu vaikas ateina į darželį su sloga, jis turi turėti raštelį iš gydytojo, kad tikrai ta sloga nėra užkrečiama. Visa tai prieštarauja ministro įsakymui - mes negalime nieko tokio pateikti“, - patikino gydytojas V. Morozovas. Nepaisant to, kad tokia pažyma negalima, kai kurios švietimo įstaigos tada vis tiek reikalauja atnešti ir pateikti darželinuko, moksleivio ar studento ligos istoriją. „Kartais tėvai skambina ir ateina vien dėl to, sakydami: „Mums reikia, kad pažymėtumėte, jog vaikas serga, kitaip neįleis į mokyklą“ arba, neatnešus pažymos, lieps susimokėti pinigus, jeigu tai yra, pvz., mokamos paslaugos. Tai - tvarka dėl tvarkos. Tokiu atveju supildome ligos istoriją, parašome, kad vaikas viduriuoja ar vemia 20 kartų, yra išblyškęs, matosi koks nors keistas spuogas. Visą tą informaciją, kuri yra visiškai perteklinė ir kurios neturi teisės žinoti niekas be tėčio, mamos ir gydytojo, yra tempiama į darželį ir mokyklą, nes šios įstaigos nusprendė to reikalauti. Negali būti nurodomas net ligos kodas“, - pasakojo pašnekovas.
Kartu gydytojas V. Morozovas pabrėžė: niekada nebuvo reikalavimo pateisinti fizinio lavinimo pamokų nelankymo priežasčių. Tačiau visą laiką buvo toks atsakomybės pasidalijimas, kai reikalaudavo atnešti pamokų nelankymą pateisinantį raštelį, remiantis praeito amžiaus devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje buvusiais metodiniais nurodymais, beje, skirtais fizinio lavinimo mokytojams. Ten buvo, pvz., parašyta, kiek ilgai galima nelankyti fizinio pamokų dėl, tarkime, virusinės infekcijos, raiščių patempimo ir kitų priežasčių. „Tie metodiniai nurodymai buvo sukurti mokytojams, bet jie jais nesiremdavo, o reikalaudavo iš medikų raštelių. Tačiau, kadangi dabar masiškai bandome atsikratyti visų nereikalingų paslaugų, kurios tik blogina prieinamumą pas gydytoją ir iškreipia visą vaizdą, jau seniai tokių pažymių dėl fizinio lavinimo pamokų neišduodame - kiekvienas fizinio lavinimo mokytojas privalo tai žinoti. Jis to ir buvo mokytas. Viskas, ką jis turi žinoti, kad, pvz., buvo lūžusi koja, vaikas buvo pasitempęs raumenį ar persirgo sunkia virusine infekcija. Tiek užtenka“, - teigė gydytojas. Tik išimtinais atvejais, kai dėl vienos ar kitos ilgalaikės sveikatos būklės reikalingas mokymas namuose, pvz., tris mėnesius ar pusę metų, išduodama ir gydytojo pažyma. Bet dažniausiai tai sprendžia gydytojų konsiliumas. „Tai - vienintelis atvejis, kai reikia gydytojo pažymos. Kitais atvejais pažyma išduodama kartą per metus, kur nurodomos bendros gydytojų rekomendacijos. Visa kita yra kokio nors tėvelių komiteto arba ugdymo įstaigų pramanas. Bet periodiškai vis dar tai atsiranda“, - sakė gydytojas V. Morozovas.
Fizinis lavinimas ir jo svarba asmenybės ugdymui
Fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, bei asmenybės ugdymui. Jis moko vaikus disciplinos, kantrybės, atkaklumo siekiant tikslų, komandinio darbo, pagarbos varžovams ir taisyklėms. Sportinė veikla taip pat formuoja vertybes, tokias kaip sąžiningumas, atsakomybė ir drausmingumas.
Įvadas. Literatūros apžvalga. Fizinio aktyvumo samprata ir svarba. Moksleivių fizinio aktyvumo motyvai. Fizinė saviugda. Šeimos įtaka vaikų fizinio aktyvumo skatinimui. Fizinio aktyvumo svarba mokinių psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo ...
Įvadas. Maistinės medžiagos. Baltymai ir jų įtaka kūno rengybos sportininkams. Riebalai ir jų įtaka kūno rengybos sportininkams. Angliavandeniai ir jų reikšmė aprūpinant raumenis energija. Vandens poreikis ir skysčių balansas ...
Įvadas. Tyrimo objektas - moksleivių fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijoje. Tyrimo tikslas - nustatyti moksleivių fizinį aktyvumą skatinančius veiksnius Radviliškio rajono Baisogalos ...
Įvadas. Literatūros šaltinių analizė. Fizinis aktyvumas - kaip svarbus sveikos gyvensenos veiksnys. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos sąsaja. Moksleivių teigiamo požiūrio į fizinį aktyvumą formavimosi prielaidos. ...
Įvadas. Judėjimo reikšmė žmogui. Judėjimo aktyvumo poveikis žmogaus sveikatai. Svarbiausi studentų sveikatos stiprinimo uždaviniai. Išvados. Literatūra. Sportuojančių studentų vertybės.Įvadas. I. Literatūros apžvalga. Vertybių samprata. Dorovinės sporto vertybės. Etinės sporto vertybės. Moralinės sporto vertybės. Sportinei veiklai būdingų vertybių klasifikavimas. Ii. Tyrimo metodai ...
Įvadas. Literatūros analizė. Fizinis aktyvumas - kaip svarbus sveikos gyvensenos veiksnys. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos sąsaja. Moksleivių teigiamo požiūrio į fizinį aktyvumą formavimosi prielaidos. ...
Fizinis aktyvumas ir sveikata
Fizinio aktyvumo svarba mokinių psichinei sveikatai yra didelė. Jis padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, gerina koncentraciją ir atmintį, skatina savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Reguliarus fizinis krūvis prisideda prie geresnio miego kokybės ir bendros savijautos.
Įvadas. Mitybos reikšme organizmui. Maistinių skaidų svarba. Baltymų nauda organizmui. Angliavandenių reikšmė. Riebalų poveikis organizmui. Vandens įtaka organizmui. Kūno svorio išlaikymas arba nereikalingo svorio metimas. Tyrimo ...
Darbo tikslas. Šių dienų aktualumas. Teorinė dalis Sveikatos sąvokos suvokimas. Sveikatos apibrėžimo modeliai. Sveikatą lemiantys veiksniai. Nesveikatos apibrėžimas. Sveikatos kriterijai. Tiriamoji dalis Ligos. 6. Sveikatai kenkiantys ...
Įžanga. Teorinės pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo prielaidos. Termino ikimokyklinio amžiaus vaikų motyvacija analizė. Programos „Gera pradžia“ teorinių nuostatų analizė. Metodų, kurių pagalba diegiama „Geros pradžios“ ...
Įvadas. 12-15 metų paauglių vystymosi fiziologiniai ypatumai. Krepšinio fiziologinė charakteristika. Greitumas ir jį lemiantys veiksnia. Greitumo fiziologiniai pagrindai. Greitumo charakteristika ir sąvokos. Greitumą lemiantys veiksniai ...
Įvadas. Greitumas. Greitumo ugdymo metodika. Metodiniai reikalavimai. Greitumo fiziologinė charakteristika. Išvados. Internetinės nuorodos.
Įvadas. Plaukimo reikšmė mokyklinio amžiaus vaikams. Plaukimas yra vienas iš svarbiausių gyvenime gebėjimų. Lietuvos gyventojų plaukimo įgūdžių tyrimai. Plaukimo sporto plėtra ir vystymasis Lietuvoje. Plaukimo sporto bazių ...
Rajono vaikinų SK „CLARUS“ rankinio pereinamosios taurės pirmenybės.Įvadas. Darbo tikslai. Darbo uždaviniai. Darbo eiga. Rankinio žaidimo charakteristika. Rankinio istorija. Taiksyklės. Rungtynės. Kamuolys. Vartai ir vartininkas. ...
Įvadas. Literatūros apžvalga. -. Metų amžiaus vaikų fiziniai, fiziologiniai ir psichiniai organizmo ypatumai. Greitumas. Greitumas ir jo komponentai. Greitumo lavinimo fiziologiniai mechanizmai. Treniruotės. Treniruočių veiksmingumas. ...
Santrauka. Įvadas. Tarptautinio sporto renginio samprata, remiantis moksline literatūra. Tarptautinių sporto renginių specifika. Probleminiai tarptautinių sporto renginių organizavimo aspektai ir jų sprendimo gairės.Įvykusio sporto ...
Įvadas. Literatūros apžvalga. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinio aktyvumo ir sporto reikšmė žmonėms. Kaip parašyti gerą kursinį darbą?Dažnai aukštosiose mokyklose studijų metu yra rašomi kursiniai darbai. Tai savarankiškas tiriamasis darbas, kurio esmė ne tik pateikti išvadas, bet jau atlikti tam tikrus apibendrinimus bei pateikti savo siūlymus. Taigi, kaip parašyti gerą kursinį darbą? Norint gerai parašyti kursinį darbą reikia žinoti jo struktūrą bei turinio reikalavimus.Kursinio darbo struktūra. Rašydami kursinį darbą peržiūrėkite ar jūsų darbe yra visos šios nurodytos dalys: titulinis lapas, turinys, įvadas, pagrindinė dalis, išvados, literatūra bei nurodyti priedai. Svarbiausia - pagrindinė dalis, kurioje turi būti atliekama mokslinės literatūros analizė. Šioje dalyje svarbu išnagrinėti numatytas darbo užduotis. Visus teiginius svarbu pagrįsti kitų autorių teiginiais - citatomis. Taip pat šioje dalyje aprašoma analitinė dalis - tyrimo metodai, tyrimo eiga, rezultatai, kurie lyginami su kitų autorių duomenimis. Aprašomas praktinis tyrimo rezultatų pritaikomumas, galimi ateities pokyčiai. Taip pat kursiniame darbe svarbu tinkamai suformuoti išvadas. Jos gali būti surašytos ir pagal išsikeltus darbo uždavinius. Išvados turi būti susijusios su tyrimo tikslu bei išsikeltais uždaviniais. Itin svarbu tinkamai pasirinkti kursinio darbo temą. Dažnai pati katedra pateikia kursinių darbų temas bei vadovus. Temų sąrašas būna platus, tad čia gerai apgalvokite, kokia tema jums būtų įdomu rašyti, analizuoti įvairią literatūrą. Pasirinkus įdomią temą - parašyti darbą bus kur kas lengviau.Susitikimas su vadovu. Neatidėliokite susitikimo su vadovu. Jis jums padės rašant šį darbą, tačiau supraskite, kad už darbą esate atsakingas Jūs pats, tad stenkitės domėtis tema, o žinoma kilus klausimams - drąsiai klauskite vadovo.Įsiklausykite į vadovo patarimus. Kursinio darbo plano rengimas. Tai vienas iš ankstyvųjų etapų, kuriame turi būti nurodoma preliminari darbo struktūra. Jame turi būti nurodytas aktualumas (kodėl tema yra svarbi?), objektas (ką tyrinėsite?), tikslas ir uždaviniai (jų formuluotės), darbo struktūra (nurodomi skyriai su trumpu aprašymu kas bus rašoma), literatūra. Darbo organizavimas. Neatidėliokite visko paskutinei minutei. Planuokite laiką. Rašykitės darbo etapus. Vertinkite kiek padarėte, o kiek dar liko. Darbą pradėkite rašyti kuo greičiau. Matant, kad turite jau juodraštinių variantų iškart bus ramiau. Literatūros paieška. Rašydami kursinį darbą naudokitės duomenų bazėmis. Jose sukaupta nemažai straipsnių. Dažnai ieškoma informacijos ir pasitelkiant interneto paieškos sistemomis. Darbą rašykite nuosekliai, logiškai. Jei dėl kažko nesate tikri, patikrinkite informaciją. Laikykitės kursinio darbo rengimo reikalavimų, primiršus citavimo, literatūros sąrašo pateikimo taisykles - pasitikslinkite. Viskas turi būti tvarkingai bei formaliai. Neplagijuokite ir nepateikite kito autoriaus minčių kaip savo. Turite perfrazuoti, kitu atveju - cituoti. Visada galite naudotis rasta informacija, pavyzdžiais, kurie užves ant kelio, tačiau rašyti turite patys.Tinkamai pasirinkite darbo vietą. Svarbu susikurti sau darbingą aplinką. Tai, galbūt, galėtų būti biblioteka? Svarbu, kad niekas jums netrukdytų, kad galėtumėte susikaupti.
