Globalizacija - tai sudėtingas ir daugialypis procesas, apimantis visuomenės, valstybės ir kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, laisvu kapitalo judėjimu bei kultūriniais mainais viso pasaulio mastu. Šis procesas, kurio sąvoka pradėta vartoti XX a. antroje pusėje, sparčiai keičia pasaulį, jungdamas jį į vientisą erdvę, kurioje ekonominės jėgos ir technologijų pažanga daro juntamą įtaką visai žmonijai.
Filosofas H. M. McLuhan, 1962 m. įvesdamas „globalaus kaimo“ sąvoką, pabrėžė elektroninių komunikacijų svarbą ir informacijos sklaidos spartą. Pasaulis, dėl stipriai veikiančių ekonominių jėgų ir greitai besivystančių technologijų, tarsi suspaudžiamas į vieną erdvę, o pastarosios įtaka gali būti juntama visos žmonijos.
Globalizacijos Esmė ir Plėtra
Globalizacijos esmė slypi pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimesi, intensyvėjant tarpusavio ryšiams. Šie ryšiai apima prekybą, investicijas, žmonių, pinigų ir informacijos srautus. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje ir su tuo susijusi technologijų pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniam tarpvalstybinių ryšių augimui. Naujos ir tik esamam laikmečiui būdingos technologijų suteikiamos galimybės žmonėms greičiau, lengviau ir pigiau pasiekti tolimiausius pasaulio kraštus, daro didelį poveikį valstybių tarpusavio santykiams bei ekonomikos raidai.
R. Vilpišauskas teigia, jog globalizacija reiškia augantį nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimą, arba delokalizaciją, kadangi vyriausybėms vis sunkiau kontroliuoti prekių, asmenų ar informacijos judėjimą. Nors toks valstybių funkcinio ir teritorinio suvereniteto neatitikimas kai ką gąsdina, jis pirmiausia apriboja diktatūrų ir autoritarinių režimų galimybes ir suteikia daugiau pasirinkimo demokratinių šalių visuomenėms. Pati globalizacija iš dalies reiškia laisvių ir demokratijos plitimą pasaulyje po Šaltojo karo pabaigos.
V. Pugačiauskas globalizaciją apibrėžia kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir - galų gale - link vieningos visuomenės“. Šis procesas, besiskiriantis nuo internacionalizacijos (intensyvėjančių ryšių tarp valstybių), apima valstybių sienas ir pasidalijimus pereinančius tinklus, vienijančius valstybes į bendriją, kurioje veikia vieningi principai ir vertybės.
Globalizacijos plėtros požymiai apima:
- Ekonominį aspektą: kapitalo koncentracija ir stambių finansinių kompanijų bei grupių augimas peržengia valstybių ribas ir veikia vientisoje ekonominėje erdvėje.
- Politinį aspektą: valstybės ribos praranda reikšmę, valstybė vis mažiau kontroliuoja finansų rinkas.
- Integracinį aspektą: Europos bendrija priėmė dokumentus dėl laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo.
- Techninį aspektą: naujos transporto ir ryšių galimybės užtikrino greitą prekių, paslaugų, finansinių išteklių judėjimą.
- Visuomeninį aspektą: susilpnėję tradicijos ir socialiniai ryšiai visuomenėse užtikrino gyventojų ir darbo jėgos mobilumą.
- Rinkų liberalizavimą: internacionalizacija apima ne tik mainus, bet ir gamybos multinacionalinių kompanijų formą.
Pagrindiniais globalizacijos plėtros veiksniais laikoma technologinė pažanga ir transnacionalinių kompanijų formavimasis.
Globalizacija: Privalumai ir Trūkumai
Globalizacijos samprata ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinių išteklių ar gamybos veiksnių judėjimą. Tačiau šiuolaikinis supratimas yra daug platesnis ir pažangesnis, apimantis ne tik ekonomiką, bet ir mokslą, švietimą, technologijas, kultūrą bei valdymą. Šiuolaikinės globalizacijos pobūdį lemia komunikacijos ir informacijos sistemos - internetas, mobilūs telefonai, žiniasklaidos tinklai - kurios daro paslaugas pigesnes ir prieinamesnes.
Yra daugybė organizacijų, skatinančių globalizaciją, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į jos priešininkus. „Antiglobalizmo“ judėjimas tampa nauju šiuolaikinių tarptautinių santykių reiškiniu. Kritikai teigia, kad ekonomikos liberalizavimas, užuot pagerinęs skurdžiausių pasaulio šalių gyventojų gerbūvį, įstumia juos į dar didesnį skurdą, skatina monokultūrų įsigalėjimą ir neatodairšką ūkio objektų privatizaciją. Kai kurie ekonomikos globalizavimą vadina naująja kolonizacija, kadangi nacionalines rinkas užvaldo tarptautinės kompanijos, išsivežančios visą pelną.
Universalistinis požiūris į globalizaciją išryškina proceso naudą ir nešamą pažangą: pagerės ekonominė padėtis pasaulyje, išnyks skurdas, tautos perims geriausią patirtį, kol galų gale „susiniveliuos“ ir pavirs viena tauta, gal net susikurs pasaulinė valstybė. Taip būtų išvengiama karų ir tarpusavio konfliktų.
Etnocentristinis požiūris, žvelgiant į tautą kaip pagrindinį nagrinėjimo vienetą, globalizaciją suvokia kaip neišvengiamą tautų niveliaciją, dėl kurios prarandama dalis savitumo. Pavyzdžiui, vyresni žmonės piktinasi per didele užsieniečių įtaka, amerikietiškų filmų dominavimu ar greitojo maisto tinklais.
Globalization explained (explainity® explainer video)
A. Samalavičius teigia, jog globalizacijos problematika yra viena aktualiausių šiuolaikinės socialinės teorijos nagrinėjamų temų. Didžiuma analitikų gana kritiškai vertina pasaulio globalėjimo tendencijas, įžvelgdami destruktyvų neoliberalistinės „laisvosios rinkos“ ideologijos poveikį mažiau „išsivysčiusioms“ šalims bei vartotojiškos JAV kultūros formų dominavimo padarinius.
Globalizacijos Poveikis Įvairioms Sritims
Globalizacija apima ne tik ekonomiką, bet ir kultūrą, naujas technologijas bei valdymą. Komunikacijos globalizacija tiesiogiai veikia mokslo ir žinių globalizaciją. Pasaulio ekonomika, rinkos ir prekyba tapo labai paprastais susirišimais, galimais visame pasaulyje sekundžių greičiu. Dabar pasaulis yra tapęs vientisa rinka, kurioje daiktai, patarnavimai, kapitalas bei darbo jėga yra dalijami ir keičiami visur.
Globalioji kultūra yra modernizuojanti, susipriešinusi su tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu ir vertybėmis. Jaunas, perspektyvus afrikietis, provincialus Kinijos biurokratas ar Vladivostoko paauglys, žinantis naujausias roko žvaigždes, visi jie siekia modernaus gyvenimo būdo ar pasaulėžiūros.
Iš modernios elektroninės žiniasklaidos priemonių, radijas buvo globalizuojamas lengviausiai. Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globalizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio, leidžia peržengti kalbinius skirtumus. Muzikos industrija, pasitelkiant transnacionalines korporacijas ir platinimo tinklus, daro muziką prieinamą visame pasaulyje.
Turizmas yra viena iš akivaizdžiausių kultūros globalizacijos formų. Poilsio tarptautinių kelionių kaštų mažėjimas ir didėjantis jų prieinamumas leidžia vis daugiau žmonių patirti kitas kultūras. Turizmas turi būti nagrinėjamas ir ekonominiu, ir kultūriniu aspektais, nes jis daro įtaką infrastruktūros plėtojimui, yra užsienio valiutos šaltinis ir darbdavys.
Globalizacija atskleidė milžinišką žmonijos lyčių politikos ir ideologijos potencialą. Lyčių lygybės ir savitumo klausimas tampa vienu iš pagrindinių pasaulio socialinio ir intelektualinio progreso aspektu. Tarptautinių standartų ir reikalavimų propagavimas ir taikymas yra neišvengiamas procesas, apimantis visas gyvenimo sritis.
Globalizacijos Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti ir su šiuo procesu atėjusių problemų. Globalizacija, remdamasi technologija, ekonomika ir komunikacija, nėra surišta su aukštesnėmis vertybėmis ar morale, dėl ko visuose globalizacijos paliestuose kraštuose vyksta korupcija, suktybės, vagystės ir žmogaus teisių laužymas.
G. R. Pugačiauskas teigia, jog globalizacijos procesas, paliktas vienas sau, gali suniveliuoti kultūras, sunaikinti tautas, ypač mažąsias, ir padaryti žmonijos tautą, kuri gal ir kalbės viena kalba, bet ji bus bespalvė, amorali ir antihumaniška.
Tačiau tauta turi savo vertybes, gyvenimo taisykles ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatus. Jaunimas, augdamas, išmoksta iš savo tautos tradicijų ir vertybių dorovės principus, artimo meilės svarbumą, savo paties vertę ir teisę laisvei bei pagarbai. Normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms.
Atsižvelgiant į globalizacijos procesus, švietimas turi padėti kurti bendrą mūsų visų ateitį, užtikrinti aukštą piliečių dorinę brandą, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Išsilavinę, kompetentingi žmonės yra brangiausias šalies turtas, svarbiausia jos sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga.
Globalizacija neapriboja šalių suvereniteto, bet skatina vykdyti racionalesnę ir labiau į gyventojų poreikius orientuotą ekonominę politiką, suteikdama daugiau galimybių plėsti verslą su kitomis šalimis, pasirinkti geresnį darbą.
