Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su erdvės ir laiko suvokimu. Per mažas šių dalykų suvokimas gali sukurti vaikų mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemas. Laiko suvokimas yra sudėtingas pažintinis procesas, kuris vaikams vystosi palaipsniui.
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti, kaip vaikai supranta laiko sąvokas įvairiais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką šiam suvokimui ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau orientuotis laike. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, psichologijos teorijomis ir ikimokyklinio ugdymo gairėmis.
Atliktas tyrimas parodė, kad laiko ir erdvės suvokimas yra neatsiejama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo dalis ir užtikrina vaikų sėkmingesnį ugdymąsi matematikos, kalbos, inžinerijos, technologijų, gamtos mokslų srityse, ugdo vaikų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Laiko suvokimo raida ikimokykliniame amžiuje
Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos gyvenimiškos patirties, nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas, o taikymo sfera labai siaura. Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla, jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams.
Trejų metų vaikai
Apie trečius metus vaikui sunku įvertinti ir išmatuoti laiką. Sunku vien todėl, nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Vaikų žodynas turtėja, tačiau neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos - laiko tėkmės ir negrįžtamumo, ritmo ir tempo, laiko kaitos ir periodiškumo.
Penkerių metų vaikai
Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, nusiplauti rankas, pakloti lovytę), gali atpasakoti įvykių seką laike (kas po ko nutiko), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas. Jei vaikas klausia, ką reiškia žodis, būtinai paaiškinkite.
Šešerių metų vaikai
Šešerių metų vaikai geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški, todėl svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius. Su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus, savaitės dienas savaitės laiko tarpą ir vienos minutės trukmę, paremtus sensoriniu patyrimu. Nedidelius laiko tarpus nustatyti vaikai mokosi pagal savo veiklą.
Laiko suvokimo ugdymo metodai
Laiko vaizdinių formavimo metodika apima serijacijos pratybas.
Laiko matavimo prietaisai vaikams
Svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis.
Veiksniai, formuojantys laiko jausmą
Laiko jausmą formuoja veiklos motyvacija ir požiūris į veiklą. Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, jo trukmę vertinti labai sunku. Ir priešingai, kuo vaikui monotoniškesnė laiko tėkmė, kuo skurdesnis veiklos turinys, tuo ilgesnė atrodys laiko trukmė palyginti su realiąja.
Uždavinių įtaką laiko trukmės suvokimui galima išreikšti tokiu dėsniu: visomis tomis pačiomis aplinkybėmis laikas atrodo trumpesnis, kai organizmas aktyvesnis. Juo didesnio aktyvumo reikia uždaviniui spręsti, tuo labiau atrodo, kad jam yra skirta mažiau laiko. Pavyzdžiui, tos pačios 45 minutės rašant sunkų diktantą, sprendžiant sudėtingus aritmetinius veiksmus, ieškant užmaskuotų figūrų prabėga greičiau, negu paprasčiausiai sėdint ir klausant monotoniško laikrodžio ar metronomo tiksėjimo arba stovint į priekį ištiestomis rankomis. Kai organizmas aktyvesnis, tada kyla teigiamų emocijų, ir todėl atrodo, kad laikas slenka greitai.
Motyvacijos įtaka laiko trukmės suvokimui matyti iš to, kaip žmogus vertina savo veiklą. Kai esamo situacija žmogaus nedomina, o dėmesys nukreiptas į būsimą veiklą (tipiška laukimo situacija), laikas prailgsta (pvz. į pasimatymą turi atvykti mylimas asmuo, t.y. laukiama pageidaujamo įvykio arba sėdint dantisto laukiamajame, laukiant blogai išlaikyto egzamino rezultatų paskelbimo, t. y. nerimaujant). Kai žmogus nepatenkintas darbu ir nori greičiau ji baigti, kad galėtų imtis kito darbo, laikas irgi prailgsta. Dirbant įdomų darbą laikas greičiau praeina dėl to, kad žmogus nekreipia dėmesio į kiekvieną darbo proceso vienetą, nebeskiria pavienių judesių, operacijų, nueitų “žingsnių”. Kai tokių “žingsnių” priskaičiuojama daug, atrodo, kad laikas slenka lėtai. Vaikams nustatant laiką įtakos turi suinteresuotumas veikla. Įdomi veikla prabėga greitai, jos trukmės vaikai tarsi nepastebi, todėl ir vertina neobjektyviai. Ir priešingai, veikla nekelianti teigiamų emocijų, atrodo trunkanti daug ilgiau, negu iš tikrųjų; vaikas stengiasi kaip galėdamas greičiau ją baigti.
Erdvės suvokimo ypatumai ikimokykliniame amžiuje
Erdvės suvokimas ikimokykliniame amžiuje yra svarbus visuminei vaiko raidai. Vaikai mokosi stebėdami, o mokytojo laikysena bei aplinka, kurioje jie auga, stipriai veikia jų elgesį, pasirinkimus ir žaidimų pobūdį. Net paprasti dalykai - serviruotas stalas ar estetiškai tvarkoma erdvė - vaikui tampa reikšmingomis ugdymosi patirtimis.
Erdvės suvokimo ugdymo veiklos
Pokalbiai buityje padeda ugdyti erdvės suvokimą: įvardinti daiktus kambaryje, paprašyti vaiko įvardinti kairę ir dešinę puses, įvardinti kūno dalis (viršuje, apačioje). Taip pat svarbu, kad vaikai mokėtų pagal erdvines ir žodines instrukcijas ant lapo nupiešti piešinį (žemai, aukštai, dešinėje, kairėje pusėje) ir tiksliai vartoti žodžius, reiškiančius erdvinių daiktų tarpusavio santykius.
Pokalbiai lauke: vaikščiojant lauke, prašyti vaiko, kad išvardintų ką mato kairėje pusėje (automobilį, medį, žmones ir t.t.), o ką dešinėje. Priėjus gatvę, paklausti, kokiomis kryptimis juda automobiliai.
Grafinis darbas: Rodyklės (paukščiukai)
Reikalingos priemonės: atspausdinta nurodyta užduotis, ir rašymo priemonė. Užduotis. Pagal duotą pavyzdį, tam tikromis spalvomis nuspalvinti paukščiuko kryptį. Rezultatas: atlikdamas užduotį ilgesnį laiką pats bandys įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipsis į suaugusįjį, nurodant teisingas kryptis kur skrenda paukščiukas, aukštyn žemyn, kairėn dešinėn.
Gebėjimai: Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: kairėn - dešinėn, aukštyn - žemyn.
Veikla lauke: Kur eina ežiukas?
Reikalingos priemonės: atspausdinta nurodyta užduotis, raudonas ir mėlynas pieštukai. Užduotis. Nuspalvinti ežiukus mėlynai, kurie eina į kairę pusę, o raudonai, kurie eina į dešinę pusę. Rezultatas - atpažins laukinį gyvūną ežį gebės skirti dešinę ir kairę puses.
Gebėjimai: Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: kairėn - dešinėn.
Ugdymo kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų kontekstas
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
