Istorija apie dantukų fėją, kuri mainais už pieninį dantį palieka dovanėlę, yra žinoma daugeliui vaikų visame pasaulyje. Tačiau ar kada susimąstėte, iš kur kilo ši tradicija? Nors pirmoji istorija apie dantukų fėją pasirodė tik 1927 metais, su pieniniais dantimis susiję ritualai yra žymiai senesni.
XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai vienas Čikagos radijo stoties laidų vedėjas eteryje užsiminė apie dantukų fėją, Amerikos stomatologų asociacija sulaukė lavinos skambučių - žmonės prašė daugiau informacijos. Maždaug tuo pat metu Šiaurės vakarų universiteto stomatologijos mokyklos profesorė Rosemary Wells susidūrė su panašia situacija. Ji negalėjo patikėti, kad niekas nenumano, iš kur ta istorija apie paslaptingąją dantukų fėją. Taigi R. Wells nusprendė išsiaiškinti tiesą.
Ji atliko pirmojo tokio pobūdžio tyrimą, kurio metu buvo apklausta 2 tūkst. vaikų turinčių amerikiečių. Per tą laiką R. Wells tapo tikra dantukų fėjos specialiste, noriai dalijo interviu, netgi pasirodė Oprah Winfrey pokalbių laidoje. „Aš nesu dantukų fėja, tik konsultuoju jos klausimais“, - per interviu yra sakiusi R. Wells. Taip parašyta ir jos vizitinėje kortelėje.
Senovės ritualai ir tikėjimai
XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį mokslininkas B. R. Townendas išgrynino devynias pagrindines pieninio danties atsikratymo ritualo formas:
- Pieninis dantis metamas į saulę.
- Dantis metamas į ugnį.
- Dantis metamas pro kojas.
- Dantis metamas ant stogo.
- Dantis padedamas į pelės urvelį.
- Dantis užkasamas.
- Dantis paslepiamas, kur gyvūnai jo nerastų.
- Dantis paslepiamas medžio drevėje ar įkišamas į plyšelį sienoje.
- Dantis praryjamas paties vaiko, motinos arba gyvūno.
Labiausiai paplitęs ritualas - nuo Rusijos iki Naujosios Zelandijos - skamba taip: dantis pasiūlomas kaip auka pelei arba žiurkei, viliantis, jog nauji vaiko dantys bus stiprūs ir aštrūs kaip graužiko. Dažniausiai pieninio danties pasiūlymą palydi speciali malda ar dainelė, šlovinanti stipriadantį žvėrelį.
1928 metais Leo Kannerio išleistoje knygoje „Folklore of the Teeth“ užrašyta nemažai tokių pieninių dantų aukojimo ceremonijų katėms, šunims, voverėms ir bebrams. Sveikų dantų talismanu dažniausiai įvardijama pelė - ši taisyklė galioja ir šiomis dienomis.
Dantukų fėjos kilmė
Manoma, jog dantukų fėja - išskirtinai amerikiečių pramanas, į vieną sujungęs du paslaptingus veikėjus: pelytę, kuri įslenka į vaiko miegamąjį ir atlieka dantuko ir monetos apkeitimo ritualą, ir gerąją fėją - tradicinę iš Europos kilusią mitinę būtybę, vieną dieną tiesiog perskridusią Atlantą.
Nuo 1927 metų, kai Esther Watkins Arnold išleido pirmąją knygelę apie dantukų fėją, ši būtybė tapo populiari visame pasaulyje. Prancūzų vaikai turi savo La Petite Souris (Mažąjį peliuką), kuris prancūzų tautosakoje pasirodo dar XVII amžiuje. Keliose ispaniškai kalbančiose šalyse pieninius dantukus savinasi Ratóncito Pérez (peliukas Perezas). Be to, šis žavus graužikas Madride turi jam skirtą muziejų.
Dantukų fėjos vaidmuo šiuolaikinėje kultūroje
Dantukų fėjai pavyko įsitvirtinti populiariojoje kultūroje - savo pozicijos užleisti ji net neketina: pasirodo dešimtyse vaikams skirtų knygų, puošia pagalvių užvalkalus (kur netgi prisiūta speciali kišenėlė pieniniam dantukui). Dantų fėja pasirodo ir animaciniuose filmukuose bei komedijose.
ChuChu and the Tooth Fairy - ChuChuTV Storytime Good Habits Bedtime Stories for Kids
Tačiau kokia dantukų fėjos populiarumo paslaptis? R. Wells ir kiti tvirtina, jog dantukų fėja - paguoda ir parama vaikams gana gąsdinančiu ir neramiu metu (kai krenta pieniniai dantys). Nors gyvenime skaudžių patirčių ne viena ir ne dvi, pieninio danties praradimas - pirmoji tokia, todėl ir kelia nemenką siaubą.
Arnoldas van Gennepas įvardija tris su dantukų fėja siejamo ritualo dalis: atsiskyrimas (dantis iškrenta, vaikas jį pasideda po pagalve), perėjimas (burnytėje žioji skylė, vaikas užmiega) ir išsipildymas (naujas dantis - vaikas po pagalve ranka pinigėlį). Knygoje „Flights of Fancy, Leaps of Faith“ Cindy Dell Clark sako, jog piniginio atlygio schema (pinigas mainais už dantuką) padeda vaikams darniau įsilieti į suaugusiųjų pasaulį. Pinigai šiuo atveju simbolizuoja atsakomybę ir brandą.
Dantukų fėjos populiarumas ir ateitis
Panašu, jog dantukų fėja iš esmės patinka ne tik vaikams. Kaip atskleidė atlikta apklausa, 97 proc. tėvelių teigiamai arba neutraliai vertina šią mistinę būtybę. Bėgant metams, dantukų fėja tampa vis dosnesnė ir dosnesnė: Amerikoje vidutiniškai už vieną pieninį dantuką ji palieka 3,7 dolerio. Atsižvelgiant į tokią nemenką ir vis augančią finansinę grąžą, būtų naivu tikėtis, jog bent jau artimiausiu metu dantukų fėjos kultas ims silpti.
Dantukų fėjos mitas atlieka svarbią pedagoginę ir emocinę funkciją: fizinį įvykį - pieninių dantų kritimą, kuris gali kelti nerimą ar baimę, - paverčia stebuklingu ir jaudinančiu perėjimo ritualu. Tai graži tradicija, kad dantuko kritimas būtų ypatingas.
| Metai | Vidutinis atlygis (USD) | Pokytis (%) |
|---|---|---|
| 2022 | 3,70 | 23% |
| 2011-2022 | - | 42% |
