Albertas Einšteinas (Albert Einstein) gimė 1879 m. kovo 14 dieną Vokietijoje, Ulme, bet po metų šeima persikraustė į Miuncheną. Jo tėvas Hermanas buvo pirklys ir inžinierius, o motina Paulina - namų šeimininkė. Vidurinį išsilavinimą A. Einšteinas įgijo Miuncheno katalikų mokykloje. Jo paties žodžiais, vaikystėje jis buvęs labai religingas, tačiau sulaukęs 12 metų praradęs tikėjimą. Motinos skatinamas, nuo šešerių metų mokėsi griežti smuiku. Gimnazijoje Albertas nebuvo tarp pažangių mokinių ir nuolat ginčydavosi su mokytojais. 1895 m. bandė įstoti į Federalinį Šveicarijos politechnikos universitetą Ciuriche, bet išlaikė tik stojamąjį matematikos egzaminą, nepaisant to, kad neišlaikė biologijos ir prancūzų kalbos. Tuomet per metus baigė paskutinę vidurinės mokyklos klasę ir sėkmingai įstojo į Pedagogikos fakultetą.
1902 m. Albertas Einšteinas įsidarbino Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu. 1903 m. vedė serbų fizikę Milevą Marič, su kuria susilaukė dukters Lieserl (gimusios 1902 m. nesantuokinės) ir dviejų sūnų - Hanso Alberto (1904 m.) bei Eduardo (1910 m.).
1905 m. žurnale "Fizikos analai" buvo išspausdinti trys Einšteino straipsniai, kurie tapo mokslo revoliucijos pradžia ir atnešė jam pasaulinę šlovę. Tais pačiais metais Ciuricho universitetas jam suteikė daktaro laipsnį. Nuo 1908 m. dėstė Berno universitete, vėliau tapo fizikos docentu Ciuricho universitete, o 1911 m. - profesorius Karlo Ferdinando universitete Prahoje. 1914 m. grįžo į Vokietiją, kur buvo paskirtas Kaizerio Vilhelmo fizikos instituto direktoriumi ir Berlyno Humboldto universiteto profesoriumi.
1915 m. A. Einšteinas suformulavo bendrąją reliatyvumo teoriją, kuri apibendrina reliatyvumo teoriją neinercinėms sistemoms. Pagal ją, masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį, o tai yra visuotinės traukos priežastis. Ši teorija paaiškino anomalų Merkurijaus sukimąsi ir numatė žvaigždės spindulio nuokrypį jam sklindant pro Saulę, kas buvo patvirtinta stebėjimais 1919 m. Bendroji reliatyvumo teorija tapo mokslo apie Visatos raidą ir sandarą - kosmologijos - teoriniu pagrindu.
1916 m. mokslininkas sukūrė garsiąją reliatyvumo teoriją. Kai jo hipotezę patvirtino astronomai, Einšteinas tapo pasaulinio garso įžymybe. 1921 m. Albertui buvo skirta Nobelio premija už nuopelnus teorinei fizikai ir ypač už fotoelektrinio efekto dėsnio atradimą. Tais pačiais metais jis ir jo sukurta reliatyvumo teorija sulaukė didelio pripažinimo JAV, kur jis skaitė paskaitas Kolumbijos ir Prinstono universitetuose.
1919 m. Albertas Einšteinas oficialiai išsiskyrė su pirmąja žmona ir vedė savo pusseserę Elzą Lovental (Elsa Lowenthal). Albertas įsivaikino dvi jos dukras iš pirmosios santuokos. Nuo 1920 m. daug keliavo po Europą su Šveicarijos pasu, skaitė paskaitas mokslininkams, studentams ir smalsiai publikai. 1929 m. pasaulis triukšmingai minėjo Einšteino 50-metį, tačiau jubiliatas iškilmėse nedalyvavo.
1933 m., Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią Vokietijoje, Einšteinas, būdamas žydų kilmės, atsisakė Vokietijos pilietybės ir profesoriauti Berlyno universitete. Jis išvyko į JAV ir ten profesoriavo Perspektyvių tyrimų institute Prinstone bei Kalifornijos universitete. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1924 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1942 m.) narys, daugelio šalių mokslų akademijų garbės narys. Vienas Pugwasho sąjūdžio iniciatorių.
1939 m., pasigirdus kalboms, kad Trečiasis Reichas kuria atominį ginklą, Einšteinas, kartu su kitais europiečiais imigrantais Leo Silardu, Edvardu Teleriu ir Judžinu Vigneriu parašė laišką JAV prezidentui Franklinui Ruzveltui, kuriame siūlė JAV skirti dėmesį atominio ginklo kūrimui ir jį sukurti anksčiau nei vokiečiai. Vėliau Einšteinas šio žingsnio labai gailėjosi. 1954 m. Einšteinas savo senam bičiuliui fizikui Linusui Polingui rašė padaręs „didžiausią klaidą savo gyvenime“ pasirašydamas prezidentui Ruzveltui adresuotą laišką, kuriame rekomendavo „kurti branduolinius ginklus. Kita vertus, yra pateisinimas dėl pavojaus, kad juos anksčiau pagamins vokiečiai.“
Albertas Einšteinas vaikams | Mokslininkas ir išradėjas
Albertas Einšteinas mirė 1955 m. balandžio 18 d., eidamas 77-uosius metus, nuo aortos aneurizmos Prinstone, JAV. Jo pelenai buvo kremuoti, o pelenai išbarstyti neatskleistoje vietoje.
A. Einšteino vardu pavadintas asteroidas nr. 2001, krateriai Mėnulyje, 1978 m. į kosmosą iškeltas teleskopas, cheminis elementas (einšteinis) ir nesisteminis šviesos energijos vienetas (einšteinis). Jo gyvenimas ir pasiekimai įkvėpė daugybę kino ir televizijos filmų, serialų, spektaklių ir knygų.
Moksliniai pasiekimai ir teorijos
Albertas Einšteinas yra vienas įtakingiausių XX amžiaus fizikų, sukūręs reliatyvumo teoriją, kuri pakeitė mūsų supratimą apie erdvę, laiką, gravitaciją ir visatą. Jo darbai apima daug fizikos sričių:
- Specialioji reliatyvumo teorija (1905 m.): Ši teorija nagrinėja kūnų judėjimą greičiais, artimais šviesos greičiui, ir atskleidžia naujas erdvės ir laiko savybes, jų tarpusavio ryšį, priklausomybę nuo atskaitos sistemos. Teorija taip pat paneigė eterio hipotezę ir pradėjo vartoti rimties energijos sąvoką, nustatydama energijos ir masės ryšį (E=mc²).
- Fotoefektas (1905 m.): Einšteinas paaiškino fotoefekto dėsningumus, remdamasis prielaida, kad šviesa yra sudaryta iš šviesos kvantų (vėliau pavadintų fotonais). Už šį atradimą jam buvo paskirta Nobelio fizikos premija 1921 m.
- Brauno judėjimas (1905 m.): Jis teoriškai nusakė Brauno judėjimą kaip atominių dalelių smūgių fliuktuacijas, kas tapo pirmuoju tiesioginiu atomų ir molekulių buvimo įrodymu.
- Bendroji reliatyvumo teorija (1915 m.): Ši teorija apibendrina reliatyvumo teoriją neinercinėms sistemoms ir teigia, kad masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį, o tai yra visuotinės traukos priežastis. Ji tapo mokslo apie Visatos raidą ir sandarą - kosmologijos - teoriniu pagrindu.
- Priverstinio spinduliavimo reiškinys (1916 m.): Jis numatė priverstinio spinduliavimo reiškinį, kuriuo grindžiamas lazerio veikimas, ir apibrėžė savaiminio bei priverstinio spinduliavimo tikimybes (Einšteino koeficientai).
Citatos ir filosofija
Albertas Einšteinas buvo ne tik genijus mokslininkas, bet ir mąstytojas, kurio citatos ir filosofiniai pamąstymai įkvepia daugelį žmonių:
- „Tie, kurie niekada neklydo, niekuomet nebandė nieko nauja.“
- „Logika tave nuves nuo A iki B, o vaizduotė - visur.“
- „Vaizduotė svarbesnė už žinias. Žinios ribotos.“
- „Labai svarbu nesiliauti kėlus klausimus.“
- „Aš esu labai religingas bedievis.“
- „Norėčiau būti kremuotas, nes nenoriu, kad žmonės lankstytųsi mano kaulams.“
Jo požiūris į gyvenimą, mokslą ir visuomenę atsispindi jo darbuose ir laiškuose, kuriuose jis dažnai išreikšdavo susirūpinimą dėl karo, rasizmo ir socialinės nelygybės.
Albertas Einšteinas gimė 1879 m. kovo 14 d. Vokietijoje ir mirė 1955 m. balandžio 18 d. JAV, palikdamas neištrinamą pėdsaką mokslo ir pasaulio istorijoje.
