Endometriozė yra lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu veša į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys už gimdos ribų. Endometriozė gali apimti kiaušides, kiaušintakius ir kitus dubens organus bei audinius. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušerė-ginekologė Živilė Petrutienė sako, kad endometriozė nėra vėžinė liga, jos židiniai - ne piktybiniai. Endometriozė yra viena dažniausių ginekologinių ligų, tačiau ji neretai lieka nepastebėta arba klaidingai priskiriama kitoms sveikatos problemoms. Ši liga išsivysto tuomet, kai į gimdos gleivinę panašus audinys ima augti už gimdos ertmės ribų - gimdos sienose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje, dengiančioje šlapimo pūslę, ar žarnyne. Nors endometrioze serga milijonai moterų visame pasaulyje, simptomai yra labai įvairūs ir ne visada aiškiai atpažįstami, todėl moterys ilgą laiką kenčia nuo skausmų ir kitų negalavimų, kol pagaliau gauna tikslų paaiškinimą, kas juos sukelia.

Kokie yra endometriozės simptomai?

Pagrindinis endometriozės požymis - stiprus ir skausmingas menstruacijų metu jaučiamas pilvo ir (ar) dubens skausmas. Tačiau daugelis moterų ilgą laiką skausmą menstruacijų metu laiko „normaliu reiškiniu“ ir į specialistus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas arba pradeda trukdyti kasdienybėje. „Endometriozę galime įtarti, kai pacientė skundžiasi jau nuo paauglystės besitęsiančiomis labai skausmingomis menstruacijomis. Nors skausmas būna toks stiprus, kad nuo jo gali net pykinti, dažniausiai pacientės išgeria vaistų nuo skausmo ir kenčia, manydamos, kad tai normalu ir visos moterys tai patiria.“ - patirtimi dalinasi gydytoja. Tačiau skausmas nėra vienintelis simptomas. Moterims taip pat gali pasireikšti:

• Skausmas lytinių santykių metu.
• Gausios mėnesinės.
• Tepimas rudomis išskyromis prieš prasidedant ir besibaigiant mėnesinėms.
• Lėtinis nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas.
• Virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas.
• Sunkumai pastojant.

Endometriozė apie save gali pranešti šimtu įvairių simptomų. Akušerė-ginekologė I. Jackūnienė pastebi, kad skausmo stiprumas ne visada gali atspindėti būklės sudėtingumą. Be to, kartais sergant endometrioze gali nepasireikšti jokie požymiai ir simptomai. Todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir lankytis pas gydytojus akušerius-ginekologus.

Endometriozės diagnostika

Endometriozės diagnostika sudėtinga pirmiausia dėl simptomų įvairovės, kuri gali klaidinti ne tik pacientes, bet ir gydytojus. Kadangi daugelis šių simptomų sutampa su kitomis ginekologinėmis ar virškinimo ligomis, endometriozė dažnai supainiojama su dirgliosios žarnos sindromu ar net šlapimo takų infekcijomis. „Ilgainiui simptomai stiprėja. Skausmas tampa vis dažnesniu moters palydovu - skauda prieš mėnesines ir per jas, gali būti skausmingi lytiniai santykiai. Skausmas jaučiamas pilvo apačioje, strėnose, gali skaudėti šoną, dubenį. Jei liga pažeidusi pilvaplėvę, dengiančią šlapimo pūslę, ar žarnos sieną, gali varginti ir lėtinis besikartojantis skausmingas šlapinimasis ar labai skausmingas tuštinimasis, ypač mėnesinių metu. Kartu pučia pilvą, užkietėja viduriai. Nenuostabu, kad dažnai pirma kreipiamasi į kitus specialistus ir tik vėliau į ginekologus“, - apie klaidinančius simptomus kalba gydytoja I. Jackūnienė.

Vienas iš pagrindinių metodų, padedančių įvertinti dubens organų būklę, yra ultragarso tyrimai, kurie gali parodyti cistas ar kitus pokyčius gimdos sienose, kiaušidėse, būdingus endometriozei. Tačiau endometriozę aptikti galima tik laparaskopo pagalba, t.y. jokie kiti tyrimai šiaip neparodys.

Yra įvairių būdų, kuriais vertinama endometriozė:

• Išsamus sveikatos istorijos tyrimas. Jo metu įvertinami pacientei pasireiškiantys simptomai, asmeninė ir šeimos ligų istorija.
• Fizinis tyrimas.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
• Laparoskopija. Vienintelis endometriozės nustatymo metodas yra tiesioginis jos stebėjimas. Tam atliekama nesudėtinga chirurginė procedūra laparoskopija.

Endometriozės stadijos

Endometriozė skirstoma į keturias stadijas, atsižvelgiant į pažeidimų dydį ir išplitimą:

• 1 stadija arba minimali. Yra keletas nedidelių, paviršinių židinių ar pažeidimų. Jų gali būti kiaušidėse arba dubens ar pilvo audiniuose.
• 2 stadija arba lengva. Židinių ir pažeidimų yra daugiau nei 1 stadijoje.
• 3 stadija arba vidutinio sunkumo. Yra daug gilių židinių.
• 4 stadija arba sunki. Labiausiai išplitusi endometriozė. Yra daug gilių židinių ir storų sąaugų.

Nėra žinoma, kodėl vienoms pacientėms endometriozė būna sunkesnė nei kitoms. Ši liga ne visada pereina iš vienos stadijos į kitą.

Galimos pasekmės ir gydymas

Negydoma endometriozė gali sukelti rimtų komplikacijų, iš kurių dažniausiai pasitaikančios yra:

• Nevaisingumas arba sunkumai pastojant.
• Lėtinis pilvo, dubens skausmas.
• Cistų (endometriomų) formavimasis kiaušidėse, dėl kurio gali prireikti operacinio gydymo.
• Sąaugos, kurios gali pažeisti vidaus organų veiklą.

Šios pasekmės labai vargina moteris ir sukelia ilgalaikių sveikatos problemų, blogina moters gyvenimo kokybę, todėl svarbu endometriozę diagnozuoti ir gydyti kuo anksčiau.

Endometriozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės amžiaus ir planuojamo nėštumo. Gydymui gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (NVNU), bet tikslingiausia ir efektyviausia - hormoninė terapija (kontraceptinės tabletės, hormoninė gimdos spiralė, kiti hormoniniai vaistai). Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais lėtina ir mažina patologinių audinių vešėjimą, jų progresavimą, mažina operacinio gydymo tikimybę. Jei liga nustatoma stipriai pažengusi, taikomas operacinis gydymas, kai šalinamos cistos ir patologiniai endometriozės implantai, neretai kartu su pažeistu organu ar jo dalimi.

Kai ši liga sukelia nevaisingumą, gali prireikti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, todėl svarbiausia, kad gydymas būtų individualus ir pritaikytas pagal kiekvienos moters situaciją ir esamą būklę. „Reikia pasidžiaugti, kad paskutinį dešimtmetį turime daugiau žinių apie endometriozę, todėl lengviau ir greičiau pradedame atpažinti ligą. Gerėja echoskopinės ištyrimo galimybės ir specialistų kompetencija, o laiku nustačius diagnozę, galime anksčiau skirti efektyvų hormoninį gydymą ir pagerinti moters sveikatą.“ - teigiamas tendencijas ir medicinos progresą akcentavo gydytoja.

Endometriozė yra lėtinė uždegiminė liga, kuri nurimsta ir tampa visai nebeaktyvi tik moteriai perėjus į pomenopauzę, todėl svarbu nepamiršti reguliariai tikrintis.

Endometrioze sergančioms pacientėms rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia uždegimą arba didina estrogenų kiekį. Naudinga valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Naudinga vartoti daugiau skaidulų, kurios, priešingai, gali padėti sumažinti estrogenų kiekį. Be to, jų turinčiame maiste paprastai būna daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali sumažinti uždegimą.

Nors endometriozė gali sukelti sunkumų pastojant, ji visiškai nepašalina pastojimo galimybės. Daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo jos forma, gali pastoti. Svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti šią ligą, kad būtų galima valdyti simptomus ir galimas komplikacijas, tarp jų ir nevaisingumą. Atminkite, kad dažnai apie endometriozės atsiradimą praneša skausmingos mėnesinės.

tags: #endometrioze #valymasia #nestumo #metu

• Kūdikio plaukimo ratas vandenyje
• Apsauga nuo enterovirusų
• Vaikų problemų sprendimas ikimokykliniame amžiuje
• Žaidimai su dinozaurais vaikams
• Kaip prižiūrėti demencija sergančią mamą