Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų gydytojos Emilijos Montvilienės biografija, jos veikla ir indėlis į švietimą bei kultūrą. Straipsnyje remiamasi įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, kuriose dalyvavo arba kurias organizavo Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
Švietimo ir Kultūros Iniciatyvos Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio Gimnazijoje
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiose švietimo ir kultūros iniciatyvose. Gimnazija, siekdama plėtoti kultūrinę-istorinę savimonę, skiepyti meilę tėvynės praeičiai ir dabarčiai bei populiarinti bėgimą raižyta vietove, organizavo bėgimo varžybas, skirtas Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui atminti ir Steigiamojo Seimo dienai paminėti.
Bėgimo Varžybos Aleksandro Stulginskio Gimnazijoje
Bėgimo startas- Kutalių kaimas, kuriame gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis, finišas- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, trasos ilgis- 6000 m. Varžybose rungėsi 93 įvairaus amžiaus bėgikai iš Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Žadeikių bei Tauragės r. Pagramančio pagrindinių mokyklų, Laukuvos Norberto Vėliaus, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškos bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijų.
Diplomai ir medaliai įteikti:
- Kamilei Ramanauskaitei (I vieta, 2007 m. ir jaunesnių merginų grupė)
- Rojui Trimirkai (I vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė)
- Tomui Dargevičiui (II vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė)
- Aronui Šaluchai (III vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė)
- Justinai Tamašauskaitei (I vieta, 2003 m. - 2006 m. merginų grupė)
- Linai Košytei (II vieta, 2003 m. - 2006 m. merginų grupė)
- Aurelijai Miliauskaitei (III vieta, 2003 m. - 2006 m. merginų grupė)
- Eligijui Katauskui (I vieta, 2003 m. - 2006 m. vaikinų grupė)
- Arūnui Rimkui (II vieta, 2003 m.- 2006 m. vaikinų grupė)
- Ernestui Dargiui (III vieta, 2003 m. - 2006 m. vaikinų grupė)
- Aušrinei Trijonytei (I vieta, 2002 m. - 1999 m. merginų grupė)
- Deimantei Rimkutei (II vieta, 2002 m. - 1999 m. merginų grupė)
- Irmai Gečaitei (III vieta, 2002 m. - 1999 m. merginų grupė)
- Svajūnui Kuskiui (I vieta, 2002 m. - 1999 m. vaikinų grupė)
- Algirdui Daukšiui (II vieta, 2002 m. - 1999 m. vaikinų grupė)
- Robertui Zobėlai (III vieta, 2002 m. - 1999 m. vaikinų grupė)
- Rimantei Vijeikytei, absoliučiai varžybų nugalėtojai (I vieta, 1998 m. - 1976 m. merginų grupė, KTU, buvusi Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė)
- Virginijui Trimirkai, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos tėvų atstovui (I vieta, 1998 m. -1976 m. vyrų grupė)
- Arūnui Kasmauskiui, buvusiam Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniui (I vieta, 1977 m. ir vyresnių vyrų grupė)
- Robertui Mikučiui, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytojui (II vieta, 1977 m.)
Dėkojama Šilalės rajono savivaldybei, parėmusiai renginį, ir informaciniam rėmėjui - laikraščiui „Šilalės artojas“, Šilalės rajono policijos komisariatui, padėjusiam užtikrinti renginio saugumą.
Sporto Pasiekimai
2018 m. gegužės 8 d. Obelyno pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos mokinių olimpinio festivalio 2017-2018 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos (2007 m. gim. ir jaunesnių) rajoninės trikovės varžybos. Mūsų gimnazijos pradinių klasių mergaičių ir berniukų komandos pasiekė gerų sportinių rezultatų ir užėmė antrąsias prizines vietas!
Šiauliuose vykusiose Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų lengvosios atletikos finalinėse varžybose merginų komanda bendroje įskaitoje netikėtai laimėjo pirmąją vietą. Kiekviena iš komandos narių stipriai prisidėjo prie pergalės. Pirmąją vietą ir aukso medalį laimėjo Ernesta Lasauskaitė, rutulį nustūmusi 12,41m. Antrąją vietą šuolio į tolį rungtyje iškovojo Aistė Mižutavičiūtė, geriausiu bandymu nušokusi 4,85m. 400m bėgimo rungtyje trečiąją vietą užėmė Saida Šiušaitė, distanciją įveikusi per 1:06min. Taip pat trečiąją vietą laimėjo Vakarė Šiušaitė 1000m išbėgusi per 3:28min. Toje pačioje rungtyje Dovilė Tamašauskaitė nuotolį įveikė per 3:31min ir užėmė ketvirtąją vietą.
Kiti Renginiai ir Konkursai
2018 m. balandžio 18 dieną Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko pradinėje mokykloje vyko rajoninis meninio skaitymo konkursas, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Kovo 8 dieną vyko projekto „Lietuvėle, Tu - graži“ veiklos pristatymas, kurį parengė 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja. Šia proga taip pat vyko ir meninio skaitymo konkursas. Jame dalyvavo 1-4 klasių mokiniai. Nugalėtojomis tapo ir rajone gimnazijai atstovaus trečios 3a klasės mokinė Urtė Pociūtė ir pirmokė Goda Židickytė.
Sveikiname 1 klasės mokinius Raigardą Trimirką ir Gabrielę Betingytę, tapus tarptautinio pradinių klasių mokinių darbų parodos - konkurso „Lietuva iš arti ir toli“ nugalėtojais. Džiaugiamės puikiais gimnazijos dailės būrelio „Paletė“ dalyvių (vadovė mokytoja Laima Šepikaitė) pasiekimais respublikiniuose piešinių konkursuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Kovo 9 dieną Kudirkos Naumiestyje Vinco Kudirkos muziejuje vyko Lietuvos moksleivių plakato ir atviruko konkurso „Kovo 11-oji“ laureatų apdovanojimo šventinis renginys, kuriame dalyvavo ir mūsų gimnazijos jaunieji dailininkai. Sveikiname Gabrielę Baužaitę (IVg kl.), tapusią plakato laureate, Augustę Mižutavičiūtę (7 kl.), Gediminą Kvecį (IIg kl.) ir Deimantę Kvecytę (8b kl.), tapusius atvirukų laureatais.
Kovo 7 dieną Giedrė Kvecytė (IIIg) ir mokytoja Laima Šepikaitė dalyvavo nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“ parodos pristatyme ir nugalėtojų apdovanojime Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje.
Konferencija, Skirta Atkurtos Lietuvos Šimtmečiui Paminėti
Kovo 8 dieną į Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos organizuojamą konferenciją, skirtą atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, rinkosi moksleiviai ir jų mokytojai, kviestiniai svečiai ir lektoriai iš įvairių Lietuvos rajono švietimo įstaigų: Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, Klaipėdos technologijų mokymo centro, Kauno „Aušros“ ir Kauno Senamiesčio, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijų. Džiaugdamiesi gausiu susirinkusiųjų būriu sveikinimo žodžius tarė ir atidarė konferenciją Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius V. Konferencijos lektoriai I Dalyje gvildeno įvairias temas, susijusias su Lietuvos istorija, kultūra, literatūra, muzikos ir sporto pasauliu. Literatūrologė, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto doc. dr.
Emilija Montvilienė: Vaikų Gydytoja ir Visuomenininkė
Artėjant Medicinos darbuotojų dienai, aplankėme žinomą ilgametę vaikų gydytoją, aktyvią visuomenininkę, Marijampolės garbės pilietę, gydytoją Emiliją Montvilienę. Kelios kartos marijampoliečių užaugo prižiūrimi ir gydyti šios gydytojos. Visai neseniai ji šventė ir gražią savo asmeninę sukaktį. Medikės darbui Emilija Montvilienė atidavė 48-erius gyvenimo metus. Dideliame, daugiau kaip prieš 90 metų statytame name, gydytoja šiandien gyvena viena. Pagalbos kol kas dar nereikia, tvarkytis pajėgia pati. Labai dažnai mamą aplanko trys vaikai su penkiais anūkais.
E. Montvilienė užaugo gausioje devynių vaikų šeimoje, devynerių liko našlaite, kai mirė mama. Gimusi Einikių kaime Kelmės rajone, vidurinę būsimoji gydytoja baigė Skaudvilėje (Tauragės raj.), kur gyveno pas savo brolį. Su kolegėmis buvusiame darbe. Pašnekovė stovi pirmoje eilėje pirma iš dešinės.
- Įsidarbinau tuomečio Kapsuko mokykloje-internate gydytoja, taip pat dirbau ir miesto poliklinikoje. Mediciną pasirinkau paraginta Kaune medicinos seserimi dirbusios brolienės, medikė taip pat buvo ir kita brolienė. Paklausta, kas įsiminė iš tų darbo metų, pašnekovė atskleidė, jog būdavo ir labai sudėtingų, sunkių situacijų. „Jei nebūčiau patyrusi džiaugsmo dėl atliekamo darbo, pasiekto rezultato, dėkingumo jausmo iš mažųjų pacientų ir jų tėvų, turbūt nebūčiau galėjusi dirbti šio darbo, nes koks nors skaudesnis atvejis labai prislėgdavo. Žinoma, šviesių akimirkų buvo daug daugiau.
2012 metais gydytoja baigė aktyvią darbinę veiklą. Kai gydytojos paklausiau, kas buvo sunkiausia jos darbe, kiek pamąčiusi atsakė: „Kai dar turėjau pakankamai sveikatos, tai niekas nebuvo sunku, surasdavau laiko ir savanoriškam darbui, visuomeninei veiklai. Gal sunkiau būdavo aplankyti daug vaikų pėsčiomis, nes mašiną gaudavome tik valandai, važiuodavome pas atokiau gyvenusius vaikus, o kitus tekdavo apeiti pėsčiomis “, - prisiminė ji.
Taip jau susiklostė gyvenimas, kad pati susirgo onkologine liga. Laimė, ji buvo aptikta ankstyvojoje stadijoje, tad per kelis mėnesius vėžį pavyko įveikti.
- Aš augau tokioje šeimoje, kurioje tikėjimas, amžinosios vertybės buvo labai svarbios. Vienuolės Veronikos Beišytės paskatinta dar iki Sąjūdžio susikūrimo dalyvavau pogrindiniuose susibūrimuose, mano namuose kunigas Juozas Zdebskis mokiniams skaitydavo paskaitas. Tuo metu vienuolė Albina Pajarskaitė įkūrė katalikišką moterų sambūrį „Caritas“, surinko bendraminčių būrį ir man pasiūlė įsitraukti į jo veiklą. 1989 metais įvyko steigiamasis „Caritas“ suvažiavimas. Siekėme, kad mokyklose būtų mokoma tikybos, kad būtų atgaivintos religinių švenčių tradicijos. Ėjau kalbėti į mokyklas, darželius, dalyvavau paminklų atšventinimuose, tremtinių palaikų perlaidojimuose, - prisiminė gydytoja.
Anot E. Montvilienės, „Caritas“ tada veikė labai aktyviai, parama žmonėms buvo reikalinga, iš užsienio šalių Marijampolę pasiekdavo drabužių, avalynės siuntos. Gydytoja nemažai prisidėjo, kad Avikiluose, savo tėvų sodyboje, monsinjoras Vytautas Kazlauskas įkurtų „Vaiko tėviškės namus“. Būtent į ją kreipėsi V. 2004 m. kartu su geradariais E. Montvilienė įkūrė pagalbos centrą „Rūpintojėlis“, kuriame įgyvendino priklausomybių prevencijos projektus. Kai „Caritas“ vaistinė baigė darbą, reikėjo spręsti, ką daryti su patalpomis, tad atsirado „Rūpintojėlio“ idėja.
- Man visur sekdavosi, kai prašydavau pagalbos, visada jos sulaukdavau, nebuvo tokių, kurie atsisakytų padėti. E. Montvilienė aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dvi kadencijas buvo Savivaldybės tarybos nare, darbavosi Sveikatos ir socialinių reikalų komisijoje.
- Žinoma, viską suderinti buvo nelengva, bet toks buvo mano pasirinkimas. Kartais vaikai priekaištaudavo, kad jau studijų metais sugrįžę savaitgaliais namie manęs nerasdavo, nes būdavau kokiuose nors renginiuose. Svarbu ir tai, kad mano vyras Justinas labai palaikė, pats išmoko dirbti kompiuteriu, o išėjęs į pensiją labai padėdavo man tvarkyti įvairius organizacinius reikalus ir Sąjūdyje, ir „Caritas“ organizacijoje. Iki pensijos jis buvo lietuvių kalbos dėstytojas, dirbo tuometinėje Pedagoginėje mokykloje ir internate.
Džiaugsmo gydytojai dabar teikia vaikai ir anūkai. Kartu su vaikais visi buvo sukūrę šeimos kapelą, kuri surengė ne vieną pasirodymą. Vyresnėlis sūnus Petras buvo kariškis, dabar jau pensijoje, dar savanoriauja, augina du vaikus. Dukra Sigita yra socialinių mokslų daktarė, su vyru įsikūrusi sodyboje Švenčionių rajone, dirba mokslinių tekstų redaktore ir projektų rengėja.
Paklausta, koks šiandien yra jos gyvenimas, gydytoja sakė, kad labai užimtas. „To laiko mažai turiu. Daug skaitau, ko nesugebėjau ar nespėjau anksčiau, ypač medicininę literatūrą, bet ne tik. Dalyvauju vienintelės Lietuvoje našlių asociacijos veikloje, domiuosi politiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Anksčiau teko aktyviai dalyvauti Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, buvau Sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanė.
- Ir toliau bendrauju su kolegomis medikais, stebiu jų darbą. Norėtųsi, kad gydytojai daugiau žodžiais gydytų, nekaltomis priemonėmis, išrašytų mažiau antibiotikų, daugiau bendrautų su žmonėmis. Man tikrai gaila dabartinių medikų, jie „pririšti“ prie kompiuterių ir neturi laiko normaliam žmogiškam ryšiui su pacientu. Labai svarbu vaikui yra dėmesys ir meilė, jo slaugymas.
Paklausta, ko palinkėtų medikų dienos proga kolegoms ir pacientams, moteris atsakė, jog svarbu gyventi tikėjimu, viltimi ir meile, ką pabrėždavo ir šiomis dienomis mus palikęs popiežius Pranciškus. „Be meilės sunku ką nors pasiekti tiek ligoniui, tiek šeimose. Patarčiau mažiau nervintis, daugiau užsiimti kokia nors savanoriška ar kita veikla, labiau mylėti gamtą, būti fiziškai aktyviems. Sveikas gyvenimo būdas prisidės, kad mažiau reikėtų medicininės pagalbos ir daktarų“, - sakė atsisveikindama E. Montvilienė.
Pediatras Petras Baublys ir jo Heroizmas
Antrojo pasaulinio karo metais (1942-1944) vadovavo Kauno kūdikių namams „Lopšelis“, kurie jo, gydytojo, taip pat jo bendradarbių humanizmo ir pasiaukojimo dėka tapo ne tik našlaičių, bet ir žiauriai persekiojamų žydų vaikų, daugiausia iš Kauno geto, prieglobsčio vieta. Būsimasis gydytojas-pediatras Petras Baublys gimė 1914 m. Lydoje, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Tai buvo šeštasis ir jauniausias sūnus gausioje Piotro ir Zinaidos Baublių šeimoje. Šeimos galva buvo žinomas pedagogas, 1905 m. su žymiu lietuvių kalbininku J. Jablonskiu surengęs pirmąjį slaptą mokytojų suvažiavimą Vilniuje. Motina - Zinaida Baublienė - buvo taip pat pedagogė. Vėliau Baublių šeima persikėlė į Kauną. Šiame mieste Petras baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją, o 1936 m. - Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, įgijo vaikų ligų gydytojo specialybę ir visą likusį gyvenimą paskyrė vaikams.
Antrojo pasaulinio karo metais (1942-1944) Petras Baublys pagalbos ranką ištiesė persekiojamų žydų vaikams iš Kauno geto. 1941 m. pabaigoje Kauno geto gydytoja R. Golachienė, taip pat Kauno geto pogrindžio organizacijos narės, kreipėsi į Petrą Baublį su prašymu priimti žydų vaikus į jo vadovaujamus kūdikių namus. Taip pat gydytojo buvo paprašyta parūpinti šiems vaikams netikrus dokumentus.
Į Petrą Baublį tikintis pagalbos krypo ne tik žydų, bet ir lietuvių akys. Štai žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio duktė Danutė ir jo vyras Vladys Zubovas, paskatinti Sofijos Čiurlionienės, Kaune ir jo apylinkėse ieškojo žmonių, galinčių priglausti žydų vaikus. Tačiau, nors ir turint gyd. Petro Baublio sutikimą priimti žydų vaikus, kelias iš Kauno geto iki „Lopšelio“ buvo nelengvas ir kupinas pavojų dėl gestapo ar jo parankinių persekiojimo, nedraugiškai nusiteikusių asmenų keliamo pavojaus. Vienas neatsargus žingsnis galėjo nulemti tiek gelbėjimo vaiko, tiek ir gelbėtojo mirtį. Nepabūgę visų šių tykančių pavojų, vaikų gelbėjimu rūpinosi geto pogrindžio organizacijos nariai, tarp kurių - Ida Šaterienė, Peisachas Šateris, pasižymėjęs kaip tvorų landžiojimo „specialistas“, taip pat Ronia Rozentalienė, Dita Zupavičienė- Šperlingienė, Šeina Berelovičienė ir kt. Jų išnešti vaikai dažniausiai buvo paliekami prie kūdikių namų durų, o nuskambėjęs durų skambutis ar kitas sutartas ženklas jo darbuotojams pranešdavo, kad atkeliavo dar vienas „pamestinukas“. Tokiu būdu nuo 1942-ųjų vasario iki 1944-ųjų kovo Petras Baublys, rizikuodamas ne tik savo, bet ir dviejų sūnų, žmonos gyvybėmis, gelbėjo žydų vaikus net ir tuomet, kai gestapas atkreipė dėmesį į neprogresyviai didėjantį pamestinukų skaičių. Sena lietuvių liaudies patarlė byloja, kad vienas lauke ne karys. Laimei, gydytojas Petras Baublys nebuvo vienišas kovoje prieš gestapą ir visą nacistinę ideologiją. Kūdikių namuose priglaustais žydų vaikais rūpinosi ne tik gyd. Petras Baublys, bet ir visas kūdikių namų kolektyvas - vyr.
Pasibaigus karui Petras Baublys tęsė savo gydytojo-pediatro darbą ir buvo laikomas vienu geriausių pediatrijos specialistų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Dešimt metų jis vadovavo Vilniaus universiteto Infekcinių ir vaikų ligų katedrai, taip pat iki 1958 m. ėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiojo pediatro pareigas. Petras Baublys intensyviai dirbo mokslinį darbą: paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie naujagimių patologiją, buvo vadovėlio „Vaikų ligos“ bendraautorius. Už nuopelnus pediatrijos srityje Petrui Baubliui 1954 m. Deja, dr. Petro Baublio likimas susiklostė tragiškai. 1973 m., tesulaukęs 59 metų dr. Praėjus ketveriems metams nuo gydytojo Petro Baublio tragiškos žūties - 1977 m. Jad Vašem muziejuje Petras Baublys, taip pat brolis Sergijus Baublys ir jo žmona Jadvyga buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Jų garbei Teisuolių alėjoje buvo pasodinti du medeliai. Garbingus apdovanojimus atsiėmė ir medelius pasodino Petro ir Sergijaus Baublių brolis architektas ir bibliofilas Rostislovas (Rostis) Baublys, gyvenęs D. 1993 m. Petras Baublys buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 1994 m. prie kūdikių namų, kuriems jis vadovavo 1942-1944 m., atidengta memorialinė lenta gydytojo-pediatro Petro Baublio herojiškumui įamžinti: „Čia, buvusiuose kūdikių namuose „Lopšelis“ 1942-1944 m. Petro Baublio žygdarbis Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjant žydų vaikus niekada neliks užmirštas. Juo gali didžiuotis Petro Baublio vaikai ir anūkai, už išgelbėtas gyvybes savo galvas žemai lenkia Rina Zupavičiūtė-Wolbe, Tamara Ratnerytė-Kadišaitė-Levi, Ariela Abramavičiūtė-Sef, Ruta Lacmanaitė-Peer, Ruta ir Ariana Jedaitės, Vladimiras Kacas, Jakovas Zoreff, jų vaikai, anūkai, proanūkiai... Kiek iš viso gyvybių padėjo išsaugoti Petras Baublys?
tags: #vaiku #gydytoja #emilija #montviliene #gime
