Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Tai natūralus procesas, nes kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, o išmatos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti jo sveikatą. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Nuo pat gimimo.
Pirmosios dienos: mekonijus
Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Tai tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys, susidarantis dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip natūralus laisvinamasis. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo.
Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos
Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: ką jie reiškia?
Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Gerosios pieno rūgšties bakterijos (bifido), kurių vėliau mažėja, skatina gamybą. Vaikučiui sueis 2-3 metai, kol jo žarnyno mikroflora taps panaši į suaugusiojo, su įvairiomis bakterijų rūšimis, kaip natūraliai pasaulį išvydusio kūdikio. Tai normalu. Žinoma, įtakos turi namų švara ir aplinka, nepageidautinų ligoninės bakterijų poveikis. Gerosios bakterijos svarbios virškinimui.
Žalios išmatos
Gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos dažnai būna tamsiai žalios. Taip pat žalios išmatos gali signalizuoti apie nepakankamai suskaldomą karvės piene esantį cukrų arba dėl to, kad kūdikis gauna per daug „pradinio“, lieso pieno ir nepakankamai riebalų. Kai geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Kuo ilgiau mažylis rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu.
Gleivės išmatose
Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją arba netoleravimą (ypač karvės pieno baltymui). Taip pat gleivių gali atsirasti dygstant dantukams, kai pagausėja seilėtekis ir kūdikis nuryja dalį seilių. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo.
Juodos išmatos
Po mekonijaus fazės, jei kūdikis nevartojate geležies papildų, juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Taip pat jos gali būti dėl vartojamų geležies preparatų. Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadin. „melena“).
Baltyvos, pilkos ar baltai gelsvos išmatos
Tokios išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų problemas, kai medžiagos blogai virškinamos ir įsisavinamos. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Raudonos išmatos arba kraujo siūleliai
Tai gali reikšti uždegimą žarnyne, alerginę reakciją į maistą arba tiesiog smulkią analinės angos įtrūkimą, atsiradusį dėl vidurių užkietėjimo. Jei išmatose matyti kraujo priemaišų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Raudonos žele pavidalo išmatos.
Kada verta sunerimti dėl tuštinimosi dažnumo?
Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasitustina ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinasi nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas kūdikiams
Viduriavimas
Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.
Dažniausios viduriavimo priežastys:
- Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas), bakterijos ar parazitai.
- Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas.
- Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
- Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas).
- Jei išmatose matomas kraujas.
- Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja.
- Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra).
- Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
- Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant?
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus.
- Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
- Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko rečiau, ypač jei jie žindomi. Požymiai gali būti: pastebimai retesnis tuštinimasis, pastangos tuštinantis (stiprus stuksenimas, stenėjimas), kietos išmatos, pilvo skausmas, neramumas, irzlumas, prastas apetitas ir miegas. Jei kūdikis tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, išmatos yra „košelės“ konsistencijos, viduriukai yra normalūs. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų).
Kūdikio diegliai ir atpykinėjimas
Kūdikio virškinimo sistemos ypatumai gali lemti ir kitus nemalonius reiškinius, tokius kaip diegliai ar atpykinėjimas. Kūdikiai dažnai atsirūgsta valgydami ar iš karto pavalgę. Šiuo atveju patariama daryti pertraukas maitinimo metu ir leisti mažyliui vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, tai gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Svarbu pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #naujagimio #ismatu #spalva
