Menu Close

Naujienos

Emocinis klimatas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: svarba ir ugdymo aspektai

Emocinis klimatas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra viena iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vaikų raidai ir gerovei. Jis apima bendrą emocinę nuotaiką, pasitikėjimo, pagarbos ir paramos raišką tarp visų mokyklos bendruomenės narių. Tai tiesiogiai veikia pedagogų motyvaciją, vaikų pasiekimus, todėl laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos kokybės rodiklių.

Tyrimai rodo, kad vaiko socialinė kompetencija yra glaudžiai susijusi su jo tolimesniu sėkmingu funkcionavimu įvairiose gyvenimo srityse. Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo brandos.

Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos siekia kurti palankią ugdymo(si) aplinką, grindžiamą universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai reiškia lanksčią, visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką ir veiksmingą procesą, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Emocinį klimatą formuojantys veiksniai

Emocinis klimatas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Vienas iš svarbiausių - tarpusavio santykiai tarp visų bendruomenės narių. Pozityvūs bendruomenės narių santykiai yra glaudžiai susiję su palankiu emociniu klimatu.

Tyrimai atskleidžia, kad svarbiausi palankų emocinį klimatą stiprinantys elementai yra pagarba, pasitikėjimas, palaikymas ir įtraukimas. Kai šie elementai vyrauja, mokyklos bendruomenės nariai jaučiasi saugiau, labiau motyvuoti ir patenkinti savo veikla.

Taip pat svarbi yra vadovo įtaka emocinės aplinkos formavime. Vadovo veiksmai, jo požiūris į darbuotojus ir vaikus tiesiogiai veikia bendrą mikroklimatą. Informacijos prieinamumas ir atvirumas bendraujant taip pat prisideda prie teigiamos emocinės atmosferos kūrimo.

Mažiausiai pasitikėjimo ir įsitraukimo respondentai jautė bendraudami su savivaldybių švietimo institucijomis, kas rodo poreikį stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų.

Vaiko emocinės inteligencijos ugdymo modelis

Vaikų emocijų ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje

Ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomonės ir patirtys rodo, kad vaikų emocinę sveikatą lemia daugybė veiksnių. Tarp svarbiausių - saugumo užtikrinimas, kokybiško laiko su vaiku leidimas, mokymas(is) pažinti ir tinkamai reikšti jausmus, dėmesys vaiko gebėjimams ir jo fiziniam aktyvumui.

Pedagogai pabrėžia, kad svarbu skatinti vaikus kalbėti apie savo ir kitų emocijas, mokyti jas tinkamai išreikšti ir suvaldyti. Tai padeda vaikams geriau suprasti save ir kitus, vystyti empatiją ir socialinius įgūdžius.

Dažnai susiduriama su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Tai pasireiškia agresija, opoziciniu elgesiu, nepaklusnumu, hiperaktyvumu, dėmesio nesukaupimu, pykčio protrūkiais. Kai kurie pedagogai susiduria ir su pasyviu vaiko elgesiu, kai vaikas yra uždaras.

Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tėvai ir pedagogai patvirtina, jog yra svarbu, kaip suaugusieji patys kalba. Taisyklinga, aiški kalba, pasakojimai apie supančią aplinką yra būtinos vaikų sakytinės kalbos ugdymo(si) sąlygos. Kaip teigia autorė, ugdant vaikų sakytinę kalbą svarbu, jog vaikas kalbėtų laisvai, pasakotų kaip jaučiasi, plėstų savo žodyną.

Lietuvių tautosaka ikimokykliniame amžiuje laikoma labai svarbia ugdymosi priemone. Pasakos, mįslės, patarlės, liaudies žaidimai padeda plėsti vaikų žodyną, lavina klausą, atmintį, mąstymą, kūrybiškumą ir vaizduotę. Pasak Savickytės (2018), pasakose dažnai slypi retai vartojami tarmiški žodžiai, kurie ne tik papildo vaiko žodyną, bet ir lavina vaizduotę.

Emocijų išveikimo mankšta | Ikimokyklinės ir pradinės klasės

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse ikimokyklinio ugdymo(si) programoms aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Tai skatina vaikų iniciatyvumą, savarankiškumą ir atsakomybę.

Skiriami įvairūs ugdymo(si) kontekstai: žaismės, judraus patirtinio ugdymosi, kultūrinių dialogų, kalbų įvairovės, tyrinėjimo ir gilaus mokymosi, realių ir virtualių aplinkų, kūrybinių dialogų. Kiekvienas iš jų siekia atliepti specifinius vaikų ugdymosi poreikius ir skatinti visapusišką raidą.

Ugdymo(si) sritys ir pasiekimai

Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo(si) sritys ir jų vertybinės nuostatos bei gebėjimai
Ugdymo(si) sritis Vertybinė nuostata Esminiai gebėjimai (pavyzdžiai)
Mūsų sveikata ir gerovė Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Ragauja įvairaus skonio maistą, ruošia maistą su suaugusiojo pagalba, įvardija sveikus maisto produktus, supranta higienos svarbą, laikosi saugaus elgesio taisyklių.
Aš ir bendruomenė Domisi žmonėmis ir bendrauja su jais. Bendradarbiauja, dalinasi, padeda kitiems, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, supranta savo kūno autonomiją.
Aš kalbų pasaulyje Domisi kalba, bendravimu ir skirtingomis kalbomis. Naudoja įvairius komunikavimo būdus, plėtoja sakytinę kalbą, klauso, supranta ir naudoja įvairius žodžius, formuoja teigiamas nuostatas į kalbų įvairovę.
Tyrinėju ir pažįstu aplinką Domisi aplinka, jos objektais ir reiškiniais. Tyrinėja aplinką, naudoja įvairius pažinimo ir mokymosi būdus, atskiria realias ir virtualias aplinkas, supranta gamtos ir kultūros vertybes.
Kuriu ir išreiškiu Domisi kūryba ir saviraiška. Naudoja įvairias kūrybinės raiškos priemones, tyrinėja kūrybinės raiškos galimybes, patiria kūrybos džiaugsmą, kuria ir perkuria.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vaikų pareigos namuose

Svarbu suprasti, kad emocinis klimatas darželyje ir namuose yra glaudžiai susiję. Tėvų požiūris į vaikų emocijų ugdymą, jų pačių gebėjimas valdyti savo emocijas ir kurti saugią, palaikančią aplinką yra itin svarbūs formuojant vaiko emocinę sveikatą.

Tėvų požiūris į berniukų ir mergaičių EI ugdymą

tags: #emocinis #klimatas #ikimokyklinis