Vaikystėje labai svarbu lavinti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų - nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų - nuo 15000 iki 20000.
Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis. Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai. 3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais.
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu.
Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį. Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti.
Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke. Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t. Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė - tai virvė, chalato diržas ar pan. lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems.
Vaikams nuo 4-5 metų jau siūloma lankyti plaukimą, karatė užsiėmimus, šokius, gimnastiką… Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką. Vaikai tose užsiėmimuose yra mokomi tai sporto šakai reikalingų judesių, ir mokomi užduočių principu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai greitai praranda susidomėjimą dėl tų pačių judesių rutinos. 3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys. ,,Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. 4-6metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse. Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių.
Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis. Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes.
Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų. Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus.
Mūsų lopšelis-darželis turėjo savo lūkestį ir svajonę - įsirengti Smėlio g. 13 korpuse vaikų žaidimų ir sporto aikštelę. Ir mūsų svajonė išsipildė! Visą vasarą vyko sporto aikštelės liejimo ir įrengimo darbai ir šiandien mes ją jau turime! Spalio 24 d. sporto aikštelės atidarymo proga pasikvietėme svečių - draugų iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pušaitė“. Ta proga surengėme priešmokyklinės „Paukštelių“ grupės ir lopšelio-darželio „Pušaitė“ „Kodėlčiukų" grupės draugišks rungtynes „Linksmosios estafetės“. Estafetes vedė neformaliojo ugdymo pedagogas (fiziniam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų lavinimui) Estera Sidorovienė. Vaikai rungtyniavo kamuolio nešimo, metimo, lindimo per lanką, greitojo bėgimo, taikliosios rankytės ir kitose estafetėse. Buvo daug smagių akimirkų! Vaikai buvo aktyvūs, „sergantys“ už savo komandą ir siekiantys nugalėti. Nugalėjo draugystė ir visi dalyviai buvo apdovanoti diplomais.
Žaidimai vaikams yra įvairūs interaktyvūs ir edukaciniai užsiėmimai, skirti vaikams, siekiant skatinti kūrybiškumą, mokymąsi ir fizinį aktyvumą. Pasak unicef.org, žaidimai yra svarbi vaiko veikla, kuri padeda ugdyti asmenybę, socializuotis ir plečia vaiko akiratį. Žaidimų yra daug ir įvairių, jie apima aktyvius grupinius, žodinius ir rašytinius žaidimus.
Aktyvūs grupiniai žaidimai
Grupiniai žaidimai yra puikus būdas praleisti laiką su draugais ar šeima. Šie žaidimai suteikia smagumo ir skatina fizinį aktyvumą bei bendradarbiavimą.
- Vilke vilke, kiek valandų? - Žaidėjai juda link sienos, klausdami ,,Vilke vilke, kiek valandų?”. Vilkas pasako bet kokį laiką, o kai jis nusisuka, vaikai bando pabėgti.
- Spalvų gaudynės - Žaidėjai ieško nurodytos spalvos daiktų (pvz., "citrinos spalva" ar "krokodilo spalva").
- Rudens takas - Žaidėjai juda link sienos, o kai vedėjas taria "stop", žaidėjai sustingsta.
- Pagauk kamuolį - Žaidėjai stovi dideliame rate, vienas žaidėjas mesdamas kamuolį taria kito žaidėjo vardą.
- Karšta bulvė - Vaikai turi kuo greičiau perduoti kamuolį kitam vaikui.
- Traukiny, į stotį - Žaidimo vedėjas nurodo "traukinį" ir "stotį". Kai vedėjas pasako "važiuoja", visi juda, kai "stop" - sustingsta. Keičiant žodžių reikšmes, žaidimas tampa įdomesnis.
- Skaičių seka - Žaidėjai skaičiuoja iki keturių, vėliau seka kartojama, palaipsniui keičiant skaičius garsais ar judesiais.
- Žalia raudona - Kapitonas skelbia "žalia" (judėti) arba "raudona" (sustingti). Taip pat gali būti nurodomi veiksmai, pavyzdžiui, suploti ar pasakyti vardą.
- Vaisių ratelis - Vedėjui įvardijus vaisių, žaidėjai atlieka tam tikrus veiksmus (tupia, susikimba, sudaro kekę ir pan.).
- Grupelės - Žaidėjai susiskirsto į grupes pagal vedėjo nurodymą (po 2, 3, 4 ar visus kartu).
- Kas tu? - Vedėjui parodžius į žaidėją ir įvardijus personažą, vaikai atlieka atitinkamus judesius ir garsus.
- Drakula - Vienas žaidėjas "seklys", kiti užsimerkia, kol išrenkamas "Drakula". Drakula mirkteli tam tikram žaidėjui, kuris "miršta". Seklys bando atspėti Drakulą.
- Vėjas pučia į tuos, kurie… - Žaidėjai sėdi ant kėdžių. Vedėjui vardinant teiginius, tie, kuriems jie tinka, keliasi ir ieško kitos vietos.
- Kas aš esu? - Vienam žaidėjui užrišamos akys, kiti po vieną klausia "Kas aš esu?", o "aklasis" bando atspėti balsą.
- Pasakyk penktą - Žaidėjui įvardijus keturis objektus iš tam tikros grupės, kitas žaidėjas turi greitai įvardinti penktą.
Estafetės ir komandiniai žaidimai
Estafetės ir komandiniai žaidimai yra puikus būdas praleisti laiką su draugais ar šeima. Šie žaidimai gali būti žaidžiami tiek lauke, tiek viduje, taip pat, jie gali būti pritaikyti įvairioms amžiaus grupėms.
- Kiaušinis šaukšte - Komandų nariai turi perduoti teniso kamuoliuką arba kiaušinį šaukštu, nenumetus jų.
- Lėkštė ant galvos - Komandų nariai turi perduoti plastikinę lėkštę, nenumetus jos ant žemės.
- Balionų traukinys - Balionai yra įsprausti tarp vieno vaiko pilvo ir kito vaiko nugaros.
- Bėgimas su pieštukais - Komandos lenktyniauja, nešdamos du pieštukus, ant kurių išilgai uždedamas dar vienas. Nukritusį pieštuką estafetės dalyviai gali pakelti tik naudodami turimus pieštukus.
- Balionų mūšis - Žaidėjų komandos turi permesti kuo daugiau balionų per virvę į priešininkų pusę.
- Batų dėžė - Komandos nariai turi apsiauti savo batus ir apibėgti dėžę / lanką penkis kartus.
Kūrybiškumas ir netradicinės priemonės
Visų grupių auklėtojos gamino netradicines priemones vaikams. Pedagogai kūrė įvairias priemones, kurios skatina vaikų kūrybiškumą ir fizinį aktyvumą: „Linksmosios skirtingų paviršių pėdutės“. „Spalvingos lazdelės“. Kamuolys iš antrinių žaliavų. „Gaudyklė“ iš plastikinių pieno butelių. „Smėlio maišeliai“. Futbolo kamuolys. „Skraidantis drugelis“.
Šios priemonės naudojamos rytinių mankštelių, kūno kultūros užsiėmimų metu, metimui, akies, rankos koordinacijai lavinti, pusiausvyrai lavinti.
Linksmosios estafetės
Linksmosios estafetės - tai įvairiausios nuotaikingos, netikėtos rungtys, kurių metu žaidimų dalyviai būna susiskirstę į komandas, arba varžosi poromis ar dar kitaip paskirstytomis grupėmis. Šias estafetes kuo puikiausiai galima pritaikyti žaisti tiek vakarėlių, vestuvių, gimtadienių progomis, tiek ir laisvalaikiui praleisti.
- Šaldyti marškinėliai - Dalyviai turi kuo greičiau atšildyti sušaldytus marškinėlius ir juos apsirengti.
- Skutimosi putų balionas - Žaidėjai turi nuskusti balioną su skutimosi putomis.
- Lėkštė ant galvos - Dalyviai turi nunešti lėkštę ant galvos, nenaudodami rankų.
- Žiedo užmetimas - Žaidėjai turi užmesti kartoninį žiedą ant kėglio.
- Apelsino perdavimas - Žaidėjai turi perduoti apelsiną smakru, nenaudodami rankų.
- Iced kubelių tirpdymas - Dalyviai turi kuo greičiau ištirpinti ledo kubelį.
- Žiedo kelionė - Žaidėjai turi perduoti žiedą nuo dantų krapštuko, nenaudodami rankų.
- Spalvoti takeliai - Dalyviai turi pereiti savo spalvos takeliu.
- Žiūronų iššūkis - Dalyviai turi pereiti kreivą liniją su žiūronais.
- Vandens gėrimas per šiaudelį - Dalyviai turi kuo greičiau išgerti stiklinę vandens per šiaudelį.
- Bėgimas ant popieriaus - Žaidėjai turi bėgti, naudodami popieriaus lapus kaip atramas.
- Siuvimo estafetė - Dalyviai turi perkišti siūlą per drabužius.
Žaidimai gamtoje
Linksmi lietuvių liaudies žaidimai skirti žaisti gamtoje ir lauke.
- Virvės ratas - Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės.
- Balta juoda - Žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pusę nudažo baltais, kitą - juodais dažais.
- Tilto statymas - Du žaidėjai stoja vienas priešais kitą ir padaro „tiltą", paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami kaip gali aukščiau.
- Sviedinio gaudymas - Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir pradeda mėtyt sviedinį, sakydami vardą to, kuris turi gaudyti.
- Rožė ar rūta - Du žaidėjai, tvirtesniu už kitus, sustoja vienas priešais kitą, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro.
- Žvejai ir žuvys - Žaidėjai pasirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą“ vienoj jos kertėj ant žemės nubrėžia lanką, „žvejų namą".
Kiti žaidimai
- Gimnazija - Žaidėjas pirmiausia turi baigti gimnaziją, o paskui - universitetą, atlikdamas įvairius veiksmus su kamuoliu.
- Pagaliuko mušimas - Padeda ant žemės du akmenis arba dvi plytas, kitas nuo kito už dviejų sprindžių.
- Kas vilko bijo? - Žaidimo vieta-ilga ir plati aikštelė. Abiejuose jos galuose ant žemės brėžia po „dvarą".
- Kiaušinių ridenimas - Padeda ant žemės akmenį, į jį įremia pusapvalę žievę. Nuo tos žievės ridena kiaušinius.
- Žolynų puokštė - Vienas žaidėjas išeina į kitą kambarį. Tuo metu visi kiti pasivadina kokiais nors žolynais ir išėjusiajam dovanoja puokštę!
- Plunksnelės pūtimas - Žaidėjai sustoja arba susėda ratu, laikydami rankose didelį pledą. Ant jo guli plunksnelė, kurią visi nuo savęs pučia.
- Žiužis - Žaidėjai sustoja į eilę arti vienas kito. Kiekvienas užpakalyje savęs per žingsnį pasideda savo kepurę.
- Medžiotojas medžiotų eina - Visi žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „medžiotoją".
- Medžiai - Miške, sode ar kitoj vietoj visi žaidėjai sustoja prie medžių. Vienas lieka be medžio.
Komandiniai žaidimai
- Sviedinio mėtymas - Žaidėja dalinasi į dvi lygias partijas, kurios stovi kita nuo kitos už 100 žingsnių.
- Šaudymas į kiškį - Žaidėjai sustoja i dvi eiles, kita nuo kitos už 15 žingsnių.
- Varpo skėlimas - Žaidėjai padaro „varpą", t. y., stipriai susikibę už rankų, sustoja ratu.
- Šuns gaudymas - Žaidėjai išsirenka „šunį", o šis pasako vardą to, kurį nori sugauti.
- Akmenukų mėtymas - Kiekvienas žaidėjas privalo turėti du arba tris plokščius akmeniukus, sidabrinio rublio didumo.
- Kvietimas - Šiam žaidimui reikia mažiausiai 16 žmonių. Žaidėjai pasidalina perpus ir stojasi viena dalis nuo kitos už 40 žingsnių.
- Kiškelis - Visi sustoja ratu. „Kiškelis" - vidury. Žaidėjai svaido vienas kitam sviedinį.
- Aklas kelias - Šitam žaidimui reikia plačios lygios vietos. Ant žemės brėžia tiesią ilgą liniją.
- Katytė kur tu? - Šitą žaidimą galima žaisti tiktai vakare, kai sutems. Tinkamiausia vieta - sodas su uogų krūmeliais.
Žaidimai su gyvūnais
- Karvelių gūžtas - Padaro „karveliams". „gūžtą“, t. y. ant žemės nubrėžia ratą.
- Šokinėjimas maišuose - Lenktynėms parenkama lygi, be akmenų vieta, o dar geriau pieva. Žaidėjai sustoja į eilę, kiekvienas maiše, prie kaklo užrišamame.
- Panaktinis - Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kurį pavadina „panaktiniu".
- Sviedinio varymas - Žaidėjai, susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas eina į vidurį ir rūpinasi iš rato lauk koja išmušti didelį sviedinį.
- Virvelės peršokimas - Šiam žaidimui reikia virvelės tokio ilgumo, kad, atsistojus abiem kojom ant jos vidurio, jos galai siektų pažastis.
- Sviedinio metimas į puodą - Šitam žaidimui reikia ant žemės pastatyti puodą. Žaidėjai, atsistoję nuo jo už keliolikos žingsnių, paeiliui sviedžia sviedinį, rūpindamiesi jį įmesti puodan.
- Žvejys ir žuvelės - Vedėjas ima į ranką virvę, prie kurios galo pririštas smėlio maišelis („meškerys"). Visi kiti žaidėjai („žuvelės") sustoja ratu aplink vedėją („žveją") vienodu nuo jo atstumu, atsigręžę į rato vidurį.
Slėpynės ir gaudynės
- Slėpynės - Šis žaidimas visiems gerai žinomas, ir visi jį noriai žaidžia kambaryje, sode, kieme,- visur, kur tik yra vietos pasislėpti.
- Sviedinio gaudymas ratu - Šitam žaidimui reikia plačios vietos. Jos viduryje brėžia ratą - „ežerą".
- Katinas ir pelės - Vienas žaidėjas, „katinas", vejasi likusius draugus ir rūpinasi vieną jų sugauti.
- Sargybiniai ir priešai - Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis - į „sargybinius" ir į „priešus".
Komandiniai žaidimai lauke
- Motinos - Žaidimo vietą paženklina keturiomis vėliavomis arba pagaliais, įbestais jos kertėse, ir linija dalina į dvi dalis.
Žaidimas - neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma, kuri reiškiasi įvairiais būdais ir turi daugybę prasmių. Žaisdamas mažasis ugdo save kaip asmenybę, socializuojasi, plečia savo akiratį. Žaidimų esama daug ir įvairių. Vieni skirti linksmintis, judėti, aktyviai veikti, kitais siekiama priversti mąstyti, lavinti vaizduotę, pastabumą ar tiesiog susikaupti. Žaidžiant natūraliai atsiskleidžia laisva ir nevaržoma vaiko prigimtis, savitas jo mąstymas, vaizduotė, būdo bruožai ir gebėjimai. Skatinkite vaiką žaisti, o dar geriau - žaiskite drauge.
