Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime. Kiekvienas fizinis pokytis, ypač kraujavimas ar aukštas kraujospūdis, gali sukelti nerimą. Nors ne visada šie simptomai reiškia grėsmę būsimai mamai ar vaisiui, svarbu žinoti, kada tai gali būti normali būklė, o kada - rimto sutrikimo požymis.

Preeklampsija nėštumo metu

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.

Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.

Preeklampsijos simptomai

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Diagnozė ir gydymas

Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.

Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui.

Kraujavimas nėštumo metu

Nėštumo metu dažnai pasitaiko kraujavimas, tai ypač būdinga pirmąjį nėštumo trimestrą. Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios - nuo visiškai nepavojingų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos.

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)

Pirmąjį trimestrą kraujavimas pasitaiko net iki 25 % nėščiųjų. Dažnai tai būna implantacinis kraujavimas, kuris pasireiškia, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Šis kraujavimas paprastai yra lengvas, rausvas ar rusvas, trunka vieną-dvi dienas ir dažniausiai nesukelia skausmo.

Tačiau yra ir rimtesnių priežasčių:

• Persileidimo grėsmė - kraujavimas, lydimas pilvo skausmų ar spazmų, gali būti pirmasis persileidimo ženklas. Tokiu atveju būtina skubi gydytojo konsultacija.
• Negimdinis nėštumas - kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina už gimdos ribų (dažniausiai kiaušintakyje). Ši būklė pavojinga gyvybei, o simptomai - vienpusis pilvo skausmas, kraujavimas, silpnumas ar net sąmonės netekimas.
• Gimdos polipai ar infekcijos taip pat gali sukelti kraujavimą, ypač po lytinių santykių ar ginekologinės apžiūros.

Antrasis trimestras (13-26 savaitės)

Kraujavimas antrąjį trimestrą pasitaiko rečiau, tačiau dažnai signalizuoja apie galimus sutrikimus:

• Placenta previa - tai būklė, kai placenta dengia gimdos kaklelį. Kraujavimas dažniausiai pasireiškia neskausmingai ir netikėtai. Tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamas poilsis, sekimas ultragarsu ir kartais net hospitalizacija.
• Gimdos kaklelio pokyčiai - kai kurioms moterims kraujavimą gali sukelti gimdos kaklelio uždegimai ar mechaniniai dirgikliai.

Trečiasis trimestras (27 savaitė iki gimdymo)

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis bet koks kraujavimas turi būti vertinamas labai rimtai:

• Placentos atšokimas - kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Tai sukelia stiprų kraujavimą, pilvo skausmus, gimdos įsitempimą. Būtina skubi medicininė pagalba.
• Gimdymo pradžia - nedidelis kraujingų išskyrų kiekis gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas. Tai vadinamasis gleivių kamštis, kuris atsiskiria prieš gimdymą.

Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Į medikus reikia kreiptis visada, kai:

• Kraujavimas gausus (kaip per menstruacijas ar daugiau).
• Kraujas ryškiai raudonas.
• Kraujavimą lydi skausmas, spazmai, karščiavimas.
• Jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas, alpimas.
• Kraujavimas pasikartoja.

Nors kartais kraujavimas gali būti nepavojingas, geriau apsidrausti ir pasikonsultuoti su gydytoju - ypač jei tai pirmasis nėštumas.

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija - tai patologinė būklė, kai į vaisiaus kraujo apytaką patenka mažai deguonies ar jos visai nepatenka. Tai viena iš dažniausių naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Dėl jos gali išsivystyti patologinis cerebrinis paralyžius.

Priežastys

Priežastys nėštumo metu gali būti įvairios:

• Motinos ligos (lėtinė arterinė hipertenzija, CD, inkstų ligos, plaučių ligos, anemija, apsinuodijimas, skydliaukės patologija, preeklampsija, rūkymas, narkotikai, alkoholis).
• Užsitęsęs nėštumas.
• Placentos funkcijos nepakankamumas.
• Vaisiaus hipotrofija.
• Vaisiaus Rh izoimunizacija.
• Polihidramnionas.
• Kraujavimai antroje nėštumo pusėje esant placenta praevia.

Priežastys gimdymo metu gali būti:

• Gimdos hipertonusas.
• Kliniškai siauras dubuo.
• Amnionitas.
• Ilgi bevandenis periodas.
• Priešlaikinis vandenų nutekėjimas.
• Hipotenzija.
• Anestezijos problemos.
• Užsitęsęs gimdymas.
• Operacinis gimdymo būdas.
• Trumpa virkštelė.
• Virkštelės apsisukimas apie kaklą.
• Virkštelės mazgai.

Hipoksijos rūšys ir diagnostika

Pagal mechanizmą hipoksija gali būti dėl deguonies trūkumo motinos organizme, sutrikusios kraujo cirkuliacijos virkštelės kraujagyslėse arba dėl vaisiaus ligos ar anomalijų. Pagal atsiradimo laiką skiriama hipoksija iki gimimo, gimdymo metu ir po gimdymo. Pagal trukmę - ūmi ir lėtinė.

Diagnostikai naudojama vaisiaus širdies tonų auskultacija, EKG, vaisiaus judesių registravimas, vaisiaus širdies tonų užrašymas (KTG), vaisiaus pulsoksimetrija, vaisiaus kraujo tyrimai.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei negalima greitai užbaigti gimdymo, gali prireikti Cezario pjūvio operacijos.

Gestacinė hipertenzija

Gestacinė hipertenzija yra būklė, kuria serga nėščios moterys, kurioms būdingas aukštas kraujospūdis, išsivystantis po 20-osios nėštumo savaitės. Tai reikšminga, nes netinkamai gydant gali kilti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.

Gestacinė hipertenzija apibrėžiama kaip aukštas kraujospūdis, atsirandantis nėštumo metu, ypač po 20-osios savaitės. Ji diagnozuojama, kai moters kraujospūdis yra 140/90 mmHg ar didesnis. Skirtingai nuo lėtinės hipertenzijos, kuri yra prieš nėštumą, gestacinė hipertenzija paprastai išnyksta po gimdymo.

Nors tiksli gestacinės hipertenzijos priežastis nėra iki galo suprantama, tam tikri infekciniai agentai ir aplinkos veiksniai gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Genetinis polinkis taip pat gali būti veiksnys. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką kraujospūdžiui.

Gestacinės hipertenzijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus ankstesnius padidėjusio kraujospūdžio atvejus, šeimos anamnezę ir dabartinius simptomus. Labai svarbu atskirti gestacinę hipertenziją nuo kitų ligų, tokių kaip lėtinė hipertenzija, preeklampsija ir gestacinis diabetas.

Gydymo galimybės apima antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui mažinti, reguliarų stebėjimą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip dieta ir mankšta. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate stiprų galvos skausmą, staigų patinimą, regėjimo pokyčius, stiprų pilvo skausmą arba pasunkėjusį kvėpavimą.

Gestacinė hipertenzija yra rimta būklė, kurią nėštumo metu reikia atidžiai stebėti ir gydyti. Jos priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas gali padėti būsimoms motinoms veiksmingai įveikti šį iššūkį.

Ramybė, sveika mityba, pakankamas poilsis ir reguliarūs vizitai pas gydytoją - tai pagrindiniai dalykai, padedantys užtikrinti sklandų nėštumą. Jei gydytojas paskiria tausojantį režimą ar papildomus tyrimus, svarbu jų laikytis. Nepamirškite: kiekvienas nėštumas - unikalus. Net ir turint nedidelių sutrikimų, dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.

tags: #koju #kraujagysliu #trukinejimas #nestumo #metu

• Kaip apsaugoti vaiko dantis nuo ėduonies
• Chemijos laboratorijos paslaptys
• Ermitažas: namų, sodo ir hobio centras
• Vadovas apie neapibrėžtumo tyrimus
• Saugumo priemonės vaikams namuose