Elžbieta I (angl. Elizabeth I), dar vadinama Karaliene Mergele, Gloriana arba Geraja karaliene Bese, gimė 1533 m. rugsėjo 7 d. Grinviče, prie Londono, ir mirė 1603 m. kovo 24 d. Richmonde, taip pat prie Londono. Ji buvo Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki savo mirties 1603 m. kovo 24 d. Elžbieta I buvo penktoji ir paskutinė Tiudorų dinastijos valdovė.
Jos vaikystė nebuvo lengva. 1534 m. ji buvo paskirta sosto įpėdine, tačiau 1537 m., po Henriko VIII skyrybų, jos paveldėjimo teisė buvo atšaukta. Tik 1544 m. ji buvo grąžinta į įpėdinės sąrašą, tačiau su sąlyga, kad trečiosios Henriko VIII žmonos Jane Seymour sūnus Edwardas nesusilauks vaikų. Sostą 1553 m. paveldėjus Elžbietos vyresniajai seseriai Marijai, ji, kaip galima konkurentė, du mėnesius kalėjo Londono Taueryje, o vėliau gyveno griežtai prižiūrima.
Elžbietos I valdymo laikotarpis
Elžbietos I valdymo laikotarpis, trukęs nuo 1558 m. iki 1603 m. (45 metai), vadinamas Anglijos aukso amžiumi. Šis laikotarpis pasižymėjo Anglijos galios ir pasaulinės įtakos kilimu bei smarkiais religiniais nesutarimais šalies viduje. Jos moto buvo *video et taceo* („matau ir tyliu“), o tai, turint galvoje jos patarėjų nekantrumą, dažnai gelbėdavo ją nuo nesėkmingų politinių ir santuokinių sąjungų.
Religijai iš esmės abejinga, tapusi karaliene, Elžbieta rėmė Anglikonų Bažnyčią. Iki 1559 m. ji pašalino iš postų daugelį katalikų vyskupų. 1570 m. popiežius Pijus V ją atskyrė nuo Bažnyčios.
Elžbietos valdymo metu suklestėjo literatūra - kūrė Viljamas Šekspyras, Kristoferis Marlou, Benas Džonsonas. Frensis Dreikas tapo pirmuoju kapitonu, apiplaukusiu pasaulį. Valdant Elžbietai, Frensis Beikonas išdėstė filosofines ir politines idėjas, o Šiaurės Amerikoje vyko kolonizacija, vadovaujama Valterio Reilio ir Hamfrio Džilberto. Ji taip pat įsteigė keletą garsių organizacijų, įskaitant Dublino Trejybės koledžą (1592 m.).
Asmeninis gyvenimas ir santuokos
Elžbieta I niekada neištekėjo, todėl ji dažnai vadinama Karaliene Mergele. Neaišku, kodėl ji taip ir liko nevedusi. Galbūt ją paveikė tėvo, karaliaus Henriko VIII, žiaurus elgesys su savo žmonomis, motinos mirtis, ar ankstyvoje jaunystėje patirti santykiai su lordu Tomu Seymouru. Taip pat buvo kalbama, kad ji turėjo psichologinį kompleksą, kurį bijojo atskleisti. Kai kurie istorikai netgi teigė, kad ji buvo netradicinės seksualinės orientacijos.
Sklido kalbos, kad Elžbieta troško ištekėti tik už vieno žmogaus - Roberto Dudley, kurį labai mylėjo. Tačiau jos patarėjai prieštaravo šiai santuokai. Be to, R. Dudley reputacija buvo sutepta - neaiškiomis aplinkybėmis mirė jo pirmoji žmona. Vyrauja nuomonė, kad Elžbieta nusprendė nesituokti, nes negalėjo būti kartu su didžiąja savo gyvenimo meile - R. Dudley.
Nors karalienė Elžbieta taip ir neištekėjo, tačiau santuokos siūlymų ji turėjo daugybę. Iš viso per savo gyvenimą Elžbieta yra gavusi bent 26 skirtingus santuokos pasiūlymus. Daug kas mano, kad tikroji priežastis, kodėl Elžbieta neištekėjo, buvo ta, kad karalienė tiesiog nenorėjo dalintis valdžia. Be to, ji bijojo, kad ištekėjusią už užsieniečio ją ištiks sesers Marijos I, Philipe'o II žmonos, likimas. Ji taip pat nenorėjo, kad Anglija taptų kokios užsienio valstybės vasale ar įsitrauktų į nepelningą ir nešlovingą karą, kaip atsitiko ištekėjus Marijai.
Elžbietos I valdymo laikotarpiu sumažėjo diduomenės reikšmė, padidėjo pirklių ir manufaktūrų savininkų sluoksnis. Jos valdymo metu buvo įsteigta Londono birža (1566 m.), o jos 1601 m. aktas padėjo pagrindus vargšų priežiūrai.
Karalienės Elžbietos II vizitas Lietuvoje
2006 m. spalio 16-18 dienomis Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II kartu su vyru princu Filipu lankėsi Lietuvoje oficialaus vizito metu. Tai buvo išskirtinis įvykis, kurio metu karalienė susitiko su tuomečiu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona Alma. Vizito metu ji aplankė Antakalnio kapines, kur pagerbė sausio 13-osios aukas, ir sveikino miestiečius Vilniaus rotušės aikštėje.
Kaldama Lietuvos Seime, karalienė Elžbieta II dėkojo už šiltą priėmimą ir galimybę kreiptis į parlamentą. Tai buvo vienintelė jos oficiali kalba, lankantis Baltijos šalyse. Ji pažymėjo Lietuvos pasiekimus, iškilus iš Sovietų Sąjungos šešėlio, ir tapus nepriklausoma valstybe, Europos Sąjungos ir NATO nare. Karalienė pabrėžė, kad Lietuva suklestėjo kaip nepriklausoma valstybė, užėmusi teisėtą vietą tarptautinėje bendruomenėje ir tapusi gerbiama Europos Sąjungos bei NATO nare.
Ji taip pat paminėjo holokausto tragediją Lietuvoje ir išreiškė pagarbą tiems, kurie priešinosi tironijai. Karalienė džiaugėsi, kad Britanijos ir Lietuvos santykiai plėtojasi tokiu tempu, ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą Europos Sąjungoje ir NATO.
Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė dalijosi įspūdžiais po susitikimo su karališkąja pora. Jie apibūdino pokalbį kaip be galo šiltą ir nuoširdų. Karalienė domėjosi Lietuva, jos istorija, Antrojo pasaulinio karo padariniais ir žydų genocidu. Alma Adamkienė teigė, kad bendrauti su karališkąja pora buvo lengva ir malonu.
Elžbieta II - ilgiausiai valdžiusi monarchė
Elžbieta II (angl. Elizabeth II), tikr. Elizabeth Alexandra Mary Windsor, gimė 1926 m. balandžio 21 d. Londone ir mirė 2022 m. rugsėjo 8 d. Balmoralio pilyje, Škotijoje. Ji buvo Jungtinės Karalystės karalienė, valdžiusi nuo 1952 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Ji taip pat buvo Antigvos ir Barbudos, Australijos, Bahamų, Belizo, Kanados, Grenados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sent Kitso ir Nevio, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tuvalu, Saliamono Salų valdovė.
Elžbieta II tapo ilgiausiai valdžiusiu bet kurios lyties britų monarchu. 2015 m. rugsėjo 9 d. ji viršijo karalienės Viktorijos viešpatavimo rekordą. Jos 70 metų valdymo laikotarpis buvo pažymėtas didžiuliais visuomenės ir politiniais pokyčiais.
Ji mokėsi privačiai namuose ir Antrojo pasaulinio karo metu pradėjo vykdyti viešąsias pareigas. 1947 m. lapkritį ištekėjo už Filipo, buvusio Graikijos ir Danijos kunigaikščio, jų santuoka truko 73 metus iki Filipo mirties 2021 m. balandį.
Elžbieta II visą laiką karaliavo kaip konstitucinė monarchė. Jos valdomų teritorijų skaičius laikui bėgant mažėjo, nes kai kurios teritorijos įgijo nepriklausomybę, o šalys tapo respublikomis.
Kuo ilgiau valdė Elžbieta II, tuo didesne legenda tapo. 60-ojo karaliavimo jubiliejus sulaukusi monarchė Didžiojoje Britanijoje buvo populiaresnė nei kada nors anksčiau. Jos rūgštoka mina, akmeninis veidas buvo pažįstamas milijardams žmonių visame pasaulyje. Per 60 metų ji nedavė nė vieno interviu, laikėsi trijų geležinių taisyklių: šypsotis, mojuoti, tylėti. Jos kritikai spėja, kad prakalbusi ji iškart taptų daug nepopuliaresnė. Nėra jokių požymių, kad senatvėje karalienė taps plepesnė.
Apklausų duomenimis, ją palankiai vertino 80 proc. Didžiosios Britanijos piliečių. Stebėtinas populiarumas susijęs ir su jos amžiumi: nepaprasta ištvermė kėlė susižavėjimą. 85-erių monarchė, kuri vyko į keliones lėktuvu, trunkančias 20 valandų, buvo pareigingumo pavyzdys.
Elžbieta II buvo pasaulinių karų kartos vaikas: jai buvo svarbu ne dejuoti, nerodyti jausmų, nesipuikuoti. Nors kasmet išleisdavo milijonus ir gyveno karališkoje prabangoje, jai pavyko visuomenei sudaryti įspūdį, kad ji yra taupi.
Karalienė Elžbieta II mirė 2022 m. rugsėjo 8 d., būdama 96 metų.
