Kačiuko vystymasis yra nuostabus procesas, trunkantis nuo pat gimimo iki pilnametystės. Kiekvienas augimo etapas reikalauja tinkamos mitybos ir priežiūros, kad augintinis augtų sveikas ir laimingas. Suprasti, kada ir kaip pradėti primaitinti kačiukus, yra itin svarbu. Šis vadovas padės jums suprasti svarbiausius mitybos ir vystymosi etapus nuo gimimo iki pilnametystės.
Kačiuko vystymasis nuo gimimo
Kačiukai į pasaulį ateina bejėgiai, akli ir kurti. Jų vystymasis yra sparčiai vykstantis procesas, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Gimimas ir pirmosios savaitės (0-3 savaitės)
Iškart po gimimo kačiukai turėtų būti nukreipiami žįsti. Motina per pirmąsias valandas ir dienas perduoda savo vadai svarbias maistines medžiagas, ypač priešpienį, kuris yra gausus antikūnų ir stiprina imuninę sistemą. Šiuo laikotarpiu kačiukai daugiausia miega ir maitinasi, glausdamiesi prie motinos, kad išlaikytų šilumą. Jų kūno temperatūros reguliavimas dar neveikia tinkamai, todėl itin svarbu užtikrinti šiltą ir ramią aplinką. Jei kačiukai atvėsta, tai gali lemti hipotermiją ir net mirtį.
Naujagimiams kačiukams rizika yra dvejopa: dėl placentos atotrūkio jie gali patirti deguonies trūkumą, o palikę gimdą - tiesioginį kontaktą su aplinkos bakterijomis ir virusais. Atsakingas veisėjas turi užtikrinti higieną ir stebėti gimdymą. Pirmosiomis dienomis kačiukai gali nedaug priaugti svorio, bet tai laikina. Svarbu stebėti, ar jie apatiški, nečiulpia mamos. Virkštelės dažniausiai atkrenta apie pirmą savaitę.
Nuo maždaug penkių dienų kačiukams pradeda atsimerkti akys. Jų virkštelė nukrenta maždaug praėjus vienai savaitei po gimimo. Tuo metu kiekvieną dieną jie pradeda priaugti nuo 10 g iki 30 g. Pirmosiomis savaitėmis svarbi švari, rami ir šilta aplinka. Jei aplinkui yra per daug triukšmo, tai gali sutrikdyti miego ir maitinimosi ritmą. Labai svarbu, kad kačiuko kūno temperatūra būtų aukštesnė nei 34 °C. Jei temperatūra nukrinta žemiau, kačiukas nebegali veiksmingai virškinti pieno, o kai ji nukrenta žemiau 32 °C, jis praranda žindimo refleksą.
Šio etapo metu kačiukas ir toliau labai priklausys nuo motinos pieno, kad būtų palaikoma imuninė sistema ir aprūpinimas pagrindiniais baltymais. Per pirmas keturias savaites kačiukas gali pradėti lakti vandenį, todėl šalia turi būti seklus dubuo.
Šiame etape kačiukai miega didelę paros dalį - maždaug 90 % savo laiko. Judėjimas apsiriboja šliaužimu link motinos. Murkimas ir kiti vokaliniai ženklai yra akivaizdūs.
Nujunkymas ir socializacija (4-8 savaitės)
Šiuo laikotarpiu greitėja kačiukų fizinis vystymasis ir prasideda nujunkymo procesas. Tai labai svarbus etapas, kurio metu jie mokosi iš savo motinos ir kitų vados kačiukų. Kačiukų akys pradeda po truputį atsimerkti. Naujagimių akių spalva yra mėlyna ir pradeda įgauti spalvą per sekančius 2 mėnesius. Kačiukų akys turi būti švarios, nors ir žvilgsnis gali būti miglotas. Ryški šviesa gali pažeisti kačiukų akis.
Ausų kanalai jau turi pilnai atsidaryti. Greitai kačiukai galės orientuotis į garsą. Kačiukai jau gali atsistoti. Šiuo metu prasideda svarbus socializacijos periodas tarpusavyje ir su žmonėmis bei kitais gyvūnais. Kačiukai jau gali išsituštinti ir pasišlapinti patys be papildomos išorinės stimuliacijos.
Jeigu kačiukai instinktyviai nemurkė po gimimo, jie tai galės daryti dabar. Matosi pirmi dantukai. Kadangi akys jau yra atidarytos, kačiukai pradeda orientuotis vizualiai, mato aplinką ir bando ją tirti. Kačiukai pradeda sekti vieni kitus ar judančius objektus. Laikas pastatyti nedidelę dėžutę - tualetą, bet būtinai su kokybišku užpildu.
Kai vystosi kačiuko pieniniai dantys, prasideda nujunkymo procesas. Po tam tikro laiko kačiukas pradės rodyti susidomėjimą motinos kietu maistu ir šiuo metu galite pereiti nuo vien pieno dietos. Kadangi kačiuko virškinimo sistema yra nesubrendusi, svarbu, kad jis gautų lengvai virškinamą maistą, atitinkantį specifinius šio etapo mitybos poreikius. Laikas pradėti primaitinimą minkštu, šlapiu maistu, pvz., specialiu kačiukų paštetu, sušlapintu sausu maistu ar smulkinta mėsa.
Šiuo etapu pasireiškia imuniteto atotrūkis. Iš motinos gauti antikūniai jau nepakankami, o skiepai dar nevisiškai veiksmingi, todėl kačiukas yra labiausiai pažeidžiamas. Miego režimas padeda stiprinti imunitetą.
Šiame etape kačiukai ima labiau bendrauti su savo vados draugais ir pradeda vieni kitų kailio priežiūrą. Jie pradeda aktyviai žaisti, bėgioti, puldinėti ir sėlinti. Šiame etape jų regėjimas yra visiškai subrendęs.
Ketvirtą savaitę uoslė yra visiškai subrendusi, o klausa gerai išvystyta. Šeštąją ir septintą savaitę pradeda vystytis suaugusiųjų miego modelis ir motoriniai gebėjimai. Pagrindiniai socialiniai įgūžiai vystosi bendraujant vadoje, o mokymasis vyksta stebint motinos elgesį.
Kačiukams tampant judresniems ir drąsesniems, svarbu užtikrinti saugią aplinką. Be to, tai yra pagrindinis mokymosi etapas, todėl labai svarbu, kad kačiukai turėtų žaislų ir kitų skatinamųjų priemonių.
Intensyvus augimas ir socializacija (nuo 2 iki 4 mėnesių)
Kačiukas pradeda suprasti savo vietą pasaulyje ir ugdosi elgesio įpročius, kurie išliks visą jo gyvenimą. Nuo maždaug aštuonių savaičių jūsų kačiuko amžius bus idealus pagrindiniam skiepijimui pradėti, o antrinės injekcijos reikalingos po trijų - penkių savaičių. Pasitarkite su veterinaru dėl skiepijimo grafiko.
Nuo maždaug aštuonių savaičių kačiukus galima atskirti nuo motinos ir atiduoti į naujus namus. Priklausomai nuo veisėjo, tai gali trukti iki 12 savaičių. Prieš tai svarbu užtikrinti, kad nauja aplinka jam visiškai paruošta, apsaugoti elektros laidus, langus, balkonus ir laiptus.
Šis etapas yra esminis žmonių santykių plėtimo etapas, todėl būtina užtikrinti nuoseklumą ir teikti paramą. Efektyvus socializavimas yra pagrindas, užtikrinant gerai besielgiančios ir laimingos katės užauginimą.
Kačiukų akys pradeda įgauti veislei ir spalvingumui/raštui būdingą spalvą. Judesiai tampa panašūs į suaugusios katės judesius. Kačiukai gali būti pilnai atskirti nuo mamos, bet praktikoje jie čiulps mamą dar ilgai. Kačiukai darosi labai aktyvūs, jų socialiniai žaidimai tampa labai linksmi ir jiems reikia daug vietos.
Kaip dažnai šerti kačiuką? Augančiam kačiuko organizmui reikia daugybės maistinių medžiagų. Mažas skrandukas dar nepajėgus apdoroti didelio maisto kiekio. Augintinį reikėtų šerti reguliariai, užtikrinant, kad ėdalo jis gautų nuolat, tačiau nepradėtų tukti. 6 savaičių amžiaus kačiuką rekomenduojama šerti 4 ar daugiau kartų per dieną. Kai kas kačiukams leidžia ėsti „laisvai pasirenkant“ - jų dubenėlyje maisto būna nuolat, tačiau būtina atidžiai kontroliuoti suėdamo maisto kiekį.
Nuo maždaug ketvirtos savaitės kačiukas jau mokės gerti iš dubenėlio. Tuomet galima pradėti pamažu įvesti kitus produktus, tačiau dar neatsisakyti visiškai pieno - tai bus šiek tiek vėliau. Tokį kačiuką reikia mokyti valgyti iš naujo, todėl svarbu būti kantriems. Duodami skanių ir kokybiškų mišinukų bei pastos, užtikrinsite, kad augintiniui pakaks jėgų augti, priaugti svorio ir tinkamai vystytis.
Maitinimo grafikas suaugusioms katėms ir senjorėms
Nėra vieno atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma.
Suaugusios katės (1-7 metai)
Suaugusią katę galima šerti vieną - du kartus dienoje. Dažniau rekomenduojami du kartai - tik kartą paėdusi katė ilgainiui išalks ir gali aktyviai prašyti maisto. Numatytomis porcijomis augintines itin naudinga šerti tada, kai namuose jų gyvena keletas - taip galima lengvai sužiūrėti, kiek kuri suėda. Kartais augintines netgi tenka maitinti skirtingose patalpose, ypač jei jų sveikatos būklė ar ėdrumas skiriasi.
Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai. Jie gana pigūs, ilgai negenda. Žinoma, būtina rinktis kokybiškus, subalansuotus ėdalus. Konservuose vandens gali būti iki 70 - 80 proc., jie duodami vietoj sauso ėdalo ar maišomi su juo. Nemažai kačių konservuotus ėdalus mėgsta labiau negu sausus, tad jų kiekį gali tekti normuoti. Kai kuriais atvejais vidutinio skonio ėdalas linkusiai tukti katei gali būti tinkamesnis pasirinkimas - taip katė nebus linkusi persiryti.
Kai kurių kačių dubenėlyje nuolat būna įpilta ėdalo. Paprastai tai propaguoja sausais pašarais šeriamų kačių, pasižyminčių stipria savikontrole, savininkai. RAW (žalia mėsa) ar konservais šeriamoms katėms toks metodas netiks, nes pastarieji ėdalai linkę greit gesti. Pernelyg mėgstančioms užkandžiauti, linkusioms tukti katėms „laisvo priėjimo“ šėrimo būdas netiks.
Nors laukinės katės ėda tada, kai joms pavyksta ką nors rasti ar sumedžioti, naminės labai mėgsta tvarką ir taisykles, taigi joms neabejotinai patiks ir tikslus, pastovus ėdalo laikas bei nekintanti vieta. Taip pat galite pabandyti paskutinįjį dienos patiekalą susieti su bendravimu - glostymu, žaidimais.
Senos katės (7 metai ir daugiau) ir specialių poreikių katės
Vyresnio amžiaus katėms reikėtų išlaikyti įprastą šėrimo racioną, nors kai kurioms senjorėms ar specialių poreikių turinčioms augintinėms gali reikėti pakoreguoti grafiką - pvz., šerti jas dažniau. Geriausia jų maitinimą planuoti su veterinarijos gydytoju, kuris patars, kokios rūšies ėdalą vertėtų duoti.
Senos katės dantys gali nebebūti tokie geri kaip anksčiau, taip pat galimos dantenų ligos, tad jai gali būti sunkoka kramtyti sausą ėdalą. Tokiu atveju galite pasiūlyti ką nors minkštesnio, lengviau kramtomo - vandenyje mirkytą sausą ėdalą, konservus ar paštetus.
Katės šėrimui pasirinkite ramią vietą, toliau nuo išmatų dėžutės, o dubenėlį statykite ant lengvai valomo paviršiaus. Jei auginate daugiau kačių, dubenėlius padėkite atokiau vieną nuo kito, kad išvengtumėte peštynių ar pavydo.
Maitinimo tipai ir rekomendacijos
Renkantis maistą katei, svarbu atsižvelgti į jos amžių, sveikatos būklę ir aktyvumo lygį.
Sausas maistas
Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai. Jie gana pigūs, ilgai negenda. Žinoma, būtina rinktis kokybiškus, subalansuotus ėdalus. Vien sausu ėdalu šeriamoms katėm reikia duoti daug vandens.
Konservuotas maistas
Konservuose vandens gali būti iki 70 - 80 proc., jie duodami vietoj sauso ėdalo ar maišomi su juo. Nemažai kačių konservuotus ėdalus mėgsta labiau negu sausus, tad jų kiekį gali tekti normuoti.
Žalias maistas (RAW)
Kai kurie kačių augintojai savo numylėtines šeria žalia termiškai neapdorota mėsa - imituoja plėšrūno maitinimosi modelį. Renkantis šį metodą, reikia neskubėti, nemažai domėtis, kad nebūtų pridaryta bėdos.
Svarbu žinoti
Šeriant katę netinkamu pašaru ar per mažu jo kiekiu, augintinės sveikata gali sutrikti. Nereikia ir persistengti - duodant per daug maisto, katė pradės tukti.
Verta nepamiršti, kad katės negali ilgai badauti. Ilgiau kaip dvi paras negaunančioms maisto katėms gali sutrikti kepenų funkcija. Katės kilo iš protėvių, kurie maitinosi dažnai nedideliais kiekiais ir nuolat turėjo būti liekni, taigi nebuvo linkę kaupti riebalų atsargų. Paprastai badaujant riebalai perkeliami iš organizmo „sandėlių“ į kepenis juos perdirbant į lipoproteinus, tačiau kačių kepenys nesugeba suvaldyti didelio riebalų kiekio, dėl to gyvūnas suserga kepenų lipidoze (suriebėjimu).
Kaip prižiūrėti iš buteliuko maitinamą kačiuką (trumpa apžvalga!)
tags: #nuo #kada #primaitinti #kaciukus
