Pakilusi temperatūra yra dažnas reiškinys vaikystėje ir gali sukelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti, kad karščiavimas dažniausiai yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, padedanti kovoti su ligos sukėlėjais. Tačiau kartais aukšta temperatūra gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas, todėl būtina žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kaip tinkamai pasirūpinti vaiku.
Kada karščiavimas yra normali organizmo reakcija?
Aukšta temperatūra - tai organizmo reakcija į infekciją, ji padeda susidoroti su daugeliu ligų sukėlėjų. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios. Tai skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Jei temperatūra nėra labai aukšta (iki ~38-39°C, priklausomai nuo amžiaus), o vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas yra geras, nėra jokio reikalo mažinti temperatūros: tai ženklas, kad liga nėra sunki ir organizmas su ja sėkmingai tvarkosi.
Karščiavimas yra tik ligos simptomas, tad reikia ieškoti ligos, o ne bijoti karščiavimo. Sergančiam karščiavimas yra organizmo pagalbininkas. Tai viena iš pagrindinių organizmo apsauginių reakcijų kovoje su infekcija. Padidėjusi temperatūra visų pirma rodo, kad organizmas pats bando kovoti su infekcija, todėl ši reakcija yra būtina ir naudinga, o mažinant net menkiausią temperatūrą, vaikui padaroma meškos paslauga, kadangi organizmui nepaliekama galimybės pačiam kovoti su ligos sukėlėju. Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežasties. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Kūdikių karščiavimas skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir pažeisti virusus. Tačiau per greitai kylanti kūno temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą. Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Jei vaikui pakilus temperatūrai ir jis jaučia diskomfortą, tokia situacija verčia tėvus stipriai nerimauti. Jausdami stresą dėl savo atžalos būklės, tėvai siekia padėti, tačiau neretai imasi veiksmų, kurie gali pakenkti vaikeliui, pavyzdžiui, neužtikrina, kad vaikas vartotų pakankamą skysčių kiekį.
Dažniausios karščiavimo priežastys
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.
Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritai (roto, noro, kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų.
Kūdikių karščiavimo priežastys gali būti įvairios:
- Perkaitimas
- Stiprus verksmas
- Ausies uždegimas
- Angina
- Peršalimas
- Skiepai
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
Karščiavimas be jokių kitų simptomų. Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė. Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui.
Stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas taip pat gali sukelti karščiavimą. Taip pat gali atsirasti dėl netinkamos aplinkos temperatūros ar aprangos. Jei mažylis yra daug prirengiamas, apklojamas keliomis antklodėmis ir dar kruopščiai apkamšomas - kūdikiui būna per šilta, plečiasi prakaitinių liaukų latakai ir gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti.
Kada karščiavimas turėtų kelti nerimą?
Nors karščiavimas dažnai yra nekenksmingas, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtą sveikatos problemą ir reikalauti neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Vaikui pakilo temperatūra - tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. „Karščiavimas yra normali vaiko organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai.
Kada kreiptis į gydytoją, kai kūdikis karščiuoja? Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Pastebėjus, jog pasikeitė - išblyško, pamėlynavo, papilkėjo - vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip - reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą? Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Jeigu 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Kaip mažinti vaiko temperatūrą?
Kai vaikas karščiuoja, svarbiausia užtikrinti jo komfortą ir tinkamą skysčių balansą. Tėvai turėtų stengtis išlikti ramūs ir neperduoti streso vaikui.
Kaip sumažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 °C. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu.
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo:
- Vėsių kompresų - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamoji vonelė - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Apranga. Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra tūri būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti. Nereikėtų šiltai aprengti arba apkloti karščiuojančio vaiko, nes tuomet kūno temperatūra gali dar labiau pakilti, kūnas negalės atiduoti šilumos per odą (prakaituoti) ir neatvės. Šiltai aprengti ar apkloti vaiką reikia tik šaltkrėčio metu, nes tuo metu organizmas gamina šilumą kovai su infekciją.
Skysčiai. Duokite vaikui daug gerti: vaiko organizmas vėsinasi išgarindamas daugiau vandens, prakaituodamas, ir taip vaikas netenka skysčių. Geriausiai praradimams atkurti tiks vanduo, žolelių arbatos (žinoma, atsižvelkite į vaiko amžių - kūdikiams geriau už bet kurias arbatas yra mamos pienelis). Jei duodate sulčių ar arbatų, nesaldinkite jų, ypač jei vaikas pasigavo žarnyno virusą ar infekciją. Venkite gazuotų gėrimų. Vyresniems vaikams puiki alternatyva gali būti šaldytų vaisių sulčių šerbetas. Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Maistas. Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą (organizmas yra sutelkęs visas jėgas prieš kovą su liga, tad nereiktų jo per daug apkrauti virškinimu).
Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Kaip kūdikiui išmatuoti temperatūrą? Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros. Vaistinėse galima įsigyti: infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos; čiulptukų su termometrais; elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Kūdikio verksmas ir temperatūra
Kūdikio verksmas - vienintelė komunikacijos priemonė, kuria išreiškiami visi negatyvūs išgyvenimai. Kadangi kūdikis pasakyti negali, verkdamas jis signalizuoja, kad kažkas yra ne taip. Neretai verksmo priežastis nėra tik nebrandi nervų sistema, tai gali išprovokuoti ir gana nemažai kitų veiksnių. Visų pirma, kai kūdikis ima verkti, reikėtų patikrinti tris dalykus: ar jis nėra alkanas, šlapias arba norintis miego.
Jeigu mažylis yra žindomas krūtimi ir jums sunku nustatyti, ar jis pakankamai pavalgęs - pasiūlykite jam krūtį. Jeigu paguldytas į lovelę netrukus nubudo ir verkia - galbūt nebuvo tinkamai uždėtos sauskelnės ir jis prisišlapino į lovytę, todėl guli šlapioje vietoje. Jeigu mažylis pavalgęs, tačiau vis tiek neramus, galbūt atėjo laikas miegeliui, tačiau nemokėdamas pats užmigti nerimauja ir verkia. Kūdikiui visur reikalinga pagalba, todėl švelnūs paglostymai, pasūpavimai ar paniūniavimai jam tikrai padėtų greičiau užmigti.
Dažniausios neramaus kūdikio miego ir verksmo priežastys:
- Skausmas dėl ligos ar pilvo dieglių. Kūdikis gali verkti dėl tam tikros ligos arba jį kamuojamų skausmų. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kiti negalavimo simptomai - būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo.
- Netinkama aplinkos temperatūra. Jauniems tėveliams labai dažnai baisu, kad kūdikis nesušaltų, o ypač nakties metu. Jeigu mažylis yra daug prirengiamas, apklojamas keliomis antklodėmis ir dar kruopščiai apkamšomas - kūdikiui būna per šilta, plečiasi prakaitinių liaukų latakai ir gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti. Kūdikiai tarsi „kvėpuoja oda”, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą jų kūno temperatūrą. Kambario temperatūra, kuriame dažniausiai būna kūdikis, turėtų būti apie 18 - 20º, taip pat dažnai vėdinama, kad nuolat cirkuliuotų grynas oras.
- Netinkamos sauskelnės. Labai dažnai kūdikiai verkia dėl netinkamų sauskelnių ir jų sukeliamų alerginių reakcijų.
- Iššutimai ir paraudimai. Kita, taip pat labai dažnai pasitaikanti kūdikių verksmo priežastis - įvairių vietų iššutimai. Mažylio raukšlių priežiūra yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbelių mamai.
- Nori artumo. Galiausiai kūdikis gali verkti tiesiog norėdamas meilės ir šilumos.
Visada atminkite, kad kūdikiai neverkia šiaip, be jokios priežasties, jie dar nesugeba manipuliuoti ar kitaip bandyti paveikti tėvų elgesį. Kūdikystė - tai tyras ir nuoširdus laikotarpis, kuomet ašaros visada reiškia nemalonumą, o šypsena - pasitenkinimą.
Keturi patarimai, kaip nuraminti vaiko ožiukus
