Vaikų teisės yra itin svarbus aspektas visuomenės gerovei, užtikrinantis tinkamą vaikų vystymąsi, saugumą ir orumą. Elvyra Adamovič, savo darbu ir viešais pasisakymais, prisideda prie šios srities aktualizavimo ir gilinimo Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vaikų teisės yra suprantamos ir kokios temos liečia šią sritį, remiantis pateikta medžiaga.
Vaikų gerovės ir teisių aspektai
Vaikų teisės paprastai mokamos nuo gimimo iki pilnametystės. Sulaukus 18 metų išmoka vaikui dažnai nutraukiama, tačiau ne visais atvejais - dalis jaunuolių ir toliau gali gauti po 129,5 euro per mėnesį, o tam tikromis sąlygomis ir papildomą 76,22 euro išmoką. Tai rodo, kad valstybė siekia užtikrinti tam tikrą finansinį pagrindą jaunuoliams ir po pilnametystės pasiekimo, atsižvelgiant į jų poreikius.
Temos, susijusios su vaikų kasdienybe ir iššūkiais, taip pat yra svarbios. Pavyzdžiui, oro tarša Lietuvoje šaltuoju metų laiku tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos problema. Sausį kietųjų dalelių ribinės vertės viršytos visuose šalies miestuose, o gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo net 57 proc. Ši problema tiesiogiai liečia ir vaikus, kurių sveikata yra ypač jautri aplinkos veiksniams.
Kalbant apie vaikų ugdymą ir jų socializaciją, svarbu atkreipti dėmesį į įvairias ugdymo įstaigas. Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė atvirai papasakojo apie savo kasdienybę, darbo ritmą, susitikimus bendruomenėse, darbą su 125 darželiais ir dešimtimis kitų ugdymo įstaigų. Tai iliustruoja, kokie svarbūs yra instituciniai sprendimai, formuojantys vaikų aplinką ir ugdymo kokybę.
Prieš spektaklio premjerą, „Pasakos be pavadinimo“ kūrėjai pakvietė miesto darželių ir mokyklų auklėtinius dovanoti nebereikalingas, išaugtas ar poros neturinčias pirštines ir sulaukė daugybės norinčių prisidėti. Tokios iniciatyvos parodo, kaip svarbu skatinti vaikų empatiją, socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą nuo mažens.
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folklorinis ansamblis „Alka“ (vad. ...), Berniukų choras „Gintarėlis“ (vad. ...), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, šokių mokyklos „Coda“ (vad. Inga Briazkalovaitė), A. ... ir Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vad. ...) dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, kurie prisideda prie vaikų meninio ugdymo ir kultūrinio pasaulio plėtimo.
E. Balsio vidurinės meno mokyklos choras (vad. A. V. Stanikov, P. J. Oravec, J. Š. Savinovas, A. N. Savinovas, A. James Berland, Jurij Petrov pagal to paties pavadinimo Charles’io Perrault pasaką; libretą iš rusų k. 2 veiksmų baletas pagal Johanno Strausso jaun. ? pagal J. Žukovskajos ir M. D. Francesco Maria Piave pagal Alexandre’o Dumas jaun. Vladimir Sergejev pagal Jeano Poirét pjesę „Linksmų Velykų!“ (lietuviškas pavadinimas „Šeimyninis savaitgalis“); libretą iš rusų k. 1995 m. rugpjūčio mėn. Alan Jay Lerner; dainų tekstus į lietuvių k. Baletas pagal Johanno Strausso jaun. Émile de Saint-Amand Deschamps pagal Williamo Shakespeare’o tragediją, į lietuvių k. Ramūnas Kaubrys (H. K. 2 dalių šokio spektaklis (1 d. „Sveikas, Čarli!“, 2 d. Francesco Maria Piave pagal Alexandre’o Dumas jaun. Richard M. ir Robert B. Julian Fellowes (Pamelos L. Travers to paties pavadinimo knygų ir Billo Walsho bei Dono DaGradi scenarijaus kompanijos „Disney“ 1964 m. Richard M. ir Robert B. B. Hardt-Varden ir H. Ramutė Skučaitė („Mimoza“, nauja versija); Ramūnas Kaubrys („Skinsiu raudoną rožę“) pagal A. Valstybinio choro „Vilnius“ vyrų grupė (vad. 2006-07-04 Šv. Valstybinis choras „Vilnius“ (vad. 2 dalių vokalinis-choreografinis spektaklis pagal Johanno Strausso jaun. Lita Beiris (Latvija) Johanno Strausso jaun. ∗ 2008 11 28-12 03 vykusiame festivalyje „Opera.lt“ buvo rodomos dar dvi KVMT pastatytos operos vaikams - A. Kučinsko „Bulvinė pasaka“ ir V. Libretą į lietuvių k. Daiva Šabasevičienė, „Iš mūsų kūno ir kraujo“ // www.kamane.lt, 2009-08-10. Rita Bočiulytė, „Miuzikle ašara sužvilgo žmogaus likimo drama“ // Kauno diena, 2009-08-29. Liucija Armonaitė, „G. Kuprevičiaus „Veronikoje“ - šių dienų Lietuva“ //Literatūra ir menas, 2009-09-11. „Alsuoti“ (ž. „Viskas buvo seniai“ (ž. „Kuprota mergaitė“, „Oras“, „Monotonija“, „Žmogui pakanka turėti namuos“, „Ramajanos atgarsiai“ (ž. „Baladė apie Don Pedrą“ (ž. „Karakumų asilėlis“, „Paršiukas be sparnų“ (ž. „ Jūrmarė ir avelės“ (ž. „Jazminai“ (ž. „Tylos zona“, „Ant rudenio“, „Šitą naktį“ (ž. Algimanto Raudonikio dainos (iš įrašų): „Lauksiu tavęs ateinant“ / „Raudona rožė“ (ž. Justino Lapašinsko), „Vakaro šokis“ (ž. Stasio Žlibino), „Vakaras šile“ (ž. L. Gargaso), „Pirmoji puokštė“ (ž. Eduardo Selelionio), „Mylimos akys“ (ž. Justino Lapašinsko), „Rudenėjant“ (ž. Stasio Žlibino), „Ošia mėlyna giria“ (ž. Petro Gaulės), „Svaja“ (ž. Eduardo Selelionio), „Su švelniu džiaugsmo žodžiu“ (ž. J. Libretą iš latvių k. Marija Simona Šimulynaitė pagal E. T. A. ∗ Praplėstas variantas iš 2009 m. * Atnaujintas 2000 m. pastatymas, rodomas gavus specialų Arnoldo Perlo sutikimą ir įsigijus agentūros „Music Theatre International“ (MTI) licenciją. Libretą ir dainų tekstus į lietuvių k. Libretus į lietuvių k. Režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Libretą į lietuvių k. Birutė Mar pagal Vytauto V. Libretą į lietuvių k. Libretą ir dainų tekstus iš anglų k. J. Libretą ir dainų tekstus iš anglų k. Libretą ir dainų tekstus į lietuvių k. Libretą ir dainų tekstus iš anglų k. Rečitatyvus į lietuvių k. Akmenys, kibirkštys, vėžys, upelis, lepšiai, avytės, Berniukas ir Mergaitė - Klaipėdos Vydūno gimnazijos auklėtiniai (vad. Laumės, velniai, perkūnai, Berniukas ir Mergaitė - Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos auklėtiniai (vad. I d. II d. Libretą iš prancūzų k. Chor. Muzika: Antonio Vivaldi ‒ Moteto „Filiae maestae Jerusalem“ (Jeruzalės dukterys) II d. Muzika: Fazıl Say - „Black Earth“ (Juodoji žemė) fortepijonui, op. Muzika: Philip Glass - „Glassworks“ kameriniam ansambliui I d. „Opening“ ir II d. Kalbamuosius intarpus iš prancūzų k. Libretą iš čekų k. Muzika: Johann Sebastian Bach - Arija (ant G stygos), aranž. Muzika: Piotr Čaikovskij - siuita iš baleto „Gulbių ežeras“, op. Muzika: Johann Sebastian Bach - Preliudas Nr. 2 c-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t., BWV 847, aranž. LIBRETO AUTORĖ Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis. Muzika: Georg Friedrich Händel - Sinfonija iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“, HWV 264; Henry Purcell - ištraukos iš operos „Didonė ir Enėjas“, Z. Muzika: Johann Sebastian Bach - Sarabanda iš Siuitos violončelei Nr. 2, BWV 1008; Alemanda iš Siuitos violončelei Nr. Muzika: Maksym Berezovskyi - Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje; Silvija Miliūnaitė - įžanga, fonas ir postliudija M. Muzika: Alessandro Scarlatti - ištrauka iš Sonatos a quattro d-moll I d. Allegro; Adonio arija „Jei tik pamatytum, kokia esi miela ir daili“ ir Veneros arija „Tad čiulbėkite, paukšteliai“ iš serenatos „Meilės sodas, arba Venera ir Adonis“; arija „Jis gimė su Didžiuoju Mesiju“ iš pastoralinės (kalėdinės) kantatos „Nežinau, kas mane labiau trikdo; Stratonikės arija „Išeik, nebeturi čia vietos“ iš operos „Mitridatas Eupatorius“ III v.; arija „Blausūs šešėliai“ iš pasaulietinės kantatos „Bendrininkė mylimojo glėby“, H. Muzika: Johnny Klimek, Reinhold Heil, Tom Tykwer - „The girl with the plums“ iš muzikos filmui „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, rež. Muzika: Ryuichi Sakamoto - „The Revenant Main Theme“ iš muzikos filmui „Hju Glaso legenda“, rež. Muzika: Hildur Guðnadóttir - „Mortar“ iš muzikos filmui „Tár“, rež. 2024 m. spalio 4 d. 2024 m. lapkričio 29 d. Pamokslininko daina „Pagaminta Amerikoj“, atliekama lietuvių k. Raimonds Pauls - baletinė scena iš miuziklo „Sesuo Kerė“, aranž. John Kander - Ceremonmeisterio daina „Willkommen“ iš miuziklo „Kabaretas“, atliekama anglų k. Jule Styne, Craig Armstrong - Satinos daina „Sparkling diamonds (Diamonds Are a Girl’s Best Friend)“ iš miuziklo „Mulen Ružas!“, atliekama anglų k., aranž. Richard Rodgers - Bilio daina „My Funny Valentine“ iš miuziklo „Draugeliai“, atliekama anglų k., aranž. Anthony Newley, Leslie Bricusse - Negro daina „Feeling Good“ iš miuziklo „Grimo riksmas, minios kvapas“, atliekama anglų k., aranž. Percy Mayfield, Ray Charles - daina „Hit the Road Jack“, atliekama anglų k., aranž. Elton John, Craig Armstrong - Christiano daina „Your Song“ iš miuziklo „Mulen Ružas!“, atliekama anglų k., aranž. Billy Strange, Mac Davis - „A Little Less Conversation“ iš muzikos filmui „Truputis gyvenimo, truputis meilės“, atliekama anglų k., aranž. M. K. Leo Stein, Karl Lindau; libretą į lietuvių k. Šaltuoju metų laiku oro tarša Lietuvoje tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos problema - sausį kietųjų dalelių ribinės vertės viršytos visuose šalies miestuose, o gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo net 57 proc. Baletas dažnai atrodo lengvas, elegantiškas ir beveik be pastangų - tačiau už scenos slypi ilgi metai darbo, skausmo ir atsisakymų. Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Vaiko pinigai paprastai mokami nuo gimimo iki pilnametystės. Sulaukus 18 metų išmoka vaikui dažnai nutraukiama, tačiau ne visais atvejais - dalis jaunuolių ir toliau gali gauti po 129,5 euro per mėnesį, o tam tikromis sąlygomis ir papildomą 76,22 euro išmoką. Ar laidotuvės Lietuvoje šiandien atrodo taip pat, kaip prieš kelis dešimtmečius? Nors pagarba ir orumas išlieka kertinėmis vertybėmis, atsisveikinimo su artimaisiais formos pamažu keičiasi - tai pastebi ir laidojimo namų atstovai. Apie laidotuvių tradicijų pokyčius tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ atstovė Akvilė Bakūnaitė. Gavote pajamų ką nors pardavę ar nuomoję? Papildomos pajamos - nuo daiktų pardavimo internete iki nuomos ar palūkanų - daugeliui gyventojų vis dar kelia klausimų, o klaidos teikiant deklaracijas gali kainuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Ruošiatės keliauti? Papildomi mokesčiai už mobilųjį internetą dažniausiai siejami su gyvenimu užsienyje, tačiau su tuo gali susidurti ir tie, kurie tiesiog dažniau keliauja. Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginiai, kad jaunimas vengia darbo, nenori įsipareigoti ir renkasi lengvesnį kelią. Tačiau naujausi duomenys ir pačių jaunuolių patirtys rodo priešingą tendenciją - dalis jaunų žmonių dirba dar studijų metu, kiti sąmoningai renkasi pertraukas. Kelionių entuziastas Aurimas Valujavičius šią vasarą ruošiasi didžiausiam savo gyvenimo iššūkiui - baidare įveikti daugiau nei 5700 kilometrų per Jungtines Amerikos Valstijas. Kelionė drieksis per 13 JAV valstijų ir truks apie pusmetį. Laidoje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ viešėjęs laidos „Tapk geresniu“ įkūrėjas, ISM lektorius Artur Lebedenko atvirai prabilo apie gyvenimo lūžius, skyrybas, santykį su viešumu ir naują etapą, kurį šiandien kuria sąmoningai. Nuomonės formuotoja, funkcinės medicinos bei integralios sveikatos specialistė Viktorija Macijauskienė sako, kad sveikata prasideda ne nuo madingų dietų ar papildų, o nuo kasdienių, dažnai paprastų, bet nuoseklių pasirinkimų. Filmai, muzika, dokumentų saugykla, dizaino įrankiai ar net nuotraukų redagavimas - visa tai šiandien dažnai pasiekiama vienu paspaudimu. Tačiau kartu su patogumu tyliai ateina ir kasmėnesinės išlaidos, kurios daugeliui tapo įprasta rutina. Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas - pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Laidoje „Tavo horoskopai su Nagliu Šulija“ apsilankė Ištvanas Kvikas - romų bendruomenės lyderis, grupės „Sare Roma“ įkūrėjas ir Romų draugijos pirmininkas. Daugelis gyventojų sako, kad apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse šiandien jau nebeatrodo toks, koks buvo anksčiau - jų kainos vis dažniau prilygsta naujų drabužių kainoms, o nusivylimas auga. Tai, kas ilgą laiką buvo laikoma pigiausia alternatyva, daliai žmonių tampa nebeprieinama kasdienė išeitis. Prieš šventes tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ atviram ir jautriam pokalbiui ryžosi TV gelbėtoja Gerda Žemaitė. Žinoma moteris prabilo apie tai, kokie jai buvo pastarieji metai, kaip išgyveno antrąsias skyrybas, su kokiais vidiniais iššūkiais teko susidurti ir kaip jos gyvenime netikėtai atsirado naujas žmogus. Turite nenešiojamų drabužių? Daugelis gyventojų yra pastebėję specialius konteinerius tekstilės gaminiams prie daugiabučių ar didesnių parduotuvių. Atrodytų, išmesti į juos nenešiojamus drabužius, seną avalynę ar patalynę būtų paprasčiausia. Įmeti maišą, uždarai dangtį ir atrodo, kad padarei gerą darbą. Planuojant kelionę į užsienį daugeliui kyla klausimas ne tik dėl bilietų ar atostogų dienų, bet ir dėl teisės išvykti. Ypač tada, kai žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė su mylimuoju Vytu Palavinsku atostogas Sicilijoje prisimins dar ilgai. Tai, kas turėjo būti poilsio kelionė, virto patirtimi, kurią pati Nomeda vadina sunkiai suvokiama - pora į salą atskrido tą pačią dieną, kai regioną smogė stiprus uraganas, sukėlęs potvynius, niokojęs pakrantę ir miestus. 51-erių metų sporto trenerė, sporto ir sveikos gyvensenos specialistė bei trijų dukrų mama Rasa Vilkienė dalijasi ne tik savo gyvenimo ir darbo filosofija, bet ir ypatingu jauduliu - ji tapo močiute. Rasa pasakoja, kaip jautė dukros nėštumą dar nepasakius žodžio, kaip stipriai pasikeitė jų ryšys ir kodėl šiandien ji renkasi kokybę, o ne kiekybę - tiek santykiuose, tiek kasdieniuose įpročiuose. Turinio kūrėjas Edvinas Krupinskas socialiniuose tinkluose kasdien stebimas tūkstančių, tačiau pats pripažįsta - matoma tik nedidelė dalis jo darbo. „Yra pusė, kurios žmonės nemato“, - sako jis, atvirai papasakojęs apie negatyvius komentarus, nepatogius prašymus gatvėje ir viešo filmavimo keliamą jaudulį. Apie tai Edvinas pasakojo naujienų portalui tv3.lt. Edvinas neslepia - neigiamų reakcijų sulaukia nuolat. Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė atvirai papasakojo apie savo kasdienybę, darbo ritmą, susitikimus bendruomenėse, darbą su 125 darželiais ir dešimtimis kitų ugdymo įstaigų. Grupės „Patruliai“ nariui Juozui Butnoriui ir jo žmonai, manikiūro specialistei Gražinai Butnorienei, pastarosios dienos tapo emociškai sudėtingos. Poros sūnui buvo atlikta antroji operacija dėl plokščiapėdystės, o šiandien operacija atlikta ir dukrai. Rinkodaros specialistė ir visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė apsilankė tinklalaidėje „Nusirenk iki pusės“, kurią veda Ineta Stasiulytė ir Marija Palaikytė. Pokalbio metu ji atvirai kalbėjo apie kiną, politkorektiškumo ribas, spaudimą socialiniuose tinkluose ir santykį su savo kūnu. Ji neslėpė - nepaisant kritikos, vis dar renkasi gyventi taip, kaip pati nori. Kalėdos jau čia pat, o verslininkė, grožio specialistė ir buvusi populiarios merginų grupės „Olialia pupytės“ narė Oksana Pikul šventinę nuotaiką kuria nuo pirmųjų gruodžio dienų. Jos namuose Kalėdos - tai ne tik žiburiais tviskanti puošyba, bet ir ilgametės šeimos tradicijos, kurias Oksana puoselėja metai iš metų. Prisimenate atlikėją Ledi Ais? Atlikėja Ingrida Tamošaitienė, žinoma sceniniu vardu Ledi Ais, sako, kad tikrasis švytėjimas prasideda ne nuo kosmetikos ar grožio ritualų, o nuo vidinės savijautos. Pasak jos, santykis su maistu, judėjimas ir gebėjimas sustoti kasdienybės skubėjime šiandien yra daug svarbesni nei griežtos taisyklės ar draudimai. Artėjant švenčių maratonui, televizijos žiūrovų pamėgta vedėja Ugnė Siparė sako šiemet nusprendusi gruodžio neatiduoti darbams - šį laiką ji skiria šventei ir šeimai. Jau lapkričio viduryje pasipuošusi eglutę, Ugnė tikina sąmoningai lėtinanti tempą ir sau pažadėjusi neaukoti brangių akimirkų dėl darbų. Operos solistė Vismantė Benkunskienė, Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko žmona, sako, kad prieškalėdinis laikotarpis jų šeimai - intensyvus, tačiau kupinas sąmoningo sustojimo ir ramybės paieškų. Tarp darbų, darbų ir kasdienės rutinos šeima stengiasi nepamesti svarbiausių dalykų - bendro laiko, tradicijų ir artumo. Apie Kalėdų laukimą, šeimos papročius ir tai, ko šiemet labiausiai norisi, V. Artėjant šventėms, Panevėžio ketvertuko mama Viktorija Solovej atvirauja - kainos kyla taip greitai, kad kartais net sunku suprasti, kur dingsta pinigai. Pasak jos, šiandien didžiausias iššūkis - ne tik išlaidos maistui ar mokyklai, bet ir tai, kaip neveikiantys įstatymai palieka daugiavaikes mamas kovoti vienas. „Kainos beprotiškai kyla. Kol daugelis dar tik dairosi girliandų ir planuoja kalėdinius meniu, dainininkės Rūtos Ščiogolevaitės namuose šventinis šurmulys įsivyrauja gerokai anksčiau. Kaip pati sako, jų šeimoje Kalėdų laukimas prasideda… rugpjūtį. Jau vasaros pabaigoje namuose ima skambėti klausimai apie šventes, o vaikai, pasak atlikėjos, gyvena nuolatiniu laukimo džiaugsmu. Penktąją dešimtį pasitikusi televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė sako, kad amžius - tik skaičius. Kupina energijos, kūrybiškumo ir gyvenimo džiaugsmo, ji šiuo metu ruošiasi miuziklo „Velnio nuotaka“ pasirodymams, rašo dainas, rūpinasi savo ūkiu ir atvirai kalba apie santykius su penkiolika metų jaunesniu vyru bei požiūrį į grožį, kuris per gyvenimą gerokai pasikeitė. Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė, o šiandien - Lietuvos Respublikos Seimo narė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė jau daugelį metų visuomenei siejasi su tvirtu charakteriu, disciplina ir atkakliu siekiu laimėti. Atlikėjas Tomas Bagdonavičius į muzikos sceną grįžta su nauju kūriniu, kuris… ne visai naujas. Kaip sako pats dainininkas, ši daina gerą laiką laukė savo eilės stalčiuje - ir tik šį rudenį jis pajuto, kad jai atėjo tinkamas metas. „Ta daina buvo sukurta gal prieš kokius metus. Įrašiau ją studijoje, viskas buvo sutvarkyta, bet… padėjau į stalčių. Neradau nei laiko, nei progos ją išleisti“, - naujienų portalui tv3.lt pasakoja T. Dainininkė ir penkių vaikų mama Rūta Ščiogolevaitė šiuo metu gyvena muzikos ritmu. Ji pradėjo ruoštis koncertams su Vaida Genyte ir Aiste Pilvelyte, o taip pat tęsia savo solinę veiklą. Apie pasiruošimus, šeimą ir grožio rutiną atlikėja šiltai papasakojo naujienų portalui tv3.lt. Menininkė ir televizijos žiūrovams gerai pažįstama Nomeda Marčėnaitė šiandien spinduliuoja ramybe, energija ir labai aiškiai suformuluotais gyvenimo principais. Žinoma žurnalistė Audrė Kudabienė socialiniuose tinkluose pasidalijo istorija, kuri, anot jos, galėjo baigtis itin skaudžiai - vos neištuštinta banko sąskaita. Nors ji pati nuolat perspėja artimuosius ir draugus saugotis sukčių, šįkart užkibo pati. Šia istorija pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Dalykas, dėl kurio vis tiek iš pradžių pasimauni, o paskui sėdi ilgai ir galvoji: kas čia nutiko? Kodėl taip nutiko? Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė neslepia - pastaruoju metu ją visiškai užvaldė naujas, šiltas ir netikėtas pomėgis. Tai - nėrimas, kuris nuo paprasto užsiėmimo virto gražia padėkos dovana žmonėms, besirūpinantiems jos grožiu. Rūta atvirauja, kad verslo čia nebus, tačiau riboto kiekio jos rankų darbo gumyčių jau netrukus galės įsigyti gerbėjos. Dainininkė, laidų vedėja Irūna Puzaraitė-Čepononienė atvira - sportas jos gyvenime atsirado ne iš karto. Pastaruoju metu dainininkė atrado naują hobį ji sportuoja nuosekliai ir sako, kad tai tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi. Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė - viena tų moterų, kurių pokyčiai niekada nepraeina nepastebėti. Taip nutiko ir pirmadienio vakarą, kai žinoma atlikėja pasirodė Rositos Čivilytės literatūrinės biografijos pristatyme „Rosita. Gyvenimas kaip staigi mirtis ir lėtas prisikėlimas“ (autorė - Elvyra Kučinskaitė) ir nustebino nauja plaukų spalva. Lapkričio 3-iosios vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta literatūrinė biografija „Rosita. Gyvenimas kaip staigi mirtis ir lėtas prisikėlimas“ (autorė - Elvyra Kučinskaitė). Renginį moderavo Benas Aleksandravičius (ba.), o R. Čivilytė ne tik kalbėjosi apie gyvenimo lūžius ir scenos kelią, o taip pat atliko tris dainas. Atlikėja, televizijos laidų ir renginių vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė neseniai su vyru ir draugais leidosi į kelionę po Islandiją. Nors išvykos tikslas buvo darbas, dainininkė pasakoja, kad kelionė tapo ir svajonės išsipildymu - aplankyti unikalią, tačiau brangiausią jos kada nors lankytą šalį. Kino aktorius ir teatro režisierius Kostas Smoriginas paliko didžiulę tuštumą Lietuvos kino ir teatro pasaulyje. Netektis sukrėtė ir jo bičiulį, kolegą Arūną Valinską. Šis atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt prisiminė paskutinį jų susitikimą bei neįgyvendintus planus. Arūnas pasakoja, kad K. Smoriginas jam buvo svarbus dar nuo paauglystės: žavėjosi jo vaidmenimis teatre ir kine. Ruduo jau čia pat, bet žavesiu spinduliuojanti dizainerė Audronė Bunikienė stengiasi kuo ilgiau neprarasti vasaros jausmo. Jos terasa dabar nuklota visokiausių spalvų lapais, tačiau moteris to nelaiko netvarka. Žvelgdama į rudeniškus lapus ji prisimena vasaros šilumą ir gėlių margumą laukuose. „Aš esu terasoje, prikritę lapų visokiausių. Aš jų nenušluoju. Man taip gražu, taip natūralu. Buvusi „Žalgirio“ šokėja Gabija Karabinaitė išgyvena naują gyvenimo etapą - kupiną pokyčių, kelionių ir meilės. Šiuo metu mergina gyvena Monake, sportuoja, daug laiko skiria sau ir savo artimiesiems. Apie drąsų sprendimą palikti šokių sceną, išvykimą į užsienį ir santykius su krepšininku Jaron Blossomgame, ji papasakojo naujienų portalui tv3.lt. Šeštadienio vakarą vykęs dizainerės Agnės Kuzmickaitės naujosios kolekcijos pristatymas sutraukė gausybę mados mylėtojų ir žinomų veidų. Tarp svečių pasirodė ir Kšyštofas Lavrinovičius su žmona Tatjana Lavrinovič. Naujienų portalui tv3.lt ji neslėpė - vakaras paliko itin gerą įspūdį, o pati dizainerės kūryba įkvėpė kalbėti apie mados vertybes ir tvarumą. Dizainerės Agnės Kuzmickaitės naujausios kolekcijos pristatyme pasirodžiusi Nijolė Jagelavičienė spindėjo ypatingu deriniu, kuris jai turi išskirtinę reikšmę - tai drabužis, kurtas jos šviesaus atminimo dukrai Agnei Jagelavičiūtei. Verslininkas Danielius Bunkus gyvena permainų laikotarpiu - po dešimtmečio nusprendė atsisveikinti su savo išskirtiniu „BMW 640 Gran Coupe“. Automobilis jam tarnavo nepriekaištingai, buvo pritaikytas pagal asmeninius poreikius ir suteikė viską, ko galima norėti iš komfortiškos transporto priemonės. Kai kuriais atvejais, rengiant spektaklius, panaudojamos dailininko Henriko Cipario dekoracijos, kaukės ir kostiumai iš 1997 m. pastatymo. Tai rodo, kad kultūrinis palikimas ir jo išsaugojimas yra svarbus kuriant naujus meninius projektus, kurie gali būti aktualūs ir dabartinei jaunajai kartai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folklorinis ansamblis „Alka“ (vad. ...), Berniukų choras „Gintarėlis“ (vad. ...), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, šokių mokyklos „Coda“ (vad. Inga Briazkalovaitė), A. ... ir Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vad. ...) dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, kurie prisideda prie vaikų meninio ugdymo ir kultūrinio pasaulio plėtimo.
Režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. ... taip pat prisideda prie vaikų kultūrinio ugdymo, kurdamas spektaklius, kurie yra aktualūs ir įdomūs jaunajai kartai.
Libretą ir dainų tekstus į lietuvių k. ... ir kitus vertimus, atliktus Ramutės Skučaitės, Birutės Mar, Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės ir kitų, užtikrina, kad įvairūs literatūros ir muzikos kūriniai taptų prieinami platesnei auditorijai, įskaitant ir vaikus.
Vaikų teisių apsauga ir iššūkiai
Vaikų teisės apima ne tik jų gerovės ir ugdymo aspektus, bet ir apsaugą nuo įvairių grėsmių. Nors pateiktoje medžiagoje nėra tiesioginių nuorodų į Elvyros Adamovič darbus, susijusius su vaikų teisių apsauga, galime pastebėti bendras tendencijas, kurios liečia vaikų saugumą ir iššūkius, su kuriais jie gali susidurti.
Pavyzdžiui, oro tarša, kaip minėta anksčiau, yra svarbus aplinkosauginis ir sveikatos iššūkis, turintis tiesioginę įtaką vaikų sveikatai. Taip pat, viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginiai, kad jaunimas vengia darbo, nenori įsipareigoti ir renkasi lengvesnį kelią. Tačiau naujausi duomenys ir pačių jaunuolių patirtys rodo priešingą tendenciją - dalis jaunų žmonių dirba dar studijų metu, kiti sąmoningai renkasi pertraukas. Šis diskursas atspindi platesnes socialines ir ekonomines tendencijas, kurios gali turėti įtakos jaunimo ateities planams ir galimybėms.
Temos, susijusios su finansiniais klausimais ir mokesčiais, taip pat gali turėti įtakos šeimų finansinei padėčiai ir, atitinkamai, vaikų gerovei. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Tai rodo, kad informavimas ir švietimas šiais klausimais yra svarbus.
Keliaujantys tėvai ar jaunuoliai gali susidurti su papildomais mokesčiais už mobilųjį internetą. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su vaikų teisėmis, tai rodo, kaip skirtingos paslaugos ir jų kainodara gali paveikti šeimos biudžetą.
Laidoje „Tavo horoskopai su Nagliu Šulija“ apsilankė Ištvanas Kvikas - romų bendruomenės lyderis, grupės „Sare Roma“ įkūrėjas ir Romų draugijos pirmininkas. Romų bendruomenės integracija ir jų vaikų teisės yra svarbus socialinis klausimas, reikalaujantis dėmesio ir sprendimų.
Kultūrinis ir meninis vaikų ugdymas
Pateikta medžiaga gausiai iliustruoja įvairius kultūrinius ir meninius projektus, kuriuose dalyvauja ar kurie yra skirti vaikams. Tai apima baletus, operas, šokio spektaklius, chorinius pasirodymus ir kitus scenos menus.
Baletas dažnai atrodo lengvas, elegantiškas ir beveik be pastangų - tačiau už scenos slypi ilgi metai darbo, skausmo ir atsisakymų. Šie žodžiai pabrėžia meninio ugdymo svarbą ir reikalaujamą atsidavimą, kuris ugdo vaikų discipliną, ištvermę ir meninį jautrumą.
Muzika, kuri naudojama įvairiuose spektakliuose, apima plačią stilistinę gamą: nuo Johanno Strausso jaun. iki šiuolaikinių kompozitorių, tokių kaip Fazıl Say, Philip Glass, Johnny Klimek, Reinhold Heil, Tom Tykwer, Ryuichi Sakamoto, Hildur Guðnadóttir. Tai rodo, kad vaikams gali būti pristatoma įvairi muzikinė kultūra, plečianti jų estetinius suvokimus.
Festivalis „Opera.lt“ ir jame rodomos vaikams skirtos operos, tokios kaip A. Kučinsko „Bulvinė pasaka“ ir V. ..., yra puikus pavyzdys, kaip klasikinė muzika ir teatras gali būti pritaikyti vaikų auditorijai, ugdant jų susidomėjimą ir supratimą apie scenos menus.
Iššūkiai ir aktualijos
Nors pagrindinė tema yra vaikų teisės, pateikta medžiaga apima ir platesnį spektrą socialinių, kultūrinių ir aplinkosaugos temų, kurios netiesiogiai liečia vaikų gyvenimą Lietuvoje. Oro tarša, žiemos speigų išbandymai, finansiniai klausimai, jaunimo darbo tendencijos - visa tai sudaro kontekstą, kuriame auga ir vystosi vaikai.
Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Tai svarbu, nes tinkamai apšildytas būstas yra būtinas vaikų sveikatai ir komfortui.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasipiktino sniego valymu mieste, tiksliau - nevalymu. Miesto vadovas rangovams duoda porą dienų susitvarkyti ir kalba apie baudas. Tai rodo, kad efektyvi savivaldybių veikla ir infrastruktūros priežiūra yra svarbi užtikrinant saugią aplinką visiems gyventojams, įskaitant vaikus.
Kaip skelbia įmonė „Kelių priežiūra“, artimiausiomis dienomis žiema neleis atsikvėpti nei kelininkams, nei eismo dalyviams. „Kelių priežiūra“ dirba dideliais pajėgumais - daugiau kaip 200 mechanizmų tęsia darbus valstybinės reikšmės keliuose visoje šalyje. Šiomis dienomis didžiausią pavojų eismo saugumui kelia ne ledas ant kelio ir ne šlapias sniegas (nes kelininkai beria druskos negailėdami). Saugaus eismo užtikrinimas, ypač žiemos sąlygomis, yra svarbus siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, kurie gali paliesti ir vaikus.
Vairuotojams patarimas tik vienas: smažinkite greitį, laikykitės didesnio nei įprasta atstumo. Eismo įvykį užfiksavęs kaunietis patikslino, jog avarija įvyko Marvelės slėnyje, Šiltnamių gatvėje. JUDU praneša, kad nuo 17 val. Vilniuje pradėjo formuotis spūstys. Šie pranešimai apie eismo sąlygas ir įvykius yra svarbūs informacijos šaltiniai, padedantys planuoti keliones ir užtikrinti saugumą.
Meteo.lt duomenimis trečiadienį naktį vyraus krituliai, daugiausiai sniegas. Vietomis lijundra, plikledis, kai kur rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Trečiadienio dieną krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur lijundra, plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių, 7-12 m/s. Penktadienį - be žymesnio sniego. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 5-10 m/s. Šie meteorologiniai duomenys svarbūs planuojant tiek kasdienę veiklą, tiek keliones, atsižvelgiant į oro sąlygas.
Vaikų teisės yra dinamiška ir daugialypė sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir visuomenės įsitraukimo. Elvyros Adamovič požiūris, nors ir ne tiesiogiai atskleistas pateiktoje medžiagoje, yra svarbus kontekste, kuriame vystosi diskusijos apie vaikų gerovę, ugdymą ir apsaugą Lietuvoje.
Daugiau informacijos apie vaikų teises Lietuvoje galite rasti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje.
