Kai lentynoje esančios knygos jau perskaitytos ir visi eilėraščiai įsisėdę iki gyvo kaulo, tėvai dažniausiai ieško naujų, negirdėtų arba girdėtų, bet pasiilgtų eilėraščių internete. Tokiomis paieškomis itin dažnai užsiima tėvai, auginantys ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus. Artėjant šventėms, minėjimams ar konkursams, ne vienas ruošiasi pasirodymams ir ieško originalių eilėraščių, kuriuos galėtų garsiai perskaityti ar padeklamuoti. Problema ta, kad internete tiek daug klaidinančios ir perteklinės informacijos, jog neretai tėvai pasiklysta ir neranda to, ko ieško. Eilėraščiai vaikams internete yra straipsnis, padėsiantis rasti reikalingą informaciją.
Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Kur rasti kokybiškų eilėraščių vaikams?
Štai keletas svetainių, kuriose talpinami įvairių autorių eilėraščiai vaikams. Nors ne visomis svetainėmis patogu naudotis, tačiau poezijos jose gausu.
Eilerasciai.lt
Šioje svetainėje rasite didelį pasirinkimą eilėraščių vaikams. Eiles galėsite rinktis iš gausybės kategorijų, tokių kaip Meilė, Gamta, Darbas, Tėvynė, Gyvūnai, Mama, Gimtadienis, Kalėdos, Mokykla, Metų laikai, taip pat Juokingi eilėraščiai, Liūdni eilėraščiai ir t. t. Svetainėje eilėraščius galima rūšiuoti ir pagal pasirinktą autorių. Čia taip pat rasite populiariausių ir geriausiai vertinamų eilėraščių nuorodas. Internetiniame puslapyje talpinama tokių žymių lietuvių poetų, kaip Bernardas Brazdžionis, Eduardas Mieželaitis, Henrikas Radauskas, Juozas Erlickas, Marcelijus Martinaitis, Martynas Vainilaitis, Salomėja Nėris, kūryba. Čia taip pat publikuojamos lopšinės, pasakėčios, skaičiuotės, vaikiškos dainelės, liaudies dainos. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Vaikams.lt
Šiame puslapyje rasite įvairių eilėraščių vaikams. Eilėraščius galėsite rinktis pagal tokias kategorijas, kaip Darbas, Gamta, Mokykla, Tėvynė, Mamai, Tėčiui, Kalėdų eilėraščiai. Pasirinkti eilėraštį pagal autorių galimybės nėra. Svetainėje talpinami gražiausi Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės, Eduardo Selelionio, Anzelmo Matučio, Kazio Borutos, Violetos Palčinskaitės ir kitų lietuvių poetų eilėraščiai vaikams. Svetainėje galima rikiuoti eilėraščius pagal abėcėlę, naujumą ar populiarumą. Šiame vaikams ir jų tėvams skirtame puslapyje rasite ir daugiau skaitinių: pasakų, sakmių, pasakėčių ar skaičiuočių. Čia talpinami video žaidimai, audio pasakos, filmukai, užduotėlės vaikams. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Lafamilia.lt
Šiame La Familia skyriuje - labai patogiai pagal tematiką sugrupuoti ir gražiomis iliustracijomis papildyti eilėraščiai vaikams. Visi eilėraščiai šiame puslapyje parašyti kūrėjos Kasperasa. La Familia rasite eilėraščių apie gamtą, gvyūnus, čia talpinamos eiliuotos pasakos, šventiniai eilėraščiai, eilėraščiai-mįslės, eilėraščiai apie jausmus. Poezija skirta 2-6 metų amžiaus vaikams. Mažieji lengvai išmoks ir ilgai prisimins nuotaikingas eiliuotas istorijas bei charakteringus personažus (dūstantis kaminas, svajotoja mėnesiena, nuogas bananas ar drąsusis lietaus lašelis). Taip pat La Familia puslapyje galėsite paskaityti visai šeimai aktualių straipsnių apie vaikų ugdymo ypatumus ir iššūkius, prasmingą bei smagų laisvalaikį, gerą savijautą. Puslapyje savo jautriomis arba netikėtomis asmeninėmis istorijomis dalijasi plati skaitytojų auditorija. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Eilėraštukai vaikams internete
Šioje svetainėje gausu eilėraščių vaikams. Čia rasite tokių autorių, kaip Judita Vaičiūnaitė, Anzelmas Matutis, Zita Gaižauskaitė, Janina Degutytė, poezijos kūrinių. Kai kurių svetainėje publikuojamų eilėraščių autoriai nenurodyti. Eilėraščiai internetiniame puslapyje rikiuojami pagal kūrinio pavadinimą / tematiką abėcėlės tvarka. Pasirinkti kūrinį pagal autorių galimybės nėra. Svetainėje rasite ne tik eilėraščių vaikams. Čia talpinamos pasakos be galo, mįslės, skaičiuotės, eiliuotos pasakos, žaidimai, eilėraštukai artikuliacijai gerinti, dainelės, taip pat audio pasakos, tokios kaip “Buvo buvo kaip nebuvo”, “Ožka ragoška”, “Vilkas uodegą prišalo”. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Tiputapu.lt
Šioje kūrybiškumą skatinančioje svetainėje rasite tiek žymių, tiek pradedančiųjų lietuvių kūrėjų eilių. Rašytojų tribūnos puslapyje pateikiamas visas sąrašas lietuvių poetų bei jaunųjų kūrėjų, kurių eilėraščiai publikuojami šioje svetainėje. Pasirinkę patinkantį autorių, galėsite plačiau susipažinti su poeto kūryba. Čia rasite tokių poetų, kaip Zita Gaižauskaitė, Ona Jautakė, Mykolas Karčiauskas, Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė, Alma Karosaitė, Juozas Nekrošius, Justinas Marcinkevičius, eilėraščių vaikams. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Eilėraščiai ir pasakos vaikams
Įvairūs eilėraščiai vaikams internete slepiasi ir šiame mamoms bei jų vaikams skirtame puslapyje, lavinimo skiltyje. Tiesa, eilėraščiai rikiuojami ne itin nuosekliai ir tvarkingai, bet medžiagos rasti naujų ir negirdėtų eilių - tikrai yra. Internetinėje svetainėje rasite eilėraščių apie mokyklą, apie metų laikus, taip pat eilių skirtų mamai. Publikuojama Janinos Degutytės, Violetos Palčinskaitės, Kosto Kubilinsko, Anzelmo Matučio ir kitų žymių lietuvių poetų kūryba. Šioje svetainėje rasite ir straipsnių, liudijančių pasakų ir eilėraščių skaitymo vaikystėje naudą. Svetainę pasieksite paspaudę čia.
Krikščioniški eilėraščiai vaikams internete
Kiek išskirtinis turinys publikuojamas svetainėje ekbb.lt. Kartais užtraukiu kokią dainušką ne saviems vaikams ir pamatau išsiplėtusias iš nuostabos akis. Štai ir iškilo klausimas, ar dainuojate, deklamuojate savo vaikams kasdienoje? Ar galėtumėte pasidalinti bent dalimi turinio su mumis? Nes mamos, tėčio, globėjo balsas - mieliausias. Kaip ir daugelis, lopšines mokintis ir niūniuoti/dainuoti pradėjome pirmajam vaikeliui gimus. Kai kurios dainelės ilgainiui tapo mantros - atliekamos prieš miegą. Mūsų lopšinių-lopšinės atkeliavo iš „Nieko rimto“ leidyklos, „Teatriuko“ atliekamos. Į turgiuką sausainiukų (suglaudžiame abiejų rankų nykštį ir smylių padarydami rutuliuką. Iš šios žavios damos video esame išmokę visus pirštų žaidimus ir bent po vieną išsitraukiame kasdien. Lyja, lynoja, Lylia, oi liu-li! Ir sušlapo kojà Gandras pabaly. Afrikon išvyko Gydyti slogos. Reikia ir vaikams palikt. Juos ir klausia riešutai. Tik nelaužykit šakų. Skaičiuotės, tai tokie be galo vaikams patinkantys kūrinėliai, kuriuose apstu smagių žodelių ir pasikartojančio turinio. Dar “Mažųjų valdose“ susipažinome su švelnaus balso ir geros dūšios žmogumi Rasa Dargužaitė-Riškiene. Rasa mus ir mūsų pabiručius supažindino su lietuvišku folkloru bei pasidalino jos mėgstamiausiomis dainelėmis. Nuo neatmenamų laikų mūsų automobilio fonotekoje „Tilidūda“, „Vištytė ir gaidelis“ bei Teatriuko „Vaikų kambarys“ kompaktiniai diskai. Kviečiame, mielieji, džiugią, bet nelengvą tėvystės rutiną prasiskaidrinti dainomis ir kasdien susikurti, kad ir po mažą, bet - šventę.
Kaip mokyti vaikus deklamuoti eilėraščius?
1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
4. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
5. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas.. ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
#AtradimųAntradienis. Skaitymo nauda
Eilėraščiai vaikams ir Kristijonas Donelaitis
Kristijono Donelaičio poema „Metai“ atveria naują mūsų literatūros ir kultūros puslapį. Todėl rūpi įdėmiai pasižiūrėti, kaip pirmajame lietuvių grožiniame kūrinyje vaizduojami vaikai. Kokie vaikai gyvena poeto sukurtame Vyžlaukio kaime, ar jie vadinami vardais? Ar yra ryškesnių vaikų portretų (arba portretų eskizų), kokios siužeto linijos plėtojamos, ką šiais epizodais poetas nori pasakyti, ko pamokyti? „Metuose“ Vyžlaukį matome tarsi iš paukščio skrydžio, o perskaičius kūrinį lieka ryškus visuminis kolektyvinio veikėjo - šio kaimo būrų - vaizdinys.
Visose keturiose „Metų“ dalyse yra po vieną ar du ryškesnius epizodus, kuriuose aprašomi Vyžlaukio vaikai, paaugliai (amžiaus riba slidi, tiksliai nepamatuojama) ar apibendrinamai kalbama vaikystės ir jaunystės, žmogaus amžiaus tarpsnių tema. Beveik visi šie epizodai skirtingo semantinio ir emocinio turinio, dažniausiai pateikiami vis iš kito veikėjo perspektyvos. Tačiau visų keturias poemos dalis jungia tai, kad vaikai vaizduojami kaip neatskiriama kaimo bendruomenės, šeimos - visumos - dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikai dažnai minimi sykiu su moterimis, motinomis (šis, kaip ir vaiko bendruomenės rate, motyvas labai dažnas vėlesnėje XIX a. lietuvių poezijoje). Tai, galima sakyti, paryškina sukurtą bendro kaimo vaizdinio - XVIII a. antrosios pusės Vyžlaukio būrų bendruomenės - patriarchališkumą.
Vaikų subkultūra ir pamokymai
Poemos struktūros požiūriu vaikai tikrai nėra svarbūs, jie tėra šalutiniai, epizodiniai veikėjai, tačiau semantinėje plotmėje - gana reikšmingi. „Pavasario linksmybėse“ apie vaikus ir vaikystės amžiaus tarpsnį pasisako Pričkus, vienas spalvingiausių „Metų“ veikėjų. Pričkus kalba pamokomai, kaip neprastas psichologas pateikia iškalbingų apibendrinimų: „jauns žmogus durnai dūkinėdams / Nei sidabras gyvs stikle mudriai šokinėja / Ir per daug durnuodams sau iškadą padaro“. Kalbos pradžia labai svarbi - toliau šis teiginys plėtojamas pasiremiant pavyzdžiais. „Iškados“ motyvas labai svarbus šiame epizode, Pričkaus didaktika skirta būrams ir būrų vaikams apsaugoti nuo neapgalvotų poelgių, nuodėmių darymo. Tam pasitelkiama ir Biblijos išmintis (Adomo ir Ievos linija). Pričkus kalba nuosekliai: iš pradžių pasakoja apie nekaltus vaikystės žaidimus, paskui pereina prie piemenavimo temos ir pasuka ją netikėta linkme. Jis supranta, kad vaikystei būdingas nuotykių, kvailiojimo potroškis: „Juk ir mes visi, glūpi dar būdami snargliai, / Daug visokių niekniekių glūpų prasimanėm“. Kaip tik šiame „Metų“ fragmente Donelaitis Pričkaus lūpomis pažeria daugiausia informacijos apie vaikų subkultūrą XVIII a. lietuvininkų kaime. Aiškiai matyti skurdi ir apranga (tai ne kartą pabrėžiama), ir aplinka (purvina ulyčia), tačiau kartu vaizduojamas smagus, nerūpestingas vaikystės pasaulis: vaikai žaidžia, jiems linksma „glūpai“ elgtis, lakstyti po purvus. Pričkus filosofiškai apibendrina: bėga laikas, viskas keičiasi, ir mylimi žaislai tampa nebereikalingi.
Šviesesnio ir prasmingesnio gyvenimo siekis matyti ir kritikuojant Dočio šeimą, jo vaikų gyvenimo sąlygas (nors tiesiogiai apie vaikų padėtį, be abejo, nekalbama). Girtuokliavimas - viena didžiųjų visuomenės rykščių, Apšvietos kontekste Dočys, nevengiantis prisikošti karčemoje, yra tikras nenaudėlis. Liūdnai juokinga, karnavališkai aprašyta vestuvėse kilusių peštynių scena: Kubas, Lauras ir Mikolas „su kitais draugais ant Dočio umaru šoko“. Šiam tai baigėsi blogai: „Ypačiai Dočį taip nesvietiškai pagadino, / Kad jį jo vaikai lovyj vos parnešė gyvą“. Dočiuką slaugo ne tik žmona Pimė, kaimynės, atnešančios „gatavų tepalėlių“, bet ir vaikai. Bet to dar negana. Geriau jau vaikai eitų į „šiuilę“ (mokyklą), o ne po karčemas būtų vedžiojami - toks aiškus Donelaičio pamokymas. „Metai“ kaip modernus šiečiamasis tekstas ypač ryškiai iškyla Lauro samprotavimuose apie išsilavinimo, mokyklos reikšmę.
Taigi įdėmiai pasižiūrėję matome, kad pirmajame lietuvių grožiniame kūrinyje Donelaitis nenutapė ryškaus atskiro vaiko paveikslo, vaikai patys nekalba, nepasisako, bet jie - neabejotinai svarbi kolektyvinio veikėjo - Vyžlaukio valsčiaus bendruomenės - dalis. Tačiau „Metuose“ pirmąkart lietuvių grožiniame tekste vaikystė aprėpiama retrospektyviu žvilgsniu (Krizo pasakojimas). Dažniausiai vaiko dienos vaizduojamos filosofiškai ir poetiškai - kaip žmogaus gyvenimo pradžia, prasiskleidžiantis pumpuras (Lauro, Selmo pasisakymai). Apčiuopiame jau ir vaikų subkultūros vaizdų: žaislai, žaidimai, apranga, vaikų kasdienybė, dalyvavimas etnokultūriniuose kaimo subuvimuose, šventėse, karčemų klausimo, mokyklos ir mokymosi svarstymai (Pričkaus kalba ir kt.).
Matome komiškų (ir dramatiškų) Dočio šeimos vaizdų: vaikai tįsia girtą tėvą namo; apskritai šiame epizode pavaizduota visa šeima: tėvai (Dočys, Pimė) ir vaikai (nedetalizuoti, vardai šiems personažams nesuteikti). Ryškūs socialinio plano vaizdai: ponų ir būrų vaikų opozicija (turto požiūriu), tačiau autorius išmintingai kalba ir apie prigimtinį abiejų grupių vaikų panašumą - visi vienodai „papą žinda“ ir į „patalą meža“. Galime - labai norėdami - įžiūrėti ir pirmą paauglio, jaunuolio vardą - Durakas. Be abejonės, „glūpas“ - dažniausias Donelaičio „Metuose“ vaikams taikomas epitetas.
