Senelių bendravimas su anūkais - sena kaip pasaulis, tačiau vis dar aktuali tema. Juk seneliai - vienos svarbiausių figūrų vaiko gyvenime, o blogo pavyzdžio rodyti nenori niekas.

Šeima, kaip socialinė sistema, funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: vystymosi ir homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko savo būseną pastovią). Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą, veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti tokia pati. Tačiau čia įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos yra labai gąsdinantis dalykas, jos gali pabloginti esamą padėtį. Atsižvelgiant į vystymosi įstatymą, kiekviena šeimos sistema turi praeiti savo gyvenimo ciklą (tai tam tikrų įvykių ir stadijų kaitą).

Šeimos gyvenimo ciklo etapai

1. Monados stadija: Jaunas žmogus tampa nepriklausomas nuo savo išeitinės šeimos, tačiau iš jos perima šeimos modelį, taisykles, tikrina jas praktiškai, kai kurias priima, kai kurias atmeta ir ieško sau gyvenimo partnerio.
2. Diada (pirmoji krizė): Du žmonės pradeda gyventi kartu ir turi susitarti dėl bendrų naujos šeimos taisyklių. Taisyklės gali būti aiškios ir įvardintos, bet taip pat yra visa eilė nerašytų taisyklių, apie kurias dažniausiai niekas nesikalba, kol nekyla pakankamai rimtas nesusipratimas ar konfliktas.
3. Triada: Gimsta vaikas. Gali būti planuotas, kai antrosios stadijos krizė išsisprendė, tačiau gali suveikti homeostazės įstatymas, ir vaikas gimsta, kad šeima neišsiskirtų. Ir vėl krizės laikas. Keičiasi šeimos struktūra ir tarpasmeninės distancijos.
4. Antrojo vaiko gimimas: Vėl drama, nes naujagimis išstumia vyresnįjį vaiką iš saugios tėvų globos, kyla pavydas ir konkurencija. Šeima vėl turi persitvarkyti, pasiskirstyti pareigomis, keisti taisykles ir susidoroti su iškylančiomis problemomis.
5. Vaikų išėjimas į išorinį pasaulį: Laikoma, kad vaiko išėjimas į mokyklą - krizinis momentas šeimai, kadangi šeima šitame savo išsivystymo taške gali būti disfunkcinė. Disfunkcinė - tai tokia šeima, kuri nesusidoroja su jai keliamomis išorinėmis ir vidinėmis užduotimis. Tai ypatingai svarbu hipersocializuotoms šeimoms, kurios praktiškai neturi savo vidinių taisyklių, o pritaiko sau socialines taisykles.
6. Vaiko paauglystė: Tai dramatiška visose kultūrose, nes pastoviosios (homeostazinės) šeimos modelis supurtomas iš pagrindų. Vaikas paauglystės laikotarpiu turi išspręsti savo tapatybės krizę. Sužinoti, rasti naujus gyvenimo modelius vaikas gali tik išeidamas už šeimos ribų. Jei šeimoje palankus užnugaris, jis tai gali padaryti labai lengvai. Tai sveikas modelis. Tačiau jei šeima vaikui nesuteikia reanimavimosi galimybės, tolesnė tėvų ir vaikų santykių dermė sutrinka.
7. Ištuštėjęs lizdas: Prasideda septintasis etapas, simetriškas antrajam: pagyvenę sutuoktiniai kartu diados stadijoje. Vyrui ir žmonai reikia kažkuo pakeisti niekam nebereikalingas tėviškas funkcijas. Mūsų šeimose tai dažnai pakeičiama anūkais ar augintiniu, kitų kultūrų šeimose - kelionėmis ir hobiais.

Laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė ir svečias Martynas Starkus žiūri siužetą apie Agnės ir Mykolo šeimą, kuriai reikia pagalbos. Auklė Asta skuba jiems į pagalbą. Ji stebi šeimą ir mato, kad sūnus Lukas linkęs lygiuotis į tėtį: nori būti išradingas, kūrybingas, nori daryti tuos darbus, kuriuos daro tėtis, o tėtis neleidžia jam pasireikšti. Šeimoje mažai kalbama apie tai, kaip jie patys jaučiasi, kaip jaučiasi vaikai. Auklė pasiūlo žaidimų šeimos suartinimui. Mamą auklė apibūdina kaip tarnaitę, vaikus tėvai auklėja skirtingai: vyras dresiruoja vaikus, o mama bendrauja, šeimoje nėra saugumo, yra įtampa ir stresas. Tėčiui auklė pataria neįsakinėti, o paprašyti, kad vaikai ar žmona padarytų ko jis prašo. Auklė daro išvadą, kad tėvai turi susėsti, pasikalbėti ir išsiaiškinti ko jie nori toliau, ir kaip jie nori gyventi, ir kokius vaikus užauginti.

Kaip seneliai gali prisidėti prie darnios šeimos aplinkos kūrimo?

Senelių bendravimas su anūkais - sena kaip pasaulis, tačiau vis dar aktuali tema. Juk seneliai - vienos svarbiausių figūrų vaiko gyvenime, o blogo pavyzdžio rodyti nenori niekas.

• Neignoruokite socialinio etiketo. Nerinkite anūkui ar anūkei vardo už tėvus. Išrinkti vardą - labai svarbi ir asmeniška tėvelių užduotis, o klausytis aplinkinių, peršančių savo nuomones, sunku.
• Nepirkite brangių dovanų, nepasitarę su tėvais (pavyzdžiui, milžiniško pliušinio lokio, kompiuterio, išmaniojo telefono ir t.t.).
• Nepirškite savo įsitikinimų anūkams. Žinoma, jūs norite juos auklėti „teisingai“, tačiau leiskite jiems patiems pasitrinkti, kuo ir kada tikėti.
• Nepaliekite tėvų nežinioje. Tėvams nėra nieko baisiau, nei spėlioti, su kuo ir kur yra jų vaikas.
• Neišskirkite savo „numylėtinių“.
• Nekaltinkite mamos už tai, kaip ji maitina vaiką - krūtimi ar iš buteliuko. Tai - mamų pasirinkimas, ir jos turi teisę rinktis, net jeigu su jų nuomone ir nesutinkama.
• Neišduokite senų mamos ir tėčio paslapčių. Žinoma, įvairūs tėvelių nuotykiai paauglystėje gali labai pralinksminti, tačiau kas užtikrins, kad anūkai nepaseks jų pėdomis?
• Venkite emocinio manipuliavimo. Pvz.: „Man liko visai nedaug, bet jeigu jūs iš tikrųjų norite sutikti Naujuosius ne su manimi, o Turkijoje, ką gi...“ Taip jūs labai rizikuojate susigadinti santykius.
• Neignoruokite tėvų nustatytų mitybos taisyklių. Jeigu tėvams atrodo, kad vaikui saldumynų (ar ko nors kito) kiekius reikia apriboti, jūs šioms taisyklėms turite paklusti.
• Nekalbėkite blogai apie savo artimuosius. Nesvarbu, kokie pikti ant savo vaikų ar nusiminę seneliai, tačiau to niekada negalima rodyti anūkams matant.
• Nelaužykite taisyklių slapčiomis. Mamos ir tėčio nustatytų taisyklių laužymas griauna tėvų autoritetą vaiko akyse.
• Nesitikėkite, kad anūkai bus auklėjami ir augs taip, kaip augo jūsų vaikai. Ir nesistebėkite, kad „jūsų laikais“ viskas buvo kitaip.
• Nelyginkite anūkų. Vienam gali geriau sektis mokslai, kitam - sportas. Tai - normalu, ir akcentuoti to nereikia.
• Nekritikuokite jaunų tėvelių dėl vaiko svorio. Svoris - tai labai slidi tema, kalbėti apie jį geriau nereikia.
• Neveskite anūkų į kirpyklą tėvams to nežinant. Vaiko šukuosena - tai vienas iš tų dalykų, kuriuos sprendžia tėvai.
• Nekvoskite anūkų, norėdami išgauti informaciją apie jų tėvus. Vaikai jūsų konfliktuose ir atostogų planuose neturi būti tarpininkai.
• Nedovanokite gyvūnų. Nesvarbu, kaip anūkai žada, kad prižiūrės šuniuką ar kačiuką. Atminkite, kad gyvūnas - tai didelė atsakomybė. Sprendimą jį įsigyti gali priimti tik tėvai, atsižvelgdami į savo galimybes ir kitas aplinkybes.
• Neerzinkite. „O, tai tavo nauja mergina?
• Nepatarinėkite mamai, ar jai sėdėti namuose, ar dirbti. Šiuolaikinės mamos motinystės atostogomis ilgai nesidžiaugia.
• Nemaitinkite anūko taip, lyg jis mėnesį būtų nevalgęs. Saldainis - neblogai, bet juk ne po kilogramą per dieną tokiam mažam žmogučiui...
• Venkite stereotipinio mąstymo. Frazė „Mane taip auklėjo“ nepateisina rasizmo, seksizmo ir pan.
• Nekeiskite nustatyto grafiko.
• Nesileiskite apakinami. Gal jūsų anūkė - pati gražiausia mergaitė pasaulyje, tačiau nuolatinio jos nepaprasto grožio aukštinimo pasekmės gali būti ne pačios maloniausios.
• Nerodykite anūkams, kad nesutinkate su jų tėvais. Net jeigu jums nepatinka koks nors jūsų vaikų sprendimas, negalima leistis į ginčus anūkams matant.
• Nereikalaukite, kad atostogas šeima praleistų pas jus. Kur jas praleisti - ir taip sunku apsispręsti, o priekaištaudami šios užduoties nepalengvinsite.
• Nekritikuokite ir nežeminkite kito žmogaus vaiko akyse. Gali būti, kad vaikas blogo pažymio iš tikrųjų nenusipelnė, tačiau greičiausiai mokytojas tiesiog atliko savo darbą.
• Venkite lyčių stereotipų. „Žiūrėk tu man, kaip berniukas tu gerai šoki...“, arba „kaip mergaitė tu labai greitai bėgioji“ - tokios frazės kerta per savivertę ir kliudo siekti savo tikslų ateityje.
• Nežiūrėkite į anūkus kaip į pigią darbo jėgą. Neprašykite nuplauti automobilio ar nupjauti žolės kaskart, kai anūkai atvažiuoja į svečius, jeigu galite tai padaryti patys.

Šilti santykiai su vaikai - visų tėvų siekiamybė. Ar ateityje smagiai sėdėsime prie kūčių stalo su vaikų šeimomis, ar mielai kelsime ragelį, kai skambins sūnus ar dukra, o ar pakels ragelį, kai mes skambinsime jiems? Norėdami suvokti, kokias klaidas darome kurdami santykius su savo vaikais, turime išmanyti pačios šeimos esmę ir struktūrą.

Ką svarbu žinoti apie vaikų auklėjimą ir santykius su tėvais?

„Švelni tėvystė“ autorė, psichologė, LSMU dėstytoja, įgijusi mokslų daktaro laipsnį. Neretai ši frazė vartojama norint pabrėžti tėvų pareigą atsakingai auklėti savo vaikus, nustatyti jiems ribas, disciplinuoti ir lavinti. Taip akcentuojama ir vaikų pareiga klausyti savo tėvų bei juos gerbti. Tačiau toks požiūris išaukština ribas ir nuvertina tarpusavio ryšį, tarsi griežtas ir šaltas auklėjimas būtų vienintelis būdas, padedantis užauginti tinkamai besielgiančius vaikus. Hierarchinis šeimos santykis, paremtas tuo, kad tėvų nuomonė visada turėtų būti laikoma viršesne už vaikų nuomonę, o vaikai tiesiog privalėtų nesiginčydami paklusti, iš tiesų gali atšaldyti santykius ir paversti juos priešingais tam, ką paprastai laikome draugyste. Iš tiesų, ribų nustatymas, pareigų ir susitarimų laikymasis nėra tai, kas prieštarauja draugiškam tarpusavio ryšiui. Priešingai, draugiškas ryšys motyvuoja žmones girdėti ir atsižvelgti į vienas kito poreikius. Kai šie poreikiai išpildomi, gyventi kartu yra maloniau. Tai didina tikimybę, kad ir suaugę vaikai norės toliau palaikyti artimą santykį su savo tėvais.

Tenka girdėti pasakymų, kad tėvai savo darbą auklėdami vaikus turėtų atlikti iki kol vaikams sukanka 10-12 m., o vėliau tėra skinami šio darbo vaisiai. „Ko neprivalgei, to neprilaižysi“, teigia ir lietuvių liaudies patarlė. Vis dėlto, psichologiniai tyrimai rodo, kad tėvų įsitraukimas į vaiko gyvenimą, dėmesys bei laikas kartu išlieka svarbūs ir paauglystėje. Iki suaugystės, kol žmogus subręsta savarankiškam gyvenimui, mąstymas vis dar sparčiai lavėja ir keičiasi. Neuromokslo tyrimai atskleidžia, kad smegenų prieškaktinė skiltis, atsakinga už sprendimų priėmimą, pasekmių numatymą, ateities planavimą, kritišką galimybių ir rizikų įvertinimą bei sąmoningą emocijų reguliaciją formuojasi net iki 25 m. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę yra nelengvas metas visiems šeimos nariams. Tam iš tiesų būtina patirti laisvę, asmenines pergales ir klaidas, tad perdėta tėvų kontrolė gali trukdyti. Tačiau per didelė laisvė gali pakenkti, o klaidos - per daug kainuoti. Daug saugiau, kai paauglio pasaulio tyrinėjimas vyksta tam tikrose ribose, išlaikant artimą santykį. Taigi netiesa, kad savarankiškumo siekiantiems paaugliams nebereikia jų tėvų.

Neretai į psichologines konsultacijas tėvai kreipiasi išsigandę kylančių konfliktų su vaikais. Tiek tėvai, tiek vaikai tokiose situacijose gali išgyventi nusivylimą, jausti kaltę ar liūdesį. Neretai gali atrodyti, kad kitose šeimose santykiai „idealūs“ ir „idealiems“ tėvams ar vaikams tokie sunkumai nekyla. Vis dėlto, kaip ir kiekviename realiame santykyje tarp artimiausių žmonių, taip ir tėvų-vaikų ryšyje neįmanoma išvengti intensyvių jausmų. Normalu, kad kartais susipykstame. Tiesa ta, kad konstruktyvūs konfliktai netgi gali būti naudingi tėvų ir vaikų santykiams! Konstruktyvūs konfliktai lavina vaikų savarankiškumą, stiprina autonomijos ir savasties jausmą, kas leidžia atsiskirti nuo tėvų ir geriau suprasti, kas iš tiesų esu ir ko noriu. Siųsdamas įspėjamuosius ženklus, pyktis kiekvienam iš mūsų leidžia pasirūpinti savimi. Konfliktų metu gali būti išsakomi lūkesčiai ir pakovojama už tai, kad susitarimų būtų laikomasi, o asmeninės ribos nebūtų perženginėjamos. Padeda prisiminti, kad tėvai ir vaikas yra viena komanda ir galima ne vienam kovoti prieš kitą, o kartu susivienyti prieš kylančias problemas.

Senelių svarba vaiko gyvenime

„Laimingi anūkai, turintys senelius, laimingi seneliai, turintys anūkus. Jų santykiai yra svarbūs tiek vaikams, tiek seneliams. Visų kartų tarpusavio santykis yra labai svarbūs visiems. Tradicinė šeima yra kelių kartų šeima - vaikai turi tėvus, tėvai turi savo tėvus. Tradicinė senelystė yra tarsi savaime duota. Seneliai labai svarbūs anūkų gyvenime, nes paprastai yra kantresni, nei tėvai, jie turi daugiau laiko bei gyvenimiškos patirties, išminties. Seneliams nereikia niekur skubėti, jie gali ramiau, kantriau paaiškinti savo anūkams paprastus dalykus, kas vyksta aplinkui. Senelystės tyrimai rodo, kad tapimas seneliu (močiute) žmogui yra tarsi antras šansas. Atsipalaidavimas nuo socialinių - darbinių įsipareigojimų suteikia žmogui galimybę savo anūkams duoti tai, ko galbūt dėl darbų ir įsipareigojimų gausos negalėjo duoti savo vaikams, kai jie augo. Jei žmogus neturėjo galimybės su savo vaikais žaisti, ar net “paropoti” po kambarį, tai su anūkais neretai su malonumu tai daro. Na ir, žinoma, senelių pagalba, kai reikia anūkus prižiūrėti, yra labai svarbi, ne tik kai jie lanko darželį, bet ypač, kai pradeda lankyti mokyklą - neretai seneliai anūkus pasiima iš mokyklos, vežioja po būrelius, ruošia su jais pamokas. Labai svarbus senelių vaidmuo - jie yra tradicijų perdavėjai. Anūkai iš senelių pavyzdžio mato kaip švenčiamos tradicinės metų šventės. Daugelyje šeimų būtent močiutės inicijuoja šių švenčių šventimą, jas suruošia, laukia atvykstančių vaikų ir anūkų. Senelystės tyrimai rodo, kad ir anūkai seneliams yra labai svarbūs. Tradicinė pozityvi senelystė yra siejama su geresniais pagyvenusių žmonių sveikatos rodikliais. Būtina paminėti ir tai, kad Lietuvoje susiklostė tokia situacija, jog ne taip jau retai seneliams tenka atstoti anūkams tėvus, kai tėvai dėl ekonominių priežasčių išvažiuoja į kitą šalį užsidirbti. Seneliai (dažniausiai močiutės) didvyriškai prisiima sunkią anūkų auginimo naštą ir atsakomybę.

Kokia yra senelių svarba vaiko gyvenime?

Pasakyčiau taip: laimingi anūkai, turintys senelius, laimingi seneliai, turintys anūkus. Jų santykiai yra svarbūs tiek vaikams, tiek seneliams. Visų kartų tarpusavio santykis yra labai svarbūs visiems. Tradicinė šeima yra kelių kartų šeima - vaikai turi tėvus, tėvai turi savo tėvus. Tradicinė senelystė yra tarsi savaime duota. Seneliai labai svarbūs anūkų gyvenime, nes paprastai yra kantresni, nei tėvai, jie turi daugiau laiko bei gyvenimiškos patirties, išminties. Seneliams nereikia niekur skubėti, jie gali ramiau, kantriau paaiškinti savo anūkams paprastus dalykus, kas vyksta aplinkui.

Senelystės tyrimai rodo, kad tapimas seneliu (močiute) žmogui yra tarsi antras šansas. Atsipalaidavimas nuo socialinių - darbinių įsipareigojimų suteikia žmogui galimybę savo anūkams duoti tai, ko galbūt dėl darbų ir įsipareigojimų gausos negalėjo duoti savo vaikams, kai jie augo. Jei žmogus neturėjo galimybės su savo vaikais žaisti, ar net “paropoti” po kambarį, tai su anūkais neretai su malonumu tai daro. Na ir, žinoma, senelių pagalba, kai reikia anūkus prižiūrėti, yra labai svarbi, ne tik kai jie lanko darželį, bet ypač, kai pradeda lankyti mokyklą - neretai seneliai anūkus pasiima iš mokyklos, vežioja po būrelius, ruošia su jais pamokas.

Labai svarbus senelių vaidmuo - jie yra tradicijų perdavėjai. Anūkai iš senelių pavyzdžio mato kaip švenčiamos tradicinės metų šventės. Daugelyje šeimų būtent močiutės inicijuoja šių švenčių šventimą, jas suruošia, laukia atvykstančių vaikų ir anūkų. Senelystės tyrimai rodo, kad ir anūkai seneliams yra labai svarbūs. Tradicinė pozityvi senelystė yra siejama su geresniais pagyvenusių žmonių sveikatos rodikliais.

Būtina paminėti ir tai, kad Lietuvoje susiklostė tokia situacija, jog ne taip jau retai seneliams tenka atstoti anūkams tėvus, kai tėvai dėl ekonominių priežasčių išvažiuoja į kitą šalį užsidirbti. Seneliai (dažniausiai močiutės) didvyriškai prisiima sunkią anūkų auginimo naštą ir atsakomybę.

Senelių ir anūkų teisiniai santykiai

Panevėžietė Irena susidūrė su problema: jos sūnus prieš metus išsiskyrė su žmona ir išvyko gyventi į užsienį. Jo žmona liko su dviem jų nepilnamečiais vaikais. Nuo to laiko Irena su vyru savo anūkų taip ir nematė - buvusi sūnaus žmona ignoruoja skambučius ir prašymus susitikti. „Tokie mieli vaikučiai, tokia miela šeima buvo. Bet nutiko gyvenimas. Liūdna, bet suprantame. Tik anūkų labai pasiilgome. Motina nebendrauja, skambučius ignoruoja, matyt, tyčia. Ar galime ko nors imtis?“ - teiravosi Irena.

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „Jlegis“ advokato padėjėja Dovilė Urnikienė primena, kad tėvams skiriantis yra nustatoma bendravimo tvarka tik su skyrium gyvenančiu tėvu / motina. Taigi dažniausiai nėra sąlygų, kurios būtų susijusios su tuo, kaip bus užtikrinama galimybė vaikui bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais. „Po tėvų skyrybų vaikas su seneliais paprastai bendrauja būtent tuo laiku, kuris teismo sprendimu yra priskirtas skyrium gyvenančiam tėvui / motinai. Praktikoje tai atrodo taip: tėvas nustatytu laiku paėmęs vaiką iš motinos, su kuria vaikas nuolat gyvena, vežasi jį pas savo tėvus (vaiko senelius) ir jie visi kartu leidžia laiką, švenčia šventes ir pan.“ - pasakojo teisininkė.

Tačiau, pasak jos, jei skyrium gyvenantis tėvas / motina praleidžia daug laiko užsienyje arba ten nuolat gyvena, atitinkamai mažiau galimybių pasimatyti su vaiku turi ir to tėvo / motinos tėvai (vaiko seneliai) bei kiti giminaičiai. „Problema aštriausiai pasireiškia, kai vaikas yra mažas, dar nesavarankiškas, o su juo gyvenantis tėvas / motina iš principo nesudaro sąlygų kitos pusės seneliams, dėdėms, tetoms, kitiems giminaičiams aplankyti vaiką, su juo susitikti, netgi jam paskambinti, motyvuojant, kad „tai nėra numatyta teismo sprendime“. Kitaip tariant, vaikas naudojamas kaip tam tikras keršto įrankis, siekiant jį izoliuoti nuo buvusio sutuoktinio / partnerio šeimos, giminės“, - pastebi D. Urnikienė. Jos teigimu, jei panašių ginčų išspręsti tarpusavio sutarimu nepavyksta, seneliai ir kiti artimieji turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų vaiko tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais.

Kas lemia, ar seneliai matys anūkus?

Pasak LJAA narės, „Jlegis“ advokato padėjėjos Redos Rimkienės, kadangi sprendžiant šeimos ginčus yra būtina pasinaudoti privalomąja mediacija, pirmiausiai seneliai (ar kiti artimieji giminaičiai) turėtų inicijuoti privalomąją ikiteisminę mediaciją. Jei joje nepavyksta išspręsti ginčo taikiu būdu, reikia kreiptis su ieškiniu į teismą. Pašnekovė nurodė, kad teismai, priimdami sprendimą dėl vaiko bendravimo su seneliais tvarkos, vadovaujasi geriausių vaiko interesų principu, t. y. atsižvelgia į konkrečią individualaus vaiko situaciją, kas naudingiausia jam artimiausiu metu ir ateityje. „Vienas svarbiausių aspektų tokiose bylose - ar vaiką ir senelius sieja emociniai ryšiai, ar vaikas su seneliais jaučiasi saugus, kaip aktyviai seneliai dalyvavo vaiko gyvenime iki ginčo, ar jie kartu leisdavo laiką, kokių bendrų pomėgių, tradicijų jie turėjo ir pan. Tad tokiais atvejais teismui teikiami įrodymai apie tai, kaip dažnai vaikas bendraudavo su seneliais, galbūt pas senelius leisdavo atostogas, kartu keliavo, šventė šventes ir t. t.“ - vardijo R. Rimkienė.

Taip pat, pasak jos, teismai vertina ir senelių asmenybes - kuo jie užsiima gyvenime, kokios jų vertybinės nuostatos, ar turi kompetencijų pasirūpinti vaiku pagal jo amžių, užtikrinti jo dienos-poilsio režimą, sukurti saugią aplinką ir t. t. „Jei prašoma nustatyti tvarką, pagal kurią vaikas liktų pas senelius nakvynei - teikiami duomenys apie senelių gyvenamąją aplinką. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad nustatyta senelių bendravimo su vaiku tvarka nekenks vaiko interesams, o priešingai - juos užtikrins, nes padės išlaikyti ir puoselėti savo šeiminius ryšius, pažinti šeimos šaknis, tradicijas, papročius, ir pan.“ - dėstė teisininkė.

Kada vaikui galima drausti bendrauti su giminaičiais?

D. Urnikienė pabrėžia, kad tėvai gali uždrausti vaikui bendrauti su seneliais tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. „Pvz., seneliai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negebėtų pasirūpinti vaiku, neužtikrintų jam saugios aplinkos, taikytų vaikui fizines bausmes ir pan. Jei tokių ar panašių aplinkybių nėra, tėvai negali uždrausti seneliams matyti su anūku ar specialiai ignoruoti senelių skambučių, tačiau seneliai turėtų bendravimo su vaiku laiką ir formą suderinti su tėvais, laikytis jų nustatytų taisyklių“, - akcentavo pašnekovė. Anot jos, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Teisininkė pridūrė, kad pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su savo giminaičiais yra nustatyta abiem tėvams.

Ar seneliai gali reikalauti vaiko globos?

R. Rimkienė atkreipė dėmesį, kad seneliai negali reikalauti vaiko globos, nesvarbu, kiek laiko su juo praleidžia. Jos teigimu, įstatymuose yra aiškiai įtvirtinta, kad tėvas ar motina negali atsisakyti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams ir šių pareigų niekam negalima perleisti. „Nors vaiko priežiūra gali būti tam tikram laikui patikėta seneliams, pvz., kai tėvai išvyksta į užsienį dirbti, tačiau tai nereiškia, kad tėvai perleido visą savo atsakomybę už vaikus. Jie vis tiek lieka atsakingi tiek už vaikų išlaikymą, tiek už jų auklėjimą ir visus kitus sprendimus, kurie susiję su vaiku auginimu“, - pažymėjo teisininkė. Ji paminėjo, kad seneliai vaiko globos galėtų reikalauti nebent tais atvejais, kai tėvai neužtikrina saugios aplinkos, sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pan.: „Bet čia - jau kita tema.“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia ypatingą senelių reikšmę ne tik tėvų šeimoje auginant ir auklėjant vaikus, bet ypač sunkiais atvejais, kai vaikai laikinai ar nuolat netenka tėvų globos. Seneliai dažnai būna pirmieji iš giminaičių, kurie ištiesia pagalbos ranką savo anūkams, žengia drąsų ir ryžtingą žingsnį paimdami juos auginti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius 59-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų seneliai. Iš viso savo anūkus šiemet priglaudė 49-ios senelių šeimos ar pavieniai močiutė ar senelis. Praeitais metais seneliai tapo 309-ių vaikų globėjais (rūpintojais).

Mokslininkė Rasa Naujanienė sako, kad Lietuvoje anūkai ir seneliai yra fiziškai arti vieni kitų, palyginti su didelėmis ir kitokias tradicijas turinčiomis šalimis. Kartų buvimas greta yra tautos stiprybė. Neveltui piešiami giminės medžiai - tapatumo paieškoms svarbu sužinoti giminės istoriją, kas buvo seneliai ir proseneliai.

Ar pasikeičia tėvų santykiai su vaikais, susilaukusiais savų atžalų?

Kaip keičiasi tėvų santykiai su vaikais, gimus anūkams, priklauso nuo tarpusavio santykių bei bendravimo stiliaus tarp kartų. Vaikų gimimas dažniau suartina tėvus su vaikais. Šeimoje atsiranda naujas šeimos narys, vaikai tampa tėvais, tėvai ir uošviai - seneliais. Tenka peržiūrėti ir atrasti naujus socialinius vaidmenis. Dažniausiai seneliai nori bendrauti su anūkais, todėl net jei santykiai iki tol buvo mažiau artimi, vaikelio gimimas daro juos glaudesnius. Vaikai, patys tapę tėvais, taip pat ima labiau suprasti savuosius tėvus. Tačiau gali būti įvairių bendravimų scenarijų. Daugiau sunkumų gali būti tose šeimose, kurių tėvai yra išsiskyrę, išvykę ar negalintys priimti vyro ar dukters partnerio.

Moteris, besilaukdama kūdikio, dažniau tariasi su savo mama nei su anyta. Dažnai tai suartina mamas su dukromis. Jos ima dalyvauti būsimojo vaiko gimime jau nuo pirmųjų nėštumo mėnesių, o ir gimus kūdikiui jos žymiai dažniau mato savo anūką nei anytos. Todėl natūralu, kad močiutės iš mamos pusės santykiai su anūkais dažniausiai būna artimesni. Dukra perima iš mamos tam tikrus įsitikinimus, nuostatas, auklėjimo stilių ir tai dažnai taiko savo šeimoje. Pasitaiko, kad net ir tie elgesio modeliai, kurie vaikystėje atrodė nepriimtini, tapus tėvais atsikartoja santykiuose su savo vaikais. Taip atsitinka dėl to, kad tam tikrus elgesio modelius mes perimame iš tėvų ir juos panašiose situacijose atkartojame nesąmoningai, remdamiesi patirtimi, kurią išgyvenome vaikystėje. Kitokie santykiai klostosi su uošvių šeima. Ta šeima gali turėti visai kitokias tradicijas, vertybes, kurias priimti yra žymiai sunkiau. Dėl to ir patarimai, kaip auginti mažylį, iš mamos ir anytos lūpų gali skambėti labai skirtingai.

Konfliktai tarp tėvų ir senelių dažniausiai kyla dėl išsiskiriančių požiūrių į vaiko auklėjimą. Seneliai dažniausiai linkę palepinti anūkus, daugiau jiems nuolaidžiauja, mažiau juos riboja. Jie dažniau atlaidesni, švelnesni, daugiau globojantys. Tėvai, turintys kitokį auklėjimo stilių, gali būti nepatenkinti senelių bendravimu su anūkais. Tėvai turi žymiai daugiau reikalavimų ir taisyklių, kurių turi laikytis vaikai, todėl neretai po viešnagės pas senelius sulaukia didesnio vaikų priešiškumo. Tai gali kelti pyktį, beviltiškumą, nes tarsi suabejojama jų kaip tėvų kompetencija. Neretai noras susitarti dėl bendrų taisyklių, kurios turėtų būti taikomos vaikams, baigiasi konfliktu. Seneliai gali jaustis nuvertinti, nesuprasti, tėvai - neišgirsti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl didelių nesutarimų vaiko bendravimas su seneliais yra ribojamas. Tuomet dėl suaugusiųjų negebėjimo susitarti labiausiai nukenčia vaikas. Tačiau tėvai turėtų neužmiršti, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį. Matydami, kaip sprendžiami konfliktai, jie perima tam tikrus elgesio modelius, kuriuos vėliau taikys bendraudami su savo tėvais bei aplinkiniais. Vis dėlto vaikui santykiai su seneliais labai svarbūs. Tai kitoks bendravimas ir kitoks santykis, kuris praturtina vaiko patyrimą, nulemia asmenybės formavimąsi, praplečia požiūrį į pasaulį. Paprastai seneliai, rečiau susitikdami su anūkais, yra jiems kantresni, mažiau reaguoja į smulkmenas.

Gražiausios metų šventės - proga ne tik švęsti kartu su šeima, bet ir kartu keliauti. Juk tai vienas iš nedaugelio laikotarpių metuose, kuomet tiek seneliai, tiek vaikai, tiek anūkai gali kartu susibuti bendroms atostogoms. Vienas patogiausių būdų keliauti visoms trims kartoms - kruizas su šeima. Kuo ypatingos tokios 3-jų kartų kelionės? Ką reikia žinoti keliaujant šeimų kruizu? Atostogų metu neriboja įsipareigojimai. Kai šeimą aplanko seneliai, įprastai šeima turi įsipareigojimų - pvz.: jaunimas eina į mokyklą, tėvai užsisukę darbuose. Šeimos atostogų metu - galite džiaugtis vieni kitų kompanija. Tėvai (vidurinioji karta) gali skirti pakankamai laiko vienas kitam, kol seneliai leidžia laiką kartu su anūkais. Taip pat tėveliai gali skirti laiko ekskursijoms, romantiškai vakarienei, kur įprastai neitų su vaikais. Seneliai tikrai padės, džiaugtis galimybe atostogauti kartu ir dalį laiko skirs prižiūrėti anūkams. Stipresni ir įsimtinesni įspūdžiai - kelionės metu tiek Jums, tiek seneliams, tiek vaikams viskas įsimins dar stipriau. Aptarkite kartu lūkesčius kelionei/kelionės pobūdį. Planuojant laisvalaikio veiklas kelionės metu atsižvelkite į senelių fizinį pajėgumą ir į vaikų nekantrumą. Susitarkite iš anksto, ką norite veikti visos trys kartos kartu, o kokias veiklas norite išbandyti atskirai. Puiki idėja bus šeimos kelionės planą turėti sudėliotą raštu ir atspausdintą. Kelionės programą tiek tėveliai, tiek seneliai, tiek vaikai (jei yra vyresnio amžiaus) galės kaskart pasitikrinti, koks dienos planas ir išvengsite pasikartojančių klausimų. Apsvarstykite galimybę atvykti anksčiau į laivų uostą ar oro uostą. Plaukite mėlynais vandenimis, leiskite gyvenimo jūroje ritmui Jus užburti ir pažinti gražiausias pasaulio vietas. Estravel kelionių ekspertai pasirūpins pilnu kruizinės kelionės suplanavimu nuo kruizo rekomendacijos iki skrydžių, ekskursijų ir ne tik. Kruizus planuojame ir parduodame jau daugiau kaip 28 metus - turime daug patirties ir naudingų žinių, kurios padeda mums planuoti ir užsakyti tik pačius geriausius kruizinių kelionių variantus.

Ar gerai, kai anūkai tuos pačius senelius vadina skirtingais vardais?

Diskusiją užvirė todėl, kad mano vyro brolis pasakė, kad jo vaikas individualus ir jis kitaip vadins senelius, nors nei mes, nei tėvai nesutinka, nori, kad visi anūkai juos vadintų vienodai. Vyro brolis pareiškė, kad dabar mano antras sūnus gali susigalvoti trečią pavadinimą, dar kitaip vadinti senelius, nes visi vaikai individualūs.

Man visai jokio skirtumo kaip mano sesės vaikai vadina mano tėvus, kaip ir jai nėra skirtumo kaip mano vaikai vadina senelius nereikia ieškoti problemų ten kur nėra.. gyvenime ir taip bus daug didesnių problemų, nei tokios.. O ar žmonės tampa prastesni ar geresni ,jei į juos kreipiasi skirtingai? Aš manau tai senelių, močiučių, babučių, diedulių (ir dar daugybė kreipinių)...reikalas ar jiems malonu tas kreipinys. O aš manau myli anūkus ir kreipinys yra ypatingai malonus jiems. Tai jų malonumo laikas ,kai jie atjaunėja besimegaudami laiku su savo mylimais anūkais.

Vaikai senelius vadina taip kaip jiems patogu ir taip kaip tuo momentu gaunasi, vėliau iš to išauga ir pradeda vadinti taip kaip mums priimtina pvz senelis ir senele.. o iki tol vaikui močiutė ištarti yra sunku ir jei jam gaunasi tik pvz baba, tai ne jau jam į senelius nesikreipti vien todėl, kad jis neistaria taip kaip visi? ar kad jam gaunasi pavadinti kitaip nei kad nori suaugę??? o jei vadintumet vienas kitą pavardem, tai kaip tada vaikui vadinti ?? vaikas yra vaikas ir jis zodelius mokosi tarti, o ne gimsta mokedamas, ir kaip gaunasi taip kalba.. iš tikru tai per daug sureikšminat tai, kad visi nevadina vienodai, kaip ir Jūsų vyro brolis sake, vaikai ir individualūs ir dažniausiai seneliams vardus jie tiesiog atneša..

Problemą ne tame, kad vaikas neištaria vieno ar kito žodžio ar pavadinimo. Kiekvienas vaikas atneša savo vardą, o neturėtų pakeisti statuso ar būti kažkuo lygesnis, geresnis, gražesnis.... čia aišku mano nuomonė, kiekvienas vaikas individualus, bet vien dėl to mamos nevadina skirtingai, pvz. O jūs, Jovita, taip neimkit į galvą Jų vaikai, jų ir rūpestis Juk ne jus dešimčia vardų vadina. Jei seneliams nepatiks, tai taip pat jų reikalas. sunku neimti į galvą, čia man dabar kasdien po šimtą kartų reikia paaiškinti savo 4mečiui, kodėl jam mamulė yra mamulė, o jo sesutei(taip vadina jis pusseserę) ta pati mamulė yra bobulė. Jis kerta ir aiškina man, kad ne, ten yra mamulė, bobulė tai ta, kuri sėdi fotelyje ir kuriai skauda koją suprantu, kad po kelių mėnesių aiškinimo atsirinks, kad pusseserė vadins vienaip, jis kitaip, bet ar tai būtina?

tags: #anukai #tevai #ir #vaikai

• Karališkosios ampulės nuo plaukų slinkimo
• Svarbiausi aspektai nėščiosioms dėl dantų
• Natūralūs nevaisingumo gydymo metodai
• Maisto kokybės užtikrinimas senelių globos namuose
• Kaip pagimdyti pačiai sergant cholestaze