Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2016 metų yra privalomas visiems vaikams, siekiant užtikrinti jų tinkamą pasirengimą mokyklai. Tai pereinamasis etapas iš darželio į mokyklą, kurio metu vaikai kaupia naują patirtį ir plečia anksčiau įgytus gebėjimus. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į jo interesus, skatinant smalsumą, norą atrasti ir patirti.
Kas yra priešmokyklinis ugdymas?
Priešmokyklinis ugdymas apibrėžiamas kaip visuotinis, visiems prieinamas vienerių (išimties atveju - dvejų) metų trukmės institucinis vaikų nuo penkerių ar šešerių metų ugdymas, skirtas pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. Jis vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Tačiau, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, jam gali būti leidžiama pradėti ugdytis ir tais atvejais, kai 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvai (globėjai) taip pat turi teisę kreiptis dėl vaiko brandumo ugdytis vertinimo, jei vaikui 5 metai sueina vėliau, bet ne vėliau, negu jam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Tėvams svarbu suprasti skirtumą tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių, o ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas, priešingai, yra privalomas ir orientuotas į specifinių kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokykliniam darbui, ugdymą.
Priėmimo tvarka ir finansavimas
Priėmimo į valstybines ugdymo įstaigas tvarką nustato ministerija ar savivaldybė. Dažniausiai prašymą priimti į priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybių sistemas ištisus metus, tačiau prašymus priimti svarstyti iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos priima vaikus pagal savo nustatytą tvarką. Tėvai (globėjai) ir ugdymo įstaiga privalo pasirašyti mokymo sutartį, kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai.
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje) savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Taip pat gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo paslauga, ypač vaikams, gyvenantiems kaimuose ar miesteliuose.
Ugdymo(si) aplinkos ir principai
Gairės, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Pagrindiniai principai apima:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas: skatinamas žaidimas, patyrimas ir atradimai.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si) principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: vaikas ir mokytojas apmąsto patirtis.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: glaudus bendradarbiavimas.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis.
Ugdymosi sritys ir kompetencijos
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo.
- Kūrybiškumo.
- Komunikavimo.
- Skaitmeninė: vaikai mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja.
- Pilietiškumo.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias.
- Kultūrinė.
Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai. Ugdymo turinys neskaidomas į atskirus dalykus, o vyksta integruotai, atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą.
Vaiko pasiekimų vertinimas
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Vertinimas atliekamas pasirenkant įvairius būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko darbelių ir veiklos analizę. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.
Formuojamasis vertinimas skirtas vaiko pažangai skatinti, stebėti ir vertinti ugdymo procese, teikiant grįžtamąjį ryšį. Apibendrinamasis vertinimas patvirtina vaiko pasiekimus, baigus programą. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Ankstyvasis gyvenimas ir ikimokyklinio ugdymo svarba | Steve'as Zwolakas | TEDxDelmarLoopED
Ugdymo(si) kontekstai
Priešmokyklinio ugdymo programoje akcentuojamas vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visi vaikai turi galimybių žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Išskiriami šie ugdymo(si) kontekstai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems prieinama aplinka, kurioje vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, ugdosi savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams ir kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį supratimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojantis patį kūrybos procesą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaiko kontekstą jų plėtotei.
Esminiai gebėjimai ir pasiekimai
Priešmokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
Pavyzdžiui, ugdant sveikatos ir gerovės kompetenciją (A1), vaikai mokosi ragauti įvairaus skonio maistą, ruošti jį su suaugusiojo pagalba, įvardyti sveikus maisto produktus, aiškintis, kodėl svarbu sveikai maitintis. Gebėjimuose, susijusiuose su savirūpa (A2), vaikai mokosi savarankiškai naudotis tualetu, praustis, apsirengti, taisyklingai plauti rankas, atsižvelgti į tai, ar jiems šilta, ar šalta.
Kalbant apie saugumą (A3), vaikai pažįsta šviesoforo spalvas, žino, kad kelią reikia pereiti su suaugusiuoju, saugiai naudojasi aštriais daiktais, siekia laikytis eismo taisyklių, supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi. Taip pat vaikams aiškinama, kad jų kūnas priklauso tik jiems, ir jie turi teisę sakyti „stop“ ar „ne“.
Fizinis aktyvumas (B1) skatina vaikus judėti, žaisti, tyrinėti aplinką, atlikti įvairius fizinius pratimus, lavinti judesių koordinaciją. Smulkiosios motorikos ugdymas (B2) apima tikslingą daiktų siekimą, paėmimą, smulkių daiktų suėmimą pirštais, pieštuko ir žirklių taisyklingą laikymą.
Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes, sudarant tinkamas ugdymo(si) aplinkas.
tags: #kokios #priesmokyklinio #ugdymo #aplinkos
