Gegužė - tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.
Gegužė - tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Šis mėnuo - daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Gegužės mėnesį laikas tręšti vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius, metas sodinti daržovių daigus į atvirą gruntą. Gegužė - ir vienas darbingiausių, ir vienas skambiausių mėnesių - grįžę paukščiai giesmėmis garbina žemę. Ir skamba, zvimbia, aidi sodai, parkai ir laukai. Darže - didysis darbymetis.
Daržovių sėja ir sodinimas
Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Gegužės mėnesį sėjamos morkos rudens derliui, nes per anksti pasėtos, greitai subręsta. Tačiau tokios greitai ir anksti užaugusios morkos nėra tinkamos laikyti per žiemą. Svarbu, sėjant morkas jų sėklų neįterpti pernelyg giliai į dirvą: pakaks 1-2 cm gylio. Kadangi morkų sėklos labai smulkios, paaugusias, jas reikia praretinti, kad augtų stambesnės, lygesnės, tiesesnės. Taip pat sėjamos ir ropės vasaros derliui. Rudeniniam derliui ropes bus galima sėti tik antroje vasaros pusėje. Kaip ir morkų, ropių sėklos įterpiamos negiliai į dirvą: 1-2 cm. Pasėtoms ropėms reikia labai daug vandens, kitaip jų šakniavaisiai apkarsta ir sukietėja. Burokėliai nėra labai jautrūs šalnoms, todėl juos drąsiai galima sėti tiesiai į dirvą jau nuo gegužės pradžios. Burokėlių sėklos įterpiamos į dirvą 2-3 cm gylyje. Kaip ir morkas, per tankiai sudygusius burokėlius reikės praretinti. Gegužės mėnesį tinkamas ir daugumos prieskoninių žolelių bei daržovių sėjai. Jau nuo gegužės pradžios galima sėti krapus, petražoles, mėtas ar raudonėlius. Smulkios šių augalų sėklos sėjamos negiliai: 1-2 cm gylyje. Mėtas galima auginti ir iš daigelių. Taip užtikrinamas veislinių savybių išsaugojimas. Svarbu nepavėluoti daržovių išretinti, laistyti ir purenti dirvą. Daržą laistyti geriausia vakare. Lengvos dirvos purebamos kitą rytą po laistymo, o sunkios - antrą ar trečią dieną. Pomidorams ir salotoms vanduo pilamas į vageles, kurios paskui užberiamos sausa žeme. Karštomis dienomis laistymas ypač naudingas kopūstams ir agurkams. Sausą gegužės mėnesį daug žalos ridikėliams, kopūstams gali padaryti spragės. Barstoma pelenais, purškiama tabako ar kitokių insekticidinių augalų ištraukomis. Žydint vyšnioms, skraido kopūstinė ir svogūninė musės. Svogūnus (paaugusius per sprindį) nuo jų galima apsaugoti laistant karštu medžio pelenų šarmu (1 kg 10 l vandens), valgomosios druskos tirpalu (apie 200 g 1 l vandens, kaštonų nuoviru (40 nuluptų vaisių 10 l vandens).
Mėnesio pradžioje taip pat baigiamos sodinti likusios bulvės. Nors bulves galima sodinti jau nuo balandžio pabaigos, tačiau dažniausiai jos sodinamos tik gegužės pradžioje. Nebent pasitaiko labai šiltas ir ankstyvas pavasaris. Kol dirvos temperatūra mažesnė nei +5 °C, sodinamos daigintos bulvės. Kai temperatūra pakyla aukščiau, galima sodinti ir nedaigintas. Atminkite, kad bulvių sėklos pjaustyti nepatariama. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas.
Paprastajai ievai (gegužės 6- 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d. Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 - 29 d. Taip pat sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17- 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus.
Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė.
Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos Įterpiamos negiliai (1-2 cm gyliu), vidutinio didumo - ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2-3 cm gylyje, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3-5 cm gyliu.
Dirvos tręšimas. Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60- 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20- 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis.
Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sudygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 l vandens.
Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Agurkų auginimas. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.
Kenkėjų naikinimas. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę - panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 -0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus.
Vienas iš gerų atradimų - laistyti takus stipriu indų ploviklio „Fairy“ tirpalu. Pastaruoju metu daug žalos padaro ir sraigės. Sodo reikmenų parduotuvėse jau yra specialių apsaugos priemonių, cheminių medžiagų.
Patogu sėti jau sudaigintas agurkų sėklas viena eilute. Kiekvienai iš jų rūpestingai paruošiamas „guolis“: iškasamas apie 20 cm gylio griovelis, į jį beriamas apie 12-15 cm storio subrandinto komposto, papildyto kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, sluoksnis; ant viršaus užberiamas kelių centimetrų daržo žemės sluoksnis, palaistoma. Sėklos išdėstomos po vieną apie 30 cm atstumais, užžeriamos žeme, ir lysvė uždengiama. Daigams turint porą tikrųjų lapelių, daržo plėvelė pakeliama ant lankų. Tada savidulkiai agurkai gali šiltai ir patogiai augti iki pat derėjimo pradžios.
Po šalnų sodinami ir vienmečių prieskoninių augalų daigai. Vyšnioms žydint, paskutinį kartą sėjami raukšlėtavaisiai žirniai.
Gegužės mėnesį pats metas sodinti braškes ir sodui pritaikytas žemuogių rūšis. Dirvą V. Rylienė pataria iškloti daržo danga, o joje išpjauti nedideles skylutes sodinukams. „Danga neleidžia augti piktžolėms, sulaiko drėgmę, taip pat užtikrina uogų švarą joms nokstant“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Gegužės mėnesį laikas tręšti vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius, metas sodinti daržovių daigus į atvirą gruntą.
Gegužės pirmoje pusėje pats laikas sodinti kardelius, acidanteras, montbretes, tigrentes frezijas, galtonijas bei kiškiakopūsčių gumbelius.
Gegužės mėnesį į gėlynus sodinami kardelių ir jurginų gumbai. Tam parenkama gerai įdirbta dirva. Sodinama 6-8 cm gylyje. Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius. Be to, sodinamos raganės. Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi. Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2-1,5 m atstumus. Kasama didelė duobė - mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau.
Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui spalio šventėms. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2 - 4 laipsnių temperatūroje, 70 proc. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta.
Gegužės pirmoje pusėje, orams atšilus, paprastai jau įrenginėjamos poilsio zonos terasose, balkonuose.
Antroji mėnesio savaitė - geras laikas sodinti svogūninės gėles, pavyzdžiui, kardelius, jurginus, lelijas. Į lysves sodinamos braškės. Tiems, kas neturi daržo, mūsų ekspertas braškių pasodinti rekomenduoja ir į vazonus balkonuose.
Gegužės mėnesį į gėlynus sodinami jurginų ir kardelių gumbai, raganės, bijūnai, begonijos, rožės. Sėjamos saulutės, nasturtės, astrai, dekoratyviniai kopūstai, medetkos, pelėžirniai. Taip pat galima sodinti vandens lelijas. Joms sodinti tinkamas metas nuo balandžio pabaigos iki pat rugsėjo mėnesio. Pats laikas pasirūpinti ir gėlių sodinimu į lovelius ar pakabinamus vazonus balkonams, terasoms puošti.
Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Prieš tai 2 - 3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš daigus raunant, dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną.
Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Dirva paruošiama iš rudens įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kilogramai i kaulamilčių 100 kvadratinių metrų. Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g - 10 litrų vandens). Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma.
Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 gramų superfosfato. Sodinama 15 centimetrų gylyje.
Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kilogramai /kvadratiniame metre). Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3 - 4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g -10 litrų vandens).
Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją - gazoną.
Gegužės mėnesį jau galima sėti augalus, kurie nebijo šalčio ir gali iškęsti pavienes šalnas, nes gegužę naktimis temperatūra dar gali nukristi iki minusinės. Drąsiai sėkite ridikėlius 1-2 cm gylyje į gerai išpurentą dirvą, tarp sėklų išlaikydami 3-4 cm tarpą. Ridikėlius galima sėti ir antrą kartą, maždaug iki gegužės vidurio. Patariame nesėti per daug ridikėlių vienu metu, kadangi po to sunku suvalgyti visą derlių, tad rekomenduojame sėti mažiau ir vėliau pakartoti.
Gegužę galite pasisėti morkų, tik atminkite, kad jų negalima sėti labai anksti, kadangi daigelių teks laukti labai ilgai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į oro temperatūrą - ji turėtų būti jau aukštesnė, apie +15 °C laipsnių šilumos, o pačios dirvos apie +7-8 °C. MOKI-VEŽI ekspertas rekomenduoja morkas sėti apšviestose vietose, 1 cm gylyje.
Šį mėnesį verta pasėti salotų, kurios būna įvairiausių rūšių, bet puikiai auga net ir pačiose nederlingiausiose dirvose ir iškenčia šalčius. Salotas sėkite 0,5 cm gylyje jau gegužės pradžioje: tiek į atskirą dirvą, tiek ir tarp kitų daržovių. Jei norite mėgautis šviežiu salotų derliumi visą sezoną, sėkite salotas kas dvi savaites.
Nepamirškite pasisėti ir prieskoninių augalų, tokių, kaip petražolės. Jos paprastai sėjamos kelis kartus - ankstyvą pavasarį ir rudenį. Rekomenduojama jas sodinti antroje gegužės pusėje, 1-2 cm gylyje. Šios prieskoninės žolelės puikiai dera ir yra atsparios šalčiams, tad jomis galėsite mėgautis ilgą laiką.
Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra
Tinkama vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra užtikrina gausų derlių, tad nepamirškite jais pasirūpinti. Besiformuojant lapijai, augant ūgliams ir stiprėjant šaknims, augalui prireikia papildomų mineralinių medžiagų. Todėl augalų ekspertė šį mėnesį vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius rekomenduoja patręšti kompleksinėmis trąšomis. Anot jos, ypač naudingos trąšos su kaliu, fosforu, azotu ir mikroelementais: boru, geležimi, manganu.„Kalis palankiai veikia šaknų sistemą, augalai tampa atsparesni sausrai ir ligoms. Fosforas gerina derliaus kokybę. Magnis būtinas medžiagų apykaitai augaluose palaikyti“, - teigia V. Rylienė ir priduria, kad tinkamai parinkus trąšas galima tikėtis gausesnio derliaus.
Tręšiant tiek vaismedžius, tiek vaiskrūmius, trąšas ji pataria barstyti tik virš šaknų vainiko, nes pabėrę trąšų plačiau paskatinsite piktžolių augimą, tad jos didžiausią maistingųjų medžiagų dalį ir pasisavins. „Jei gamintojas nenurodė kitaip, vienam vidutinio dydžio vaismedžiui ir vaiskrūmiui pakanka 30 g trąšų. Jokiu būdu netręškite ką tik pasodintų sodinukų: jei jų šaknų sistema dar nesusiformavo, trąšos augalo šaknis gali negrįžtamai pažeisti“, - atkreipia dėmesį augalų ekspertė.
Jos teigimu, gegužę pats metas mulčiuoti tiek vaismedžius, vaiskrūmius, tiek zonas su dekoratyviniais augalais. Tiesiai ant dirvos užbertas mulčas gan greitai apsivelia žemėmis, praranda dekoratyvią išvaizdą, pradeda pūti. Tad, esant galimybei, prieš mulčiuojant dirvą, V. Gausesnio derliaus paslaptis
Gegužės mėnesį vis dar pasitaikančios šalnos pažeidžia trapias augalų ląsteles. Šaltis išgarina vandenį, todėl pumpurai, žiedai, besimezgantys vaisiai išdžiūva ir nubyra.„Norėdami išvengti šalčio daromos žalos, vaismedžius ir vaiskrūmius apipurškite vandeniu. Geriausia tai daryti ankstyvą rytą, kol saulė dar nespėjo įkaitinti paviršių. Smulkius vandens lašelius po šalnos augalas įsisavins ir nenubarstys besiformuojančių vaisių bei lapų“, - pataria specialistė.
Ekspertė taip pat rekomenduoja pašalinti dalį itin gausiai žydinčių obelų žiedų. „Žiedai dažniausiai formuojasi kekėmis po 3-4 vienetus. Esant galimybei, rekomenduočiau pašalinti bent 1-2 žiedus. Tuomet jos užaugins mažiau vaisių, tačiau jie bus didesni, gražesni, o obelys nenusilps“, - sprendimu dalijasi „Senukų“ specialistė ir priduria, kad tai padės išvengti ir perteklinio obuolių svorio sukeliamo šakų lūžinėjimo rudenį.
Kol augalai žydi, jokiu būdu jų nepurškė pesticidais. Norint prevenciškai apsaugoti augalus nuo ligų, iškart jiems peržydėjus purškiama sisteminiu fungicidu „Score“ (2 ml/10 l vandens), vario sulfato preparatais „Burgundija“ ar „Bordo“ (100 g/10 l vandens) ir geležies sulfatu kerpėms bei samanoms naikinti (50 g/10 l vandens). Apsaugai nuo kenkėjų reikėtų naudoti „NeemAzal“ (5 ml/1 l vandens), žaliąjį kalio muilą (50 ml/1 l vandens).
Pavasaris yra puikus metas sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius, tad galite sodinti kaulavaisinius vaismedžius, kadangi pasodinti rudenį, jie nespėja prigyti bei pasiruošti žiemos šalčiams. Balandis ir gegužės pirmos 2 savaitės - taip pat geriausias metas skiepyti ir perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius. Dažnai susiduriame su nusiskundimais, kad vyšnios, slyvos ar abrikosai žydi gausiai, bet nedera. Priežasčių yra įvairiausių: žiedų pašalimas žydėjimo metu, retas bičių žiedų aplankymas ar įvairūs kenkėjai, bet pagrindinė priežastis - blogi medeliai, tad būtina juos paskiepyti. Perskiepykite obelų bei kriaušių medelius, kurie - mažiau derlūs, menkaverčiai. Taip pat galite prilenkti ir serbentų, agrastų stiebus. Nepamirškite šį mėnesį papildomai patręšti visų vaismedžių, vaiskrūmių bei uogakrūmių. Jau tikriausiai spėjote nurinkti senus medžių bei krūmų lapus, kitas augalų liekanas, išnaikinti piktžoles ir papurenti žemę.
Gegužės pirmosiomis savaitėmis genėkite vynmedžius, o iki mėnesio pabaigos galite genėti vaismedžius: obelis, kriaušes ir slyvas. Obelis ir kriaušes svarbu nugenėti iki prasiskleidžiant pumpurams. Jei norite mėgautis gausiu derliumi ir sveikais vaisiais, vaismedžius būtina genėti tinkamai. Pirmiausia, išpjaustykite aplūžusias, sausas šakas bei praretinkite tankiai suaugusias šakas. Nepamirškite padarytų žaizdų užtepti specialiu sodo tepalu. Pavasarį nerekomenduojama genėti vyšnių ir trešnių: jas geriau genėti po derliaus nuėmimo, kadangi taip išvengsite žievių ir medienos užsikrėtimo ligomis.
Šalnos gali pažeisti trapias augalų ląsteles. Šaltis išgarina vandenį, todėl pumpurai, žiedai, besimezgantys vaisiai išdžiūva ir nubyra. Norint išvengti šalčio daromos žalos, vaismedžius ir vaiskrūmius apipurkškite vandeniu. Geriausia tai daryti ankstyvą rytą, kol saulė dar nespėjo įkaitinti paviršių. Smulkius vandens lašelius po šalnos augalas įsisavins ir nenubarstys besiformuojančių vaisių bei lapų.
Gėlynų ir vejos priežiūra
Gegužę į gėlynus sodinami kardelių ir jurginų gumbai. Tam parenkama gerai įdirbta dirva. Sodinama 6-8 cm gylyje. Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius. Be to, sodinamos raganės. Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi. Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2-1,5 m atstumus. Kasama didelė duobė - mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau.
Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose. Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus. Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Jos geriausiai tinka saulėtai pusei. Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis). Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje.
Gegužės mėnesį pats metas sodinti braškes ir sodui pritaikytas žemuogių rūšis. Dirvą V. Rylienė pataria iškloti daržo danga, o joje išpjauti nedideles skylutes sodinukams. „Danga neleidžia augti piktžolėms, sulaiko drėgmę, taip pat užtikrina uogų švarą joms nokstant“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Gegužės mėnesį patariama įrengti gėlynus ir vejas. Jeigu vejos dar neturite, nuo gegužės iki pat rugsėjo tinkamas metas vejai sėti. Taip pat šį mėnesį galima atsėti išplikusias vejos vietas, naikinti samanas. Be to, žolei greitai augant, jau reikės ir veją pjauti. Taip pat nepamirškite vejos patręšti, naikinti piktžoles joje ir laistyti.
Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis. Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dirvožemio struktūros. Išnaikinus samanas, patartina veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais. Vidutinė norma - 300 g/m2. Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Migliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis.
Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 - 0,05 proc. Daugelį daržovių ligų sukelėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2 - 3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52 - 53 temperatūros vandenyje 15 - 20 minučių. Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti - po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera.
Gegužės pradžioje, orams atšilus, paprastai jau įrenginėjamos poilsio zonos terasose, balkonuose. Ar jau išsirinkote patikusių baldų komplektą?
Mėnesio vidurys ir antroji pusė - intensyvus rododendrų ir kitų pavasarinių dekoratyvinių krūmų, pavyzdžiui, alyvų, žydėjimo metas! Grožėkimės, prižiūrėkime, pasirūpinkime.
Gegužės antroji pusė - palankus laikas sodinti šilauoges. Jas mūsų pirkėjai vis dažniau renkasi dėl ne tik lengvos priežiūros, bet ir dėl šilauogių naudos mūsų organizmui. Šilauogės kupinos įvairių vitaminų, kurios stiprina mūsų organizmą.
Iki gegužės pabaigos būtina atlikti pirmąjį vejos tręšimą. Ar tai jau padarėte? Vejos tręšimas pavasarį - itin svarbus darbas. Tai padės jūsų vejai atsigauti po žiemos, prisotins naudingomis medžiagomis, sugrąžins jos išvaizdą. MOKI-VEŽI ekspertas pavasarį veją tręšti rekomenduoja tokiomis trąšomis, kurių sudėtyje būtų azoto, kalio ir fosforo. Fosforas pagerina šaknų formavimąsį, azotas stimuliuoja augimą, o kalis padidina atsparumą ligoms bei sausrai. Tręškite saikingai, nepertręškite, vadovaukitės ant trąšų pakuotės nurodyta instrukcija. Vejoje pastebėjote sąmanų?
Šalnos ir jų poveikis
Gegužės mėnesio gausesnio derliaus paslaptis slypi tinkamoje augalų priežiūroje. Nors vis dar pasitaiko šalnos, jos gali pažeisti trapias augalų ląsteles. Šaltis išgarina vandenį, todėl pumpurai, žiedai, besimezgantys vaisiai išdžiūva ir nubyra. Norėdami išvengti šalčio daromos žalos, vaismedžius ir vaiskrūmius apipurškite vandeniu. Geriausia tai daryti ankstyvą rytą, kol saulė dar nespėjo įkaitinti paviršių. Smulkius vandens lašelius po šalnos augalas įsisavins ir nenubarstys besiformuojančių vaisių bei lapų.
Daigų grūdinimas
Gegužę tęsiasi daržovių sėja ir prasideda šalčio nebijančių daigų sodinimo metas į atvirą gruntą. Šį mėnesį jau galima sėti morkas, burokėlius, žirnius, ridikėlius bei špinatus, laikas sodinti ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų daigus, svogūnus, bulves. Specialistė atskleidžia, jog, norint sulaukti gausesnio ir ankstyvesnio daržovių derliaus, prieš daigus perkeliant į nuolatinę jų augimo vietą, juos patariama užgrūdinti. Anot jos, tai ypač naudinga, jei daigus auginote ne patys, o nusipirkote. „Augalų grūdinimas padeda greičiau prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų: daigai nepatiria šoko, todėl kur kas greičiau prigyja ir suveši“, - atskleidžia V. Rylienė.
Jos teigimu, pats tinkamiausias laikas grūdinti daržovių daigus yra 10-14 dienų iki persodinimo į nuolatinę augimo vietą. „Agurkų, paprikų, pomidorų ir baklažanų daigai grūdinami tuomet, kai temperatūra šešėlyje pasiekia 12-14 laipsnių šilumos. Pirmoji daigų pažintis su tyru oru neturi trukti ilgiau kaip 2-3 valandas“, - pataria specialistė.
Pirmuosius kelis grūdinimo etapus augalus patartina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti. Kad to išvengtumėte, daigus V. Rylienė rekomenduoja pridengti šviesą praleidžiančia agroplėvele.
Esant tinkamoms oro sąlygoms, kas dieną grūdinimo intervalai turi būti ilginami po 1-2 valandas. „Į atvirą gruntą daigus sodinti galima po to, kai jie tyrame ore praleidžia keletą naktų iš eilės.
Balkonų ir terasų puošyba
Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose. Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus. Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Jos geriausiai tinka saulėtai pusei. Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis). Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje.
Braškių ir žemuogių sodinimas
Gegužės pradžioje sodinamos braškės ir žemuogės. Norint lengviau prižiūrėti šiuos augalus, rekomenduojama įsirengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile dengtas lysves. Taip teks mažiau ravėti, laistyti, nereikės purenti žemės, o svarbiausia - mėgausitės švariomis uogomis. Sodinant daigus į tokias lysves, sodinimo vietoje danga įpjaunama kryžmai ir paliekami 30-40 cm tarp daigų ir 40-50 cm tarp eilių atstumai. Daigus reikėtų persodinti šiek tiek giliau, negu jie augo. „Frigo“ daigai sodinami šaknies kaklelio gylyje neužžeriant. Jokiu būdu negalima užžerti žemėmis kerelio šerdies, nes augalas pradės skursti ir žus. Jei sode lankysitės retai, į duobutę reikėtų papildomai priberti drėgmę sugeriančių granulių.
