Eimuntas Nekrošius gimė 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio kaime, Raseinių rajone. Prieš metus, lapkričio 20-ąją, užgeso režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952-2018) gyvybė. Mirties ir gimimo datą teskyrė viena diena. Beje, ir K. Donelaitis, ir E. Nekrošius mirė šešiasdešimt šešerių.
1978 m. baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (Andrejaus Gončiarovo kursas). Ankstyvieji (1977-1978 m.) Eimunto Nekrošiaus spektakliai išsiskyrė raiškos novatoriškais būdais, savitu pasaulio ir teatro suvokimu. Jaunimo teatre kurtiems spektakliams būdinga vadinamoji režisūrinių įvaizdžių dramaturgija, sąsajos su esamuoju laiku, spektaklio, kaip meno kūrinio, autonomija, originalios, daugiareikšmės, emociškai paveikios metaforos ir įvaizdžiai.
1978-1979 m. režisavo Kauno dramos teatre, 1979-1991 m. Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre. Žymiausiems Jaunimo teatre E. Nekrošiaus pastatytiems spektakliams priskiriami „Kvadratas“ (1980, pagal Valentinos Jelisejevos apysaką „O buvo taip“), „Pirosmani, Pirosmani...“ (1981, pagal Vadimo Korostyliovo pjesę), „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1980), „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (1980), „Dėdė Vania“ (1982).
1993-1997 m. buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas“ (1997). 1994 m. jis pelnė Lietuvos teatro sąjungos prizą geriausiam metų režisieriui.
1998 m. Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas. Čia atsirado tokie spektakliai kaip „Giesmių Giesmė“, „Idiotas“, „Dieviškoji komedija“, „Rojus“, „Jobo knyga“, „Bado meistras“. Nuo 1998 m. sausio 28 d. buvo Viešosios įstaigos teatro "Meno fortas" steigėjas (su Nadežda Gultiajeva ir LR Kultūros m-ja) ir meno vadovas, režisierius.
Į Lietuvos teatro istoriją pateko jo spektakliai „Makbetas“, „Hamletas“, „Otelas“, „Borisas Godunovas“. Eimunto Nekrošiaus spektakliai vieni pirmųjų iš Lietuvos rodyti užsienio festivaliuose. Režisieriaus kūryba išsiskyrė metaforų kalba, režisūrine dramaturgija, naujomis koncepcijomis. E. Nekrošius daug dirbo užsienyje - Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.
Paskutinis režisieriaus premjera įvyko 2018-ųjų birželį Varšuvos „Teatr Narodowy“ scenoje. Paskutinis Eimunto Nekrošiaus spektaklis - „Kalės vaikai“ pagal Saulių Šaltenį, pastatytas 2018 m. vasarį Klaipėdos dramos teatre. Tai veikalas apie Kristijoną Donelaitį.
E. Nekrošius vadintas labiau „daiktų poetu“, o ne žodžio. Tačiau „Kalės vaikų“ spektaklio situacija stulbinamai priminė patį režisierių. Spektaklio pabaigoje K. Donelaitis, kaip ir režisierius, miręs, kreipiasi į žiūrovus, sakydamas: „Visą gyvenimą prarėkiau, jus į vieną krūvą varydamas!“
Spektaklis „Kalės vaikai“ Rumunijoje buvo lyg malda. „Nesuvaldėme jausmų, reikėjo tramdyti. Pirmą kartą visi suvokėme, kad spektaklis - ir apie patį režisierių. Festivalį rumunai dedikavo E. Nekrošiui. Kiek paploję mums, žiūrovai pradėjo ploti sinchroniškai. Staiga suvokėme, kad tie plojimai skiriami jam - tiesiai į aukštybes!“ - pasakojo aktorius.
E. Nekrošius skeptiškai vertino mitus, kuriamus apie režisieriaus profesiją. „Tai žymiai paprastesnė profesija. Primityvoka, gana paprasta.“ „Gyvenime yra tiek bergždžių metų, tiek bergždžių dienų, tiek bergždžių mėnesių. To tikro gyvenimo yra tik saujelė. Beveik viskas yra bergždžias laikas, o visi imituojame, kad skubame, kad laiko nėra, kad esame labai užimti daug metų į priekį. To nėra. Šiek tiek apgaunam kitus ir šiek tiek save“, - kalbėjo E. Nekrošius 2017-aisiais LRT PLIUS laidoje „Stambiu planu“.
E. Nekrošius buvo apdovanotas daugybe svarbių apdovanojimų: LSSR valstybinė premija (1983), SSRS valstybinė premija (1987, su kitais), Baltijos Asamblėjos premija (1994), Europos teatro premija „Už naująsias teatro realybes“ (1994), Lietuvos nacionalinė premija (1997), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą (2001), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003), Komandoro laipsnio Portugalijos ordinas „Už nuopelnus“ (2003), Herderio premija (2005), Tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“ (2006), Nacionalinė pažangos premija (2008).
Apie E. Nekrošių sukurti dokumentiniai filmai: „Nieko kito nemoku“ (1988, režisierius J. Javaitis), „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ (2015, režisieriai J. Javaitis ir A. Liuga), „Eimuntas Nekrošius. Tėvo kėdė“ (2019), dokumentinis esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ (2022, abiejų režisierius A. Liuga).
2019 m. lapkričio 21-30 d. Vilniuje vyko atminimo programa „Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji. Įsižiūrėti, įsiklausyti ir apmąstyti“, kurios metu buvo rodomi E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaryta paroda „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“, surengta tarptautinė konferencija.
Eimunto Nekrošiaus - BADO MEISTRAS - Franz Kafka
Eimuntas Nekrošius (1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio kaime, Raseinių raj. - 2018 m. lapkričio 20 d.) buvo lietuvių teatro režisierius, aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Svarbiausi Eimunto Nekrošiaus spektakliai:
- „Kvadratas“ (1980)
- „Pirosmani, Pirosmani...“ (1981)
- „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1980)
- „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (1980)
- „Dėdė Vania“ (1982)
- „Hamletas“ (1997)
- „Makbetas“ (1999)
- „Otelas“ (2000)
- „Borisas Godunovas“ (2015)
- „Kalės vaikai“ (2018)
