Šiuolaikinėje visuomenėje emocinis intelektas tampa vis svarbesniu veiksniu, darančiu įtaką vaiko savijautai, bendravimui ir gebėjimui prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tyrimai rodo, kad vien akademiniai pasiekimai neužtikrina visapusiškos vaiko sėkmės - emocinis intelektas yra esminė jo socialinės ir psichologinės gerovės dalis. Ikimokyklinis amžius - tai intensyvaus emocinio ir socialinio augimo laikotarpis, kai vaikai pradeda pažinti savo jausmus, mokosi juos reikšti ir kuria pirmuosius santykius su bendraamžiais. Tai, ką jie išmoksta šiame etape, tampa tvirtu pagrindu jų ateities emocinei raidai.
Emocinio Intelekto Samprata ir Svarba
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti, naudoti, suprasti, valdyti ir įvertinti emocijas. Tai apima savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Pasak psichologo Danielio Golemano, emocinis intelektas gali būti net svarbesnis už IQ, nes jis apima gebėjimą suvokti, valdyti ir išreikšti savo emocijas bei protingai ir empatiškai tvarkyti tarpasmeninius santykius. Emocinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį socializacijoje, jausme, kad esi visuomenės dalis, ir pasitenkinimo gyvenimu jausme.
Pagrindiniai emocinio intelekto komponentai:
- Savęs pažinimas: Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stiprybes ir silpnybes.
- Savireguliacija: Gebėjimas valdyti savo emocijas, impulsus ir nuotaikas, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
- Motyvacija: Gebėjimas naudoti emocijas siekiant tikslų, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, nepaisant nesėkmių.
- Empatija: Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, jausti jų skausmą ir džiaugsmą, atsižvelgti į jų poreikius.
- Socialiniai įgūdžiai: Gebėjimas efektyviai bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus, kurti ir palaikyti santykius.
Socialinio Emocinio Ugdymo Tikslai ir Nauda
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje. Mokslininkai teigia, kad socialinis ir emocinis ugdymas akivaizdžiai susijęs ir su akademiniais mokinių pasiekimais. Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų, dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai. Santykiai yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą.
Tyrimai rodo, kad socialinis-emocinis ugdymas taikomas sėkmingai, kai:
- Gerėja mokymosi pasiekimai.
- Mažėja pastebimų emocinio perdegimo atvejų.
- Gerėja vaiko socialinės ir emocinės kompetencijos.
- Daugėja teigiamų nuostatų apie save ir kitus.
- Mažėja rizikingas ar pavojų keliantis elgesys.
Socialinio Emocinio Ugdymo Programos Ikimokykliniame Amžiuje
Ugdant vaikus šiuolaikinėje ikimokyklinėje įstaigoje itin daug dėmesio skiriama emocinio socialinio intelekto ugdymui. Ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtos programos padeda jiems ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingam gyvenimui.
Populiarios Programos
- „Zipio draugai“: Programa, skirta 5-7 metų vaikams, padedanti jiems suprasti ir valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir užmegzti draugystę. Programa Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų.
- „Kimochis“: Programa, skirta ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams, naudojanti minkštus žaislus-personažus, turinčius skirtingus charakterius ir išreiškiančius įvairias emocijas.
- „Siautukai“: Socialinio ir emocinio ugdymo programa, pritaikyta 3-6 metų vaikams, siekiant padėti jiems lavinti svarbiausius socialinius ir emocinius įgūdžius per žaidimus, kūrybines veiklas ir praktinius užsiėmimus.
Tarptautiniu mastu koordinuojama organizacija Partnership for Children, reziduojanti Londone, inicijavo ir sukūrė akredituotą programą „Zipio draugai“. Šia programa turi galimybę naudotis visi šalies vaikų darželiai.
Praktiniai Patarimai Tėvams ir Pedagogams
Siekiant geriausio rezultato, vienas pedagogas gali labai nedaug. Tik bendradarbiaujant su tėvais, vadovaujantis tais pačiais principais, vertybėmis, galime padėti vaikui sėkmingai augti. Šiuolaikiniai tėvai vis daugiau dėmesio skiria vaiko emocinio intelekto ugdymui.
Kaip padėti vaikui atpažinti ir valdyti emocijas:
- Emocijų „atspindėjimas“: Bendraudami su vaiku sakykite: „Matau, kad tu labai jaudiniesi/sutrikęs/susierzinęs“. Domėkitės, kas tokius jausmus sukėlė, kas atsitiko.
- Įvardinkite emocijas: Kuo daugiau emocijų pavadinimų vaikas girdės kasdieniame gyvenime, tuo lengviau ir pats atpažins savo jausmus. Atpažinus, įvardinus emociją, bus paprasčiau ją išgyventi, su ja susitvarkyti.
- Skirkite laiko nusiraminimui: Siūlykite vaikui nusipiešti, pavaizduoti simboliais ir matomoje vietoje pasikabinti keletą nusiraminimo būdų: suskaičiuok iki 10, giliai pakvėpuok, atsigerk vandens, pasivaikščiok ir pan.
- Mokykite ginti save: Mokykite vaiką, kada ir kaip aiškiai sakyti „stop“, „ne“, „man taip nepatinka“.
- Neneikite baimių: Pasidomėkite, kokiai amžiaus grupei, kokios baimės yra būdingos. Neneikite jų ir nesistenkite su jomis kovoti, tiesiog pasikalbėkite apie tai su vaiku, leiskite jam išsipasakoti ir parodykite supratimą, atsakykite į jam kilusius klausimus.
- Priimkite visas emocijas: Nesakykite vaikui, kad pykti negalima, berniukai neverkia ir panašiai. Pyktį galime jausti, tik svarbu, kad mūsų pyktis neįžeistų kito. Leiskite vaikui verkti, jei jis taip jaučiasi, tiesiog tuo metu pabūkite šalia, parodykite rūpestį ir supratimą.
Savo darbo praktikos metu pastebiu, kad šiuolaikiniai tėvai vis daugiau dėmesio skiria vaiko emocinio intelekto ugdymui. Kalbant su vaikais, klausiant jų, kaip jaučiasi, jie dažniausiai vartoja žodžius „gerai“, „blogai“. Išsiaiškinę situaciją, pirmiausia paklauskite vaiko, kas jam padėtų pasijausti geriau, ir tik tuomet, jeigu jis nieko nesugalvoja, pamėginkite pasiūlyti savo sprendimų. Tenka pastebėti, jog tėvai išgirdę, kad vaikas, patekęs į konfliktinę situaciją, nukentėjo, labai jautriai į tai sureaguoja. Vis dar pasitaiko, kad viena iš jų pasiūlytų išeičių „duok atgal“… Šioje vietoje siūlyčiau pagalvoti, kokiai ateičiai, kokiais principais besivadovaujančiai bendruomenei užauginsime savo vaiką: teisinei ar nusikalstamai?
Dirbdama su vaikais, padėdama jiems spręsti nesutarimus, visada išsiaiškinu, nuo ko viskas prasidėjo, kas vyko, kaip dėl vieno ar kito veiksmo jautėsi abi pusės, o svarbiausia, ko iš tos situacijos gali pasimokyti, kad ateityje pasirinktų gerą išeitį. Svarbu padėti vaikui išmokti ginti save, savo asmeninę erdvę, savo prigimtinius poreikius civilizuotai.
Savo pavyzdžiu mokykite vaikus įvairių nusiraminimo būdų, juos garsiai įvardinkite, pvz: „aš labai susierzinau, dabar negaliu nuspręsti, kaip pasielgti, tad pirmiausia nusiraminsiu pasivaikščiosiu kieme, o tuomet mes kartu pagalvosime, ką daryti“.
Seminaro ir Konferencijos Patirtis
Vis daugėja suaugusiųjų, kurie kreipiasi į specialistus, norėdami išspręsti būtent šiuos klausimus. Pradėdami diegti tinkamas nuostatas ir reikalingus įgūdžius dar ankstyvajame amžiuje - padidiname tikimybę, kad šie gebėjimai bus taikomi lengviau ir efektyviau vaikams augant.
2014 m. birželio 10 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Rytas“ vyko metodinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencija ,,Žaidimų praktinis pritaikymas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius įgūdžius“. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedra, Vilniaus lopšelis-darželis „Rytas“, VšĮ „Vaikų ugdymas“. Pati šio renginio organizavimo idėja gimė praktikams, Vilniaus lopšelio-darželio „Rytas“ pedagogams, kurie nuolat rodo didžiulį susidomėjimą ir norą ugdyti laimingus vaikus ir ieško tam tinkamiausių būdų ir priemonių. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ direktorė Jolanta Danilevičienė, Socialinio ugdymo katedros bakalaurė Indrė Valėnaitė, VDU magistras ir keturių vaikų tėtis Žydrūnas Šalkauskas ir kt. Konferencijoje svečiavosi Vilniaus lopšelio darželio „Žibutė“ direktorė Živilė Karvelienė, Vilniaus lopšelio-darželio „Žolynėlis“ direktorė Ramutė Kęstenienė ir kt. Dalyviams ir pranešėjams buvo smagu susipažinti vieni su kitais ir praktiškai pritaikyti naujus ir prisiminti seniai pamirštus žaidimus, skirtus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Konferencijos dalyviai, bendraudami vieni su kitais, reflektavo, keitėsi patirtimi ir dalinosi gera nuotaika. Žaidžiami žaidimai kėlė puikias emocijas, leido atsipalaiduoti bei praktiškai patirti ir suprasti, kiek žaidimas gali būti reikšmingas žmogui, kaip jį veikia ir kokių tikslų įmanoma pasiekti žaidimo pagalba. Organizatoriams pavyko realizuoti pagrindinę idėją, kad po renginio kiekvienas dalyvis išeitų su vidine motyvacija: žaisti kartu su vaikais.
Lekt. Edukologė, socialinė pedagogė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo praktikė, konsultantė. Jau 20 metų dirbanti su vaikais. Labai įdomus pokalbis. Sužinojau, kad vaiko ugdymas prasideda jam dar negimus; kaip kalbėti, bendrauti su vaiku; kad ypač svarbus emocinis ryšys lopšeliniame amžiuje; kad nuobodžiavimas - svarbus kūrybiškumo ugdytojas. Labai malonu klausytis pokalbio: balsas, rami užtikrinta šneka, nei per audringai, nei per migdančiai. Turbūt, tai pirma priežastis, kodėl mėgstu klausytis šių seminarų.
2022-10-18 Seminaras „Streso ir emocijų valdymas“.
2023 m. gruodžio mėn. Baigti mokymai „Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimas“.
Lapkričio pabaigoje Kelmės lopšelio-darželio „Kūlverstuko“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Viktorija Mozūraitė ir Milda Čekanauskienė gilino socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas tarptautiniuose mokymuose „Social and Emotional Learning (SEL) in Preschool Education“. Mokymų metu pedagogės susipažino su paprastais, ikimokyklinio amžiaus vaikams tinkamais nusiraminimo būdais: kvėpavimo pratimais, emocijų atpažinimo ir įvardijimo žaidimais, vaidmeninių situacijų taikymu kasdienėje veikloje. Tarptautinė mokymų aplinka suteikė galimybę susipažinti su skirtingų Europos šalių pedagogų taikomais socialinio ir emocinio ugdymo sprendimais bei kritiškai įvertinti, kurie metodai yra tinkamiausi taikyti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo kontekste. Svarbus mokymų akcentas - pedagogo gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Įgytos žinios bus taikomos kasdienėje darželio veikloje: planuojama naudoti trumpus nusiraminimo ritualus, emocijų pažinimo žaidimus ir sąmoningo kvėpavimo pratimus, kurie padės vaikams lengviau reguliuoti emocijas ir jaustis saugiau ugdymo aplinkoje. „Erasmus+“ akredituoto mobilumo projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.
Iššūkiai ir Sprendimai Emocinio Inteleto Ugdyme
Nepaisant akivaizdžios naudos, emocinio intelekto ugdymas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių - nevienodas pedagogų pasirengimas. Šiai problemai spręsti būtina organizuoti mokymus ir seminarus, kuriuose mokytojai galėtų įgyti žinių ir įgūdžių apie emocinį intelektą. Kitas iššūkis - kultūriniai skirtumai požiūryje į emocijas. Būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus ir pritaikyti ugdymo programas, kad jos būtų veiksmingos skirtingose kultūrinėse aplinkose. Mokykla neturi specialiosios klasės, taip pat nėra erdvės mokiniams nusiraminimui, poilsiui, atsipalaidavimui ar atsitraukimui pagal poreikius.
Emocinis intelektas ir mokymasis yra glaudžiai susiję. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. pedagogai) jaustųsi saugūs ir palaikomi.
10 būdų, kaip tėvai turi ugdyti vaikų emocinį intelektą
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas šioje srityje gali padaryti esminį pokytį, suteikdami vaikams stiprų emocinį pagrindą visam gyvenimui. Kiekviena pastanga lavinant emocinį intelektą prisideda prie geresnės vaiko savijautos, gebėjimo prisitaikyti ir džiaugtis socialiniais ryšiais.
tags: #seminaras #socialinis #emocinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
