Anzelmas Matutis - vienas ryškiausių ir mylimiausių vaikų poetų Lietuvoje, kurio kūryba pasižymi ypatingu vaikiškumu, nuo pasaulėžiūros iki paties poezijos stiliaus.
Jo sėkmė prasidėjo anksti: dar moksleiviškame amžiuje laimėjo literatūrines premijas, vėliau jo kūryba buvo įvertinta prestižinėmis Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis, tarp kurių ir H. K. Anderseno diplomas. Poetas pelnė nusipelniusio mokytojo ir kultūros veikėjo vardus, tačiau, deja, po jo mirties kilo užmarštis, kurią verta įveikti.
A. Matučio kūrybos esmė - visa apimantis vaikiškumas. Jis modeliuoja pasaulį vaiko akimis, pats tapdamas artistu, sugebančiu įsijausti į vaiko psichologiją. Šis talentas ypač ryškus ikimokyklinukams skirtuose eilėraščiuose, kurių centre - vaikas, save suvokiantis kaip išskirtinę asmenybę.
Vaiko savivoka ir egocentrizmas ryškiai atsispindi eilėraščiuose, pabrėžiant „aš“:
- „Aš daržely / Pats mažiausias, / Tai saldžiausias / Valgau kriaušes!“ (Pats mažiausias)
- „Aš - vyrutis / Trejų metų, / Bet žengiu / Žingsniuką / Platų!“ (Vyrutis)
- „<…> Laivas didelis, / Raudonas, / Aš - to laivo / Kapitonas!“ (Keturi kampai)
Net vaiko santykiai su artimaisiais atskleidžia naivų savęs sureikšminimą, kaip eilėraštyje „Apie mamą“, kur Vytas mano, kad gerumas vaikų augs, jei jis pats bus geras, ir tada jo mama nesiraukys. Vaikui svarbu, kaip jį mato tėvai, net jei jaučiasi lyg „žirniukas“.
Tačiau toks dėmesio sutelkimas į save nėra egoizmas; tai psichologinė būtinybė jaustis laimingam. A. Matučio poezijoje nerasime nelaimingų vaikų - visi jie trykšta optimizmu ir džiaugsmu reaguoja į pasaulį. Net ir patyrus nedidelį skausmą, kaip eilėraštyje „Apie močiutę“, kur mergytė, įdrėskusi pirštelį, sukuria komišką istoriją.
Poetinio pasaulio harmonija ir saugumas yra svarbūs aspektai. Vaikas patiria tik menkus skausmus, bet ne nuoskaudas, nerimą ar liūdesį. Netgi baimė, įprasta realiame gyvenime, A. Matučio eilėraščiuose vaikams nebūdinga. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Kuo skelia žaibas?“ vaikas džiaugiasi matydamas žaibus, o ne bijo.
Mažųjų klausimai „Kas, kur, kaip, kodėl?“ sulaukia protingų ir poetiškų atsakymų, tačiau dar įdomesni patys vaiko samprotavimai. Leisdamas vaikui pačiam spręsti, A. Matutis parodo ikimokyklinukui būdingą mąstymo originalumą ir perteikia euforiją „aš pats suprantu pasaulį!“
A. Matutis lietuvių vaikų poezijoje pristatė džiaugsmingą, savimi ir pasauliu besimėgaujantį mažąjį herojų, kurio atvirumas ir džiaugsmas susitapatinant su herojumi žavi skaitytojus. Jo kūryboje ryškiai atskleidžiamas mažųjų pasaulėjautos patrauklumas ir savitumas, lyginant su suaugusiųjų.
Vytautui Mačerniui-100. Poezijos skaitymai Šarnelėj
V. Auryla knygoje „Lietuvių vaikų literatūra“ A. Matutį pristato skyriuje „Gamtos adoracija“. Pagrindiniais kūrybos šaltiniais poetas laikė draugystę su vaikais ir Gudų girią, kurioje turėjo namelį ir mėgo leisti laiką.
A. Matutis save laikė „girių vaiku“, o gamtos pasaulį savo poezijoje padarė vaiko pasaulio atitikmeniu. Giria tampa globėjiška, kaip mama, o medžiai ir augalai primena išdykusius vaikus.
| Gamtos pasaulis | Vaiko pasaulis |
|---|---|
| Globėjiška giria | Mąstantys ir veikiantys kaip vaikai ar tėvai |
| Išdykusios pušelės ir šermukšniai | Padaužos vaikai |
| Gyvūnų vaikai | Pasitikintys savimi, žvalūs, optimistiški |
Net gyvūnų vaikai A. Matučio eilėraščiuose įgyja tokius pat bruožus kaip žmonių vaikai: pasitikėjimo savimi, optimizmo. Jie džiaugiasi tuo, kas jie yra, ir puikiai jaučiasi pasaulyje. Net konfliktinėse situacijose jie pasirodo esą pranašesni, kaip briedžiukas, perspėjantis kiškius apie augančius ragus, ar bebriukas, ginantis save nuo lapės.
Vaiko ir gamtos pasaulių bendrumai yra akivaizdūs. Gamtos pasaulis išoriškai panašus į vaiko gyvenamąjį. Tačiau A. Matutis įneša ir naujovių, tradiciškai siejusį gamtos vaizdus su kaimo tikrove, jis naudoja miestietiškus motyvus. Giria tampa „žaliu miestu“, o skyrių antraštės primena miesto vietas ir renginius.
Šis „gamtos sumiestinimo“ principas padaro poeziją šiuolaikiškesnę ir patrauklesnę vaikui, išskiriant tai, kas jam gali būti itin įdomu - pavyzdžiui, miško cirkas ar kelionė metro.
Tačiau A. Matučio poezija neapsiriboja vien tik gamtos ir vaiko pasaulių panašumais. Jis kelia ir ekologines problemas, rūpindamasis gamtos išsaugojimu. Jis siūlo ugdyti jautrius vaikus, kurie rūpintųsi gamta, ir kovoti su gamtos niokotojais. Svarbiausiuoju girios gynėju tampa ne žmogus, o personažas - vaškinis Drevinukas.
A. Matutis siekė rašyti tai, ko trūksta lietuvių vaikų poezijoje. Jis norėjo sukurti mielą herojuką, kuriam vaikai galėtų pasitikėti ir jį mylėti. Eiliuota apysaka „Drevinukas“ pristato herojų, kuris įveikia gamtos baubus. Tačiau kai kurie kritikai pastebi, kad herojus tampa nereikalingas, kai į kovą įsijungia žvėrys.
Nepaisant visų fantazijų, A. Matutis išlieka artimas tikrovei. Net ir stebuklinės kilmės personažai, kaip Drevinukas, primena mažamečius vaikus savo fizinėmis jėgomis ir nuovoka. Poetas yra trumpojo eilėraščio meistras, gebantis sukurti mini siužetus ir išlaikyti vaikų dėmesį.
Jo eilėraščiuose, net ir trumpuose, dažnai yra aiškus siužetas, išaustas meniškai. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Kiškio batukai“ pristatomas batųotas kiškis, jo kelionė per laukus, susidūrimas su šunimis ir netikėta pabaiga, kai kiškis numeta batukus.
Išryškinta pabaiga yra itin būdinga A. Matučio eilėraščiams, dažnai žymima pauze ir šauktuku, suteikiant informacijai ypatingą efektą.
Trumpieji A. Matučio eilėraščiai paremti emocinga šnekamąja vaikų kalba, kurioje derinami skirtingi intonacijos tipai - nuo ramių konstatavimų iki šūksnių ir klausimų. Tai suteikia eilėraščiams gyvumo ir artumo vaikų pasauliui.
A. Matutis orientavosi į artimąjį skaitytoją, kurdamas pasaulį tokį, kokį, jo supratimu, suvokia dabartiniai vaikai. Jis sužmogino ir sušiuolaikino pasaulį, įtraukdamas nūdienio gyvenimo realijas, gamtos „sumiestinimą“ ir ekologinę problematiką. Jo eilėraščiai atspindi specifiškai vaikišką džiaugsmingą pasaulėjautą ir stulbinamai atitinka mažamečių vaikų mąstymą.
Anzelmas Matutis paliko ryškų pėdsaką lietuvių vaikų literatūroje, sukūręs pasaulį, kupiną džiaugsmo, optimizmo ir vaikiško supratimo. Jo kūryba ir šiandien išlieka aktuali ir artima jauniesiems skaitytojams.
tags: #eilerastis #as #darzely #pats #maziausias
