Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti daug klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su atleidimu iš darbo po motinystės atostogų, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK), ypač atsižvelgiant į įmonės bankroto situaciją.
Darbo sutarties nutraukimas nėštumo ir kūdikio priežiūros laikotarpiu
Darbo kodeksas (61 straipsnis) numato tam tikras apsaugos priemones nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems mažus vaikus. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, nesant darbo sutarties šalių valios, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).
Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės bankroto atveju situacija gali būti kitokia. Bankroto administratorius, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę atleisti darbuotojus, nepaisant jų nėštumo ar vaiko priežiūros atostogų. Tokiu atveju, darbuotojams gali priklausyti tam tikros kompensacijos ir išmokos iš Garantinio fondo.
Garantinis fondas ir išmokos bankroto atveju
Bankroto atveju Garantinis fondas skiria išmokas, apimančias dalį neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas. Visus reikalingus dokumentus parengia ir teismui pateikia administratorius. Darbuotojui tereikia pranešti administratoriui savo sąskaitos, į kurią bus pervesti pinigai, rekvizitus.
Garantinis fondas moka už nepanaudotas atostogas ir išmoka neišmokėtą atlyginimą, tačiau yra nustatytos lubos: atlyginimai išmokami tik už tris mėnesius, bet ne daugiau nei MMA (minimali mėnesinė alga). Atostoginiai ir kitos išmokos taip pat turi savo ribas.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Eglė Stražnickienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, pastebi, kad praktikoje būna situacijų, kai darbuotojui nėra galimybės suteikti buvusių pareigų, pavyzdžiui, panaikinus pareigybę dėl struktūrinių pokyčių, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pasikeitus darbdavio poreikiams dėl ekonominių ar gamybinių priežasčių. Tokiu atveju, darbuotojui turi būti garantuojama lygiavertė darbo vieta. Lygiavertis darbas reiškia ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingą darbdavio veiklai darbą. Svarbu tai, jog pakeisti darbuotojo pareigybę galima tik su rašytiniu darbuotojo sutikimu.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu.
Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo.
Valstybinėms įstaigoms, kurių darbuotojai augina vaikus iki trejų metų, taikoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.
Darbas nuotoliu
Jei darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki aštuonerių metų, ar vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, turi teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: ES tinklų pagalba vartotojams (pokalbis studijoje)
Kas priklauso, jei darbuotojas neturi ko pasiūlyti?
Jeigu darbdavys negali suteikti buvusios darbo vietos dėl objektyvių, nuo darbdavio valios nepriklausančių priežasčių, ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, galima skirti prastovą. Jos metu darbuotojui mokama tokia tvarka: pirmą prastovos dieną paliekamas vidutinis darbo užmokestis, antrą ir trečią dienomis mokama 2/3 vidutinio darbo užmokesčio bei likusį prastovos laiką mokama 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau ne mažiau nei minimalioji mėnesinė alga.
Ką daryti, jei buvote neteisėtai atleistas?
Darbuotojas, manantis, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Pateikti prašymą jis turi per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Praleidus prašymo pateikimo terminą, darbuotojas gali prašyti jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis.
Darbuotojų tarpe vis dar vyrauja daug nežinomybės, susijusios su atleidimo procesu, sako Živilė Švežauskienė, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė. Daugiausiai nerimo kyla po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžusioms mamoms, tėčiams ar vaiko globėjams.
tags: #ar #galima #atleisti #darbuotoja #esant #motinystes
