Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną.
Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę.
Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas.
Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Kaip vaikams pristatyti eilėraščius?
Štai keletas patarimų, kaip efektyviai įtraukti eilėraščius į vaiko literatūrinį pažinimą:
- Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
- Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
- Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
- Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
- Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas - ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Eilėraščių svarba vaikų ugdymui
Kiek ten tų glaustymosi per dieną su vaiku turi būti? Kaip pasakė šeimos terapeutė Virginia Satir, „4-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išgyventi. 8-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išsilaikyti.“ Su trimete nereikia prisiminti pasiglėbesčiuot, - pati pasiima meilę. O štai penkiamečio jau taip lengvai neapkabinsi, nepabučiuosi.
Ne mažiau veiksminga meilę išreikšti per taktilinius eilėraščius. Deklamuoji, lieti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles ir viskas smagiu žaidimu virsta. Pramokite mėgiamiausius.
O be to, eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių! Myluokimės ir mankštinkime smėgenėles!
Nežinau kaip kaip jūsuose, bet pas mus išsiruošti su keturmečiu ir dvimete į lauką kainuoja daug prakaito ir kantrybės. Ir nieko čia nepadarysi, be abejo. Bet kai išsiruošiama, norėtųsi lauke praleisti daugiau nei 15 min. O po šitiekos, kaip taisyklė, vienas arba kitas pradeda zyzaliot, kad šalta, kutena, duria, nepatogu, noriu sysiu ir t.t. ir pan.
O juk išties, viskas ne tame gražiame, mamos bemiegių naktų kaina sukurptame kalendoriuje, o jausenoje, kurią mama / tėtis / artimasis kuria visą tą prieššventinį laikotarpį, tiesa?
Aš esu eilėraštis! - 2016 m. nacionalinis poezijos SLAM!
Pavyzdžiai iš lietuvių poezijos vaikams
Spalva gimtinės? Žiemužės...
Vai lakštutė... Spindi tėviškės žiema, Užsūpuota, supustyta. Eglių kuorais apsupta, Aukso tiltais nusagstyta. Saulė bėga per pusnis, Kiekvienoj pėdoj - po rožę. Gulbėm plazdančiom baltom Už eglyno pūgos ošia.
Rogėmislnučiuoš žiema nuo didžiulio sniego kalno. Mėlynu sparnu naktis palytės tau...
Tėti, tėti, būk šalia, Tėti tėti - visada. Apkabink, kai man sunku, Nuramink, kai aš liūdžiu. Pasakyti tau „myliu“ Man taip lengva ir smagu. Žaisti su tavim patinka Krėsti pokštus mums taip linksma. Kai bus liūdna tau kada, Būsiu prie tavęs šalia, Ir žinok, kad tu brangus,...
Išaušo! Išaušo! Vainikų eilė... Nusuksiu tau... Saulė. Ir žaisite... čia,... švietė, švietė ir labai... Neišlaikė žalios...
Tą šilą, apjuostą Vaivorykštės juosta, Tą žemę rasotą, Tą kvepiantį sodą, Tą gintaro saują, Tą tekančią saulę, Tą skrendantį paukštį, Tą ąžuolą aukštą, Virš jo tą mėlynę Vadinam TĖVYNE.
Savo namų ir dūmai saldūs. Tai gražūs, labai žemaitėlių daiktai, šuniukas suloja būdoj nepiktai. Subliauna avis, kumeliukai jauni Atžvengia, neliečia žolės tekini. Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys, Ir ūkia liūdnai pamary švyturys. Ir šviečia daržely gera šypsena. Tarp medžių žemučių močiutė...
Kai iš darbo grįžta tėtis, Pasitinka jį mama. Jiedu pradeda kalbėtis, O aš laukiu nelinksma. -Tėti, imk mane ant kelių,- Aš prašau prieidama. -Tu nevarginki tėvelio,- Man prikaišioja mama. -Mama, leiski man ant kelių Pasėdėt su tėveliu: Aš nevarginu tėvelio, Aš, mamyte, jį myliu....
Saulele, dar neik...
Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam... Sidabro... Už... Su sniego...
Raliuoja dūduoja... Ir berniukai, ir mergytės Bėgo sveikinti mamytės. Ir pasakė man vaikučiai: - Apkabinki mamą drūčiai! Ak, berniukai ir mergytės! Jie nežino, kad mamytės Aš pasiekti negaliu, Nors labai labai myliu... - Paprašyk tu savo tėtį Lig mamytės pakylėti, - Pakuždėjo man senelė Ir...
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti. Kadais...
Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas - Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas.
Susikibę už rankučių, Lietui lyjant, vėjui pučiant, Šokam šokam sau ratu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tūl Ir po vieną, ir po du. Mūs žali žali švarkeliai, Mus j šviesą saulė kelia, Saukia šaukia mus vardu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tū, Ir po...
Lietutis Kas ten trepsi, kas ten šoka, Kas ten vaikščioja po stogą?Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Daug žydrų lietaus nykštukų.Ilgos plonos jų kojytės, Žydro stiklo kepurytės.Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Žydro stiklo jų batukai.O kiekvienas rankoj neša Po apvalų žydrą lašą.Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Daug lietučio sviedinukų.Kuo greičiau į lysvę žalią Pas plaštakę, pas gėlelę.Ci ku ca ku; tu ku tu ku, Skuba daug lietaus nykštukų. (V.
Čia akis. Čia akiniai. Čia ranka. Čia koja. O iš lūpų sakiniai Gražiai išvingiuoja.Ar išėjo jau žmogus? Ne, tik kelios dalys. Dar plaukų, ausų nėra, Kosčioja vargšelis.Čia ranka. Čia pirštai. Delnas čia, kad nepamirštų Kramtomos gumos atnešti...Nagais gali ir papešti, Ranka gali ir suduoti...Nupiešėm jau visą žmogų! Gali sėst sau į mašiną Ir važiuot, važiuot, kur žino Grybus augant, žuvį nardant.Lai tūtuoja, lai sau darda!
Pusė berno - bus berniokas? Pusė namo - bus būda? Pusė velnio - ne bėda!Pusė dešimt - bus ryte, Pusė dešimt - vakare? Pusė dienos - pusiaudienis, Pusė nakties - vidurnaktis?Pusė karvės - bus veršiukas, Pusė paršo - bus paršiukas?
Šliaužia debesys pilki. Varva- gal skylėti? Debesėli ko verki? Man graudu žiūrėti. Noriu žliumbti, kaip ir tu. Ašaros ,kaip slyvos. Gal paverkime kartu? Ak, ruduo vėlyvas! Ašarėlių kibirai, Permerkė kepurę. Ei! neverkim gal, gerai? Kam gi mes paniurę? Nagi, būk Tu linksmutėlis, melsvas pūko debesėlis !
Tai pavasarėlis, Tai pavasariukas. Prieš saulutę šildos Garbanas ėriukas.Iš dausų nužengęs Išdidus lyg povas Švilpauja karklyne Vienmarškinis kovas.Dairosi rugelis. Strykt kvietys iš grūdo. Kas dar neišgirdo? Kas dar nenubudo?! (Zita Gaižauskaitė)
Verčias kūliais Upeliukas. Garsiai spygauja Varliukas: -Bešokuodamas krantu, Pasiimk mane kartu. Letenėlės man suskirdo! Upeliukas neišgirdo.... Šauk nešaukęs jį balsu- Upeliukas be ausų.
Iš rankų pabėgoĮ purų Ir šaltą sniegą.Aš duonos riekutę Pakėliau.
CHA vaikštinėjo vienas CHA Susitiko kitą CHA. Į namus jį pavadino Prie stalelio pasodino. -Liūdna CHA? -Liūdnoka CHA.. Trūksta mudviem trečio CHA Jei ateitų trečias CHA Pasigirstų CHA CHA CHA
Pas mus dabar lyja....Aš lietaus gražiai prašau Netriuksmauti kai rašau Nebildėk į langines Jeigu liūdna be manęs As patarčiau tau brolyti Netriukšmaut, o kantriai lyti.
| Kambary gyvena Stalas. Apsuptas šešių kėdžių. Vardas vienas, kad jį galas, Bet užtat kiek pavardžių! |
| Apvalus, Dailus, Medinis, Gigždantis, bet Patogus, Dar Lakuotas, Ąžuolinis, Senas, Blizgantis, Brangus. |
| Apmusijęs, Riebaluotas, Kiek Suklypęs, bet Smagus, Tamsiai Rudas, o gal Juodas,- Kaip nakties gilus dangus? |
| Masyvus, tačiau Nutriušęs,- Daug regėti teko jam. Kitas būtų ir sukiužęs, Na, o šis - ilgam. |
Netikėtai troleibuse Sutikau važiuojant musę.Negi į visas puse Turi jie vežiot muses?kai sugrįžta į garažą, Su savim ir musę veža?Nereikėtų man svarstyti, Kur keliauja ta musytė.Kontrolierius tarpdury: -Muse, bilietą turi?Musė šast jam už pečių: -Aš važiuoju zuikučiu!
Uti ti ti šalta, skundžiasi ruduo Kas pasiūs man paltą? Kas kepurę duos? Kojos jau sušlapo, Permerkė lietus Kas iš klevo lapo Man pasiūs batus?
Ten miške ,kur eglės ošia, Po pušim sena sena Buvo meškinas rudnosis, Rudnosienė- jo žmona.Ir turėjo jie meškiuką,- Rudnosiuką kaip ir jie,- Buvo jis dar be kelnyčių Ir begiojo tik namie.Vakare,kai tėtis grįžta, Kai visa šeima namuos, Sėdi jis šiltam namely, Klauso pasakų mamos.Nors už durų švilpia vėjas, staugia vilkas už langų,- Rudnosiukui su tėveliais Šilta ,gera ir smagu.
Du kačiukai žaidė, Sviedinuką svaidė. Susisuko jiems galvytė, Ir palindo po lovyte. O iš ten pelytė Bandė juos išvyti. Bėkite iš čia, kačiukai, Jūs plėšikai mažučiukai. Savo urvą aš ginu Nuo pikčiurnų katinų.
Iš puoduko Burbuliukai Veržias, kyla Lyg padūkę. O pakilę Tyliai skleidžias Ir į žemę Nusileidžia. Vienas ėmė- Ir sutrūko- Linksmas buvo Burbuliukas
Aš skaičiuoti dar nemoku- Po kiemelį linksmas šoku. Čia sūpuoklės, ten sūpuoklės- Mėlynos tartum žibuoklės.Ir drambliu pavažinėju, Ir prie arklio stipinėju. -Jie ne mano, o visų,- Pasakau vaikams balsu.Mes drauge daržely žaidžiam, Mes linksmai čia laiką leidžiam.
Tėtė sako: ne juokai Dvidešimt penki vaikai. Nosį kutena, plaukus man velia, Ką tik pačups- išbarstys.. Skrenda per lauką- aitvarą kelia Linksmas , išdykęs pietys.Pasupa šaką- pumpuras juokias, Skleidžias lapeliai, žiedai... Velk mano plaukus, piety!
Grybų košė Sušuoliavo Tarp eglaičių Kiškiai rauti Voveraičių. Prakaitavo Plušo, rovė Ir ant seno Kelmo krovė. Aš prie kiškio Prislinkau Ir į ausį Jam sakau: -Pailsėkit Tarp eglaičių. Kam jums Šitiek voveraičių? Kiškiai juokias Atsilošę: -Iš tų grybų Virsim košę! Oi, tai juoko Bus smagaus Tiems, kas košės paragaus!
Gandru sparnas sukas, Klevo lapas čeža. Linksmas traukinukas Rudenėlį veža.Rieda per kalnelį, Dunda per giraitę. Ant kelmų kelmučiai Šoka net sukaitę.Dairosi kiškelis Pro vagono stiklą. Lydi rudenėlis Kiškį į mokyklą. (Z.
Išlydėjom vasarėlę Išlydėjom..... Ir įdėjom į kelionę Jai įdėjom Obuolį geltoną, Grybų kraitę. Neužmiršk sugrįžti, Vasaraite! (Z.
A ja jai! Meškutis kentė. Tai suskaudo meškiui dantį!Sūnų motina ramina: -Išviriau arbatos kmynų.Arbata tikrai padės.
Šimtas upeliukų Tartum stiklas žydras trūko Šaltas ledas ant laukų. Gurgia šimtas upeliukų Tarp šermukšnių, tarp vagų.Pabučiuoja saulė sniegą- Ir upelis mažas bėga. Oi, upeli, eikš arčiau! Taip seniai tave mačiau.Vėjas vartuos įsisuko Ak, pagaut jo negaliu! Teška šimtas upeliukų Ir putoja tarp žolių. (J. Degutytė)
Raina katytė, Juoda nosytė, Ilgi ūseliai, Riesti nageliai. Ausytės stačios, Akytės plačios, Kojytės baltos Ir visad šaltos.
Aš turiu dvi rankeles, Kad leliją pasodinčiau, Kad pagloštyčiau šunelį Ir paukščiuką pamaitinčiau. Aš turiu dvi rankeles, Kad linksmai katučių pločiau. Aš turiu dvi rankeles, Kad darbelio nebijočiau. (J.
Atsimerkė upeliukas: -Ar miegojau taip ilgai? Ašaroja varvekliukas, Juokias stogas ir langai.Upeliukui tik dairytis, Bėgt į priekį vis tolyn... Varvekliuko ašarytės Į balutę din, dilin...
Pasitikom rudenėlį Pasitikom rudenėlį Pasitikom. Juokėmės kalbėjom Nesipykom.Susodino mus Į aukso važį Ir kalneliais, ir pakalnėm Trankiai vežė.Tai dardėjo ratai, Tai dardėjo.
Oi, bitute, oi raina, Ar medučio negana? Beskraidydama ilgai Tu tikriausiai pavargai.Man atsakė darbininkė: -Greit pavargsta tie, kas tingi. Pailsėsiu avily, Kai ateis žiema gili. (Z.
Vieną dieną žvarbią, šaltą, Lapė siuvo kiškiui paltą, Ir matavo nuo galvos Lig mažytės uodegos.O meškutė lepečkojė Batus siuvo kiškio kojom. Naujais batais zuikis džiaugės: Kokios geros mano draugės!
Ant kelmelio atsistojęs Kiškis būgną mušė koja: -Vienas du trys, viens du trys, Aš esu drąsus karys!O šalia jo daug zuikučių Džiaugės, plojo jam katučių: -Vienas du trys, viens du trys, Tėtė mūs narsus karys! (J.
Dzirum, dzirum Zum, zum, zum Lekia bitė su medum. Kam neši medutį, kam? Bzz, meškučiui ir vaikam. Ne bet kam... Tik labai geriems vaikams. Kas darbštus, Tam saldus Bus medus
Zuikis vertės šimtą kūlių Ir užkliudė namą lokio. -Oi, atleiski man, dėdule! O lokys jam: -Nieko tokio!
Ten daržely prieš saulutę Šildos raudona uogutė, Po dienelės pažiūrėkit, - Jų jau dešimtys prisėta!Mama triūsia visą dieną, - Rauna piktžolę ne vieną. Lysvę barsto pjuvenėlėm, Bus uogelių šeimynėlei.Raudonų saldžių be galo Kūgio formos ar ovalo. "Tai uogelių skanumėlis,"- Sako paragavęs tėtis.
Eina saulutė eglių bokšteliais, Eina saulutė pievų takeliais. Neša avietei sunką raudoną, Kviečio grūdeliui- midų geltoną. Šildo zuikutį, šildo žibutę Ir voveraitę ruduodegaitę.
Tra ta ta, Tra ta ta!- Kas ten Žvilga?- Karieta!Karieta Kaip auksas švyti, Nes važiuoja ten- Saulytė!Per didžiulį žydrą dangų Ir tiesiog Į mūsų langą!
Piešiu namą ir paukštelį Ir be galo ilgą kelią. Piešiu saulę užu marių, Piešiu vėją žaliaskarį. Piešiu žydinčią aguoną Ir kvapnutę šiltą duoną, Baltą debesį ir dangų, Obuolį raudoną rankoj. Žaliaskarėj pamiškėj, Sidabrinėj pavartėj, Ant raudono braškių kalno, Ant mažos mergytės delno Kaip oranžinis drugys Juokias saulės spindulys. Jo lengvi sparnai plevena Ir pirštelį jai kutena.
tags: #eilerastis #apie #zmogu #vaikams
