Kartais nutinka taip, kad namuose, kuriuose įsivaizdavote gyvensianti tik su mylimu vyru, vis dažniau apsilanko, o kartais ir ilgam apsigyvena jo vaikas ar vaikai iš pirmosios santuokos. Vienoms moterims tai jokia problema, tačiau kitoms tai tikras išbandymas. Visos mes skirtingos ir į įvairias situacijas reaguojame nevienodai.
Kai pilve plevena drugeliai, net nesinori gilintis į buvusiojo mylimojo šeimos situaciją. Na, išsiskyrė, na, liko vaikas ar du, kurie gyvena su savo mama ir tiek. Galbūt kokį kartą probėgšmais juos ir matėte, bet net neįsivaizdavote, kad jie taps ir jūsų gyvenimo dalimi. Ir labai sau nesukote galvos dėl to, kaip klostysis santykiai su jo vaikais. Bet štai problemėlė - vaikas turi teisių į savo tėtį. Ir atvirkščiai. Taigi, jo vaikai liks ir jūsų gyvenime.
Tokioje situacijoje geriausia vengti kraštutinumų: arba bandyti atstoti vaikui jo mamą ir nepagrįstai lepinti, lenkti jį į savo pusę arba juos ignoruoti ir apsimesti, kad vaikai - vyro „reikalas“. Čia vertėtų prisiminti vieną tiesą - nepriimdamos vyro vaikų mes nepriimame ir jo paties, jo praeities, kokia ji bebūtų. Didžiausias priešas - mūsų pačių pavydas. Ilgainiui ima atrodyti, kad vyras vis ilgiau pasilieka pas buvusią žmoną, užveždamas pas ją vaiką, o ir su savu vaiku bendrauja gražiau, nei su jūsiškiu. Vertėtų likti išmintinga - vaikams nėra ko pavydėti, kaip ir buvusiai žmonai - juk vyras pasirinko jus, gyvena su jumis, su jumis kuria ateitį.
Santykiai su vaikais
Be to, neverta patarinėti vyrui, kaip ir kiek jam bendrauti su savo vaikais ir kiek pinigų skirti jų išlaikymui. Iš anksto susitaikykite, kad dalį savo laiko jis skirs vaikams - su jumis ar be jūsų. Pats aktualiausias klausimas - kaip susidraugauti su vyro vaikais? Tai ne visada iškart pavyksta. Dažniausiai vaikai, o ypač paaugliai, naujų „mamyčių“ atvirai nemėgsta, nes pasąmonėje laiko jas kaltomis dėl to, kad jo tėvai - nebe kartu. „Nemėgsta“ - dar per švelniai pasakyta.
Neverta bandyti vaikų papirkinėti dovanomis. Geriau sugalvoti, ką galite kartu nuveikti - duokite jiems suprasti, kad nė nemanote užimti jų mamos vietos, tiesiog norite normalių, draugiškų santykių. Būna, kad ir pirmoji žmona draudžia vaikams bendrauti - tuo atveju reikia tiesiog pralaukti, kol aistros nurims. Be abejo, niekas negali priversti mylėti svetimo vaiko. Bet elgtis su juo draugiškai vis dėlto privalote, net jei jis jums demonstruoja priešiškumą - ilgainiui vaikas apsipras ir supras, kad nesate tokia, kokia jam iš pradžių pasirodėte.
Eksžmonai dar sunkiau, nei jums, susitaikyti su tuo, kad jos vaikai bendrauja su moterimi, kurią jų tėtis tarsi iškeitė į ją. Pataria psichologė Lina Vėželienė: „Vaikas - ne vyras. Vaikas mamos niekuomet neiškeičia į kitą mamą. Paliktas moteris dažnai klaidina atsiradęs vaiko priešiškumas, uždarumas, susižavėję pasakojimai, kokia gera ta nauja tėčio teta... Bet moteriai svarbu suprasti, kad vaikas taip pat išgyvena gan nelengvus jausmus dėl tėvų skyrybų, kad jis gali pykti, gali smerkti ir tėtį, ir mamą, gali juos kaltinti. Jis taip pat turi tam teisę, bet tai nereiškia, kad svetima moteris gali užimti mamos vietą vaiko širdelėje. Tą skyrybas išgyvenančioms moterims būtų labai svarbu žinoti ir elgtis visiškai ramiai, pasitikinčiai ir nuoširdžiai su savo vaiku.
Jeigu sugriuvo moters kaip žmonos savivertė, tai nereiškia, kad griūna ir jos kaip mamos vertė. Svarbu pačiai nesmerkti ir nejuodinti tos „kitos“ moters, nepilti purvo ant savo vaiko tėčio, stengtis vaikui suprantama kalba paaiškinti, kad mama jo niekada nepaliks, kad tėtis visada liks jo tėčiu ir kad ta „kita“ moteris niekada neatims vaiko iš jo mamos. O „naujai“ tėčio draugei taip pat būtų svarbu žinoti, kad jei ji užėmė moters vietą šalia vyro, tai nereiškia, kad ji turi tapti ir mama to vyro vaikams. Teisingiausia, ką ji gali nuveikti vyro ir jo vaikų labui, tai su begaline pagarba atsiliepti vaikams apie jų mamą, vyrui - apie jo buvusią žmoną. Ir tik ant šio pagarbos pamato, tinkama būtų kurti savo santykius su vyro vaikais.
Labai žalojančiai veikia vaikus ir tėčio santykius su vaikais, kai „nauja“ tėčio draugė ima konkuruoti su vaikų mama, perdėtai juos lepindama, globodama ar lavindama, įsivaizduodama, kad jos indėlis į vaikų gerovę ir auklėjimą yra kokybiškesnis, vertingesnis ar dar koks nors „-esnis“ nei jų motinos.
Nuo ko pradėti kurti gerus santykius?
- Kodėl paprastai pirmoji reakcija, į namus atėjus pamotei (patėviui), būna priešiška?- Pirma reakcija labai priklauso nuo to, su kokiomis žiniomis ir kokiais jausmais vaikas sutinka patėvį arba pamotę. Taip pat labai svarbu, kaip klostėsi tikrųjų tėvų santykiai skiriantis. Taigi po pirma reakcija slepiasi labai daug vaiko jausmų. Dažniausiai tai baimė ir nerimas, kaip jis dabar gyvens. O priešiška reakcija ir kyla iš nežinojimo, kaip bus dabar. Vėliau, kai vaikas pamato, kad ir gyvenant naujoje šeimoje viskas gerai, santykiai normalizuojasi.
- Nuo ko pradėti kurti gerus santykius?- Svarbiausia - kantrybė, reikia neskubėti. Suaugęs žmogus turi suprasti, kad teks išlaukti, kol vaiko baimės nuslops ir jis pradės matyti tikrą situaciją.
Kita taisyklė - supraskite, kad nesate to vaiko mama ar tėtis, jūs esate trečias suaugęs žmogus. Be abejo, negalima ir blogai kalbėti apie tikrąją mamą ar tėtį, negalima sakyti „pamiršk ją, aš dabar tave auginu, maitinu, išlaikau“.
Trečia - supraskite, kad vaikas jau turi savo „bagažą“. Jums gali daug kas nepatikti, tarkim, valgydamas jis čepsi, nėra toks tvarkingas, kaip jums norėtųsi. Bet jis toks atėjo iš savo šeimos ir, jei norite kažką keisti, galite tai daryti tik po truputį. Negalite sakyti - kadangi gyvensi su mumis, nuo šios dienos turi būti taip, kaip pasakysiu.
Nepamirškite, kad vaikas bijo, nerimauja, be to, liūdi, kad jo tikrieji tėvai išsiskyrė. O jei būsite kantrūs ir elgsitės pagarbiai, patys neskubėsite ir vaiko neskubinsite, jis visko išmoks, o jus priims kaip suaugusį žmogų ir mylės.
Kaip supažindinti vaikus ir naują šeimos narį?
- Kaip supažindinti vaikus ir naują šeimos narį?- Geriausia supažindinti neutralioje ir vaikui saugioje aplinkoje, ypač jei trečias suaugęs žmogus atsirado dar iki skyrybų. Kadangi dažniausiai vaikai dėl skyrybų kaltina save, suaugusieji turi jam pasakyti: „Tu žinai, kad mums su tavo mama (tėčiu) nepavyko draugiškai gyventi, bet tu nesi kaltas, kad mes nesugebėjome išsaugoti šeimos. Aš dabar gyvensiu su kitu žmogumi ir mes lygiai kaip mama (tėtis) tave mylėsime, stengsimės, kad tau nieko netrūktų, kad užaugtum laimingas.“
Kadangi vaikas nežino, kaip seksis gyventi su pamote (patėviu), jam baisu, todėl reikia kad ir tūkstantį kartų pakartoti, jog visi šeimos (ir buvusios, ir esamos) suaugę žmonės stengsis, kad jam nieko netrūktų, kad jis jaustųsi saugus, laimingas.
Žinoma, lengva kalbėti, nes dažniausiai per skyrybas būna daug pykčio ir suaugusieji nesugeba išsaugoti draugiškų ir konstruktyvių santykių. Bet idealus variantas tas, kai vaikas supranta, kad visi suaugusieji juo rūpinasi. Tada vaiko baimės ir nerimas gali sumažėti, vaikas gali adaptuotis prie pamotės (patėvio) ir kurti gerus santykius.
Paauglių reakcija ir vaikų integracija
- Ar dėl tėvų skyrybų kalti jaučiasi ir paaugliai?- Paauglystėje apskritai kyla labai daug problemų, prie kurių prisideda ir identiteto klausimai. Be to, ir kai kurie susirgimai, pavyzdžiui, anoreksija, prasideda paauglystėje. Kartais paaugliai kaip tik projektuoja atvirkščiai - tai jūs, suaugusieji, visi kalti.
O toks kaltinimas kyla iš jausmo „Apie mane tai nepagalvojote. Man ir taip sunku. Ir taip nesuprantu, kas pasaulyje prasminga, o kas ne. Jūs pamiršote manimi domėtis, užsiėmėte tik savo santykiais, o dabar dar ir skiriatės ir paliekate mane visame šitame jovale“.
- Kaip elgtis, jei naujas šeimos narys pats turi vaikų, kurie gyvens kartu?- Vaikai paprastai susidraugauja, susidėlioja santykius patys. Svarbu, kad naujoje šeimoje iš visų vaikų būtų reikalaujama vienodai ir suteikiamos tokios pačios teisės ir galimybės. Bet kuriuo atveju, kai kalbame apie vaikų integravimą, svarbiausia, kas gali keisti santykius, yra suaugusiųjų elgesys. Apskritai kalbant apie vaiko interesus reikia suprasti, kad vaiko jausena pirmiausia priklauso nuo suaugusiųjų elgesio.
Bendro kūdikio atsiradimas ir konfliktai
- Kokia būna vaikų reakcija, sužinojus, kad laukiamasi bendro kūdikio? Kaip spręsti konfliktines situacijas?- Jei atskirai gyvenantis tėtis (mama) vaikui sako - žinok, kai atsiras bendras vaikas, šeima tavęs nebemylės, labai svarbu tai sužinoti. Tokiu atveju reikia paklausti, ar jis nebijo likti nebemylimas, ir patikinti, kad taip nebus - jis bus mylimas lygiai taip pat, kaip kūdikis.
Be abejo, vaikas turi žinoti, kad įprastas gyvenimas kažkiek pasikeis. Neslėpkite nuo jo, kad kūdikis gali verkti naktimis, kad negalėsite taip, kaip anksčiau, leisti laisvalaikio, bet patikinkite, kad jam vis tiek nieko netrūks, kad jo veikla nenukentės, o jūs stengsitės, kad jis ir toliau būtų laimingas. Nuolatinis priminimas, kad nebus pamirštas, neleidžia vaikui bijoti ir padeda lengviau priimti pokyčius.
Vyresniems vaikams galima atskleisti ir daugiau detalių. Tarkim, prisipažinti, kad ir jums sunku, kad reikia įdėti daugiau pastangų, kad jūs tikrai bandote, nors kartais gal ir nesiseka.
Kaip nesukelti vaikui kaltės jausmo?
- Vaikai dažnai galvoja, kad, susidraugavę su pamote (patėviu), išduos tikrąją mamą (tėvą).- Pavyzdžiui, jei esate pamotė, kalbėdama su vaiku, nepamirškite, kad nesate tikroji mama. Labai svarbu vaikui pabrėžti, kad skiriatės nuo jo mamos. Galite sakyti: „Tavo mama nemėgsta leisti laisvalaikio gamtoje, o tėtis mėgsta, aš irgi mėgstu. Taigi tu gali pasirinkti, ar važiuoti į gamtą, ar ne.“ Turėdamas galimybę rinktis, vaikas supranta, kad jo mama ir pamotė yra skirtingos, ir nesijaučia kaltas, kad išduoda mamą, kai susidraugauja su pamote ir linksmai leidžia laiką ar myli jį.
- Minėjote, kad svarbu nesakyti nieko blogo apie tikrąją mamą (tėtį). O jei vienišas likęs suaugusysis bando vaiką nuteikti prieš pamotę (patėvį)?- Jei pamotė (patėvis) vaikui pasakys, kad jo mama ar tėtis blogi, vaikas visada stos į jų pusę. Taigi blogai kalbėdami apie tikruosius tėvus santykius su vaiku tik susigadinsite. Todėl geriausia tokias tikrosios mamos (tėčio) kalbas tiesiog nuleisti negirdomis, nes toks elgesys rodo, kad buvęs sutuoktinis pyksta ir apie vaiką negalvoja.
Gyvendamas su pamote (patėviu), vaikas vis tiek viską mato ir jaučia. Tarkim, tikroji mama jam sako: „Žinok, ji tavęs nemylės taip, kaip aš.“ Bet jei pamotė su vaiku elgiasi draugiškai, pagarbiai ir myli jį, šis mamos pasakymas po dviejų dienų pasimirš. Žinoma, jei pamotė puls prieštarauti, juodins tikrąją mamą, vaikas iš karto stos į gynybinę poziciją.
- Pamilti svetimus vaikus sunkiau. Dėl to kyla konfliktų ir tarp pačių partnerių. Kaip spręsti tokius konfliktus?- Jei tikroji mama ar tėtis mato, kad vaikas gainiojamas ar su juo neteisingai elgiamasi, negalima tylėti. Reikia antrosios pusės paklausti, kas vyksta, kodėl kyla tokie jausmai, kodėl jis toks priešiškas. Be abejo, pokalbis turėtų vykti ne prie vaikų.
Iššūkiai ir strategijos kuriant naują šeimą
Dauguma moterų, kurios pačios neturi vaikų, nenorėtų užmegzti santykių su vyrais, kurie jų turi. Tačiau tereikia susipažinti su tikrai žaviu stipriosios lyties atstovu, kad ši išankstinė nuostata pasikeistų. Nėra santykių be rizikos ir praeities bagažo. Negalima nurašyti visų vienišų vyrų su vaikais, nes galbūt tarp jų yra tas, kurio moteris laukė visą gyvenimą.
Atsiminti, kad ir kokia šauni(-us) ir nuostabi(-us) bebūtų moteris (vyras), vaikai visada bus pirmoje vietoje. Atsiminti, kad vaikams teko daug patirti, kai vyko tėvų skyrybos. Vieniši žmonės, turintys vaikų, būsimoms antroms pusėms kelia dar daugiau reikalavimų negu tie, kurie neturi vaikų. Tad jeigu toks žmogus nori supažindinti jus su savo vaikais - tai reiškia, kad jūs jam tikrai ypatinga.
Nesitikėti, kad visada labai greitai atsakys į žinutes ar telefono skambučius. Reikia susitaikyti su faktu, kad vaikų motina arba tėvas niekada niekur nedings. Jie bendraus ir tarsis, kaip auklėti vaikus, kartu priims sprendimus. Spontaniškų savaitgalio išvykų nebus. Jie negali tiesiog viską mesti ir keliauti kad ir į pasaulio kraštą.
Suprasti, kad santykiai su išsiskyrusiais ir vaikų turinčiais asmenimis klostosi labai lėtai. Tačiau verta šiek tiek palaukti, kad po to būtų galima džiaugtis puikiais santykiais. Susipažinus su antrosios pusės vaikais, taip pat reikėtų įvykių neskubinti. Jiems nereikia dar vienos mamos ar tėčio.
| Mitas | Tiesa |
|---|---|
| Jei būsiu gera, jie mane pamils. | Gerumas - puiki pradžia. Bet vaiko meilė - ne pastangų vainikas. Kartais net nuoširdus gerumas susiduria su atstūmimu, pavydu ar šalčiu. |
| Jei nesusidraugausiu su jais, santykiai su partneriu sugrius. | Tvirti suaugusiųjų santykiai gali atlaikyti net labai vėsius santykius su vaikais - su sąlyga, kad yra pagarba, sąžiningumas ir susitarimai. |
| „Aš turiu užimti mamos vietą.“ | Ne. Ir nereikia. Vaikai turi mamą - net jei ji netobula, toli, ar nedalyvauja jų gyvenime. Gerbkite jos įvaizdį, ypač vaiko akyse. |
Pradėkite nuo neutralaus sąjungininko pozicijos. Jūs ne mama. Jūs ne draugė. Jūs kol kas - niekas. Ir tai gerai. Geriausia pradėti nuo neutralaus suaugusiojo, šalia kurio saugu, ramu ir nuspėjama, pozicijos. Ką tai reiškia? Nesikiškite į auklėjimą, net jei vaikas trina kilimą kečupu. Nepirkinėkite dovanomis - vaikai jaučia falšą geriau nei suaugusieji. Paklauskite, kas jiems įdomu. Parodykite, kad nesate konkurentė. Vaikai (ypač maži) gali jausti pavydą tėčiui: „Dabar jis myli tave, o ne mus.“ Tai ne apie jus. Tai apie baimę prarasti.
Neskubėkite. Santykiai su vaiku - kaip kaktuso auginimas: neperliekite, nelieskite - ir gal po penkerių metų sužydės. Suteikite sau ir jiems laiko. Būkite nuosekli. Šiandien perkate bilietą į zoologijos sodą, rytoj - ignoruojate vaiką. Tai gąsdina. Vaikai vertina nuspėjamumą.
Per daug ir per greitai. Ateinate į gimtadienį su tortu, dovanomis, žaidimų planu ir lentele „mylinti beveik-mama“. Nereikia. Konkurencija su biologine mama. Niekada (!!!) neaptarinėkite vaikų mamos neigiamai - net jei jūsų partneris tai daro. Vaiko akyse - ji mama. Papirkinėjimas. Dovanos, įrenginiai, saldumynai - tai veikia lygiai vieną kartą. Dėkingumo lūkestis. Vaikai gali jums nedėkoti už jūsų dalyvavimą. Ir tai ne nedėkingumo ženklas. Tiesiog jie neprivalo.
Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED
Nėra universalaus atsakymo, kaip elgtis su partnerio vaikais. Jūsų kelias gali būti bet koks: neutralus, bet pagarbus sambūvis; lėtas pasitikėjimo kūrimas; artima draugystė - jei pasiseks ir susiklostys; arba visiška distancija - abipusiu sutarimu.
