Kasmet grūdų supirkimo metu iškyla išaugintos žemės ūkio produkcijos kokybės klausimų. Šiemet grūdininkams aktuali grūdų užsikrėtimo Fusarium patogenais tema. Grūdų augintojams ir supirkėjams svarbu žinoti, kad dėl varpų fuzariozės ne tik sumažėja grūdų masė bei netenkama dalies derliaus, bet ir šią ligą sukeliantys Fusarium genties grybai produkuoja mikotoksinus, kurie yra pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai.
Superkant grūdus užsikrėtimas Fusarium spp. įvertinamas plika akimi pagal apibrėžtus požymius. Tačiau vizualūs požymiai nebūtinai yra esminis indikatorius mikotoksinų kiekiui grūduose. Juos produkuoja grūdai, kurie dydžiu ir spalva nesiskiria nuo sveikų, tačiau jau yra užsikrėtę. Šiųmetinėmis sąlygomis mokslininkai rekomenduoja vizualiai įvertinti javų grūdus, šiai ligai būdingus požymius ir mikotoksinų tyrimus bent dalyje mėginių. Kadangi klausimą, kaip atpažinti ligą, kelia visos pusės - tiek ūkininkai, tiek grūdus superkančios, perdirbančios, eksportuojančios įmonės, laboratorijos - skubiai suorganizuotas susitikimas su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkais.
Varpos fuzariozės plitimas ir pasekmės
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sako, kad šiltėjantis klimatas vis dažniau suteikia naujų patirčių ir dažnesnio peržiūrėjimo reikalaujančių sprendimų. Šie metai išsiskyrė gausiomis liūtimis, kurios buvo vienas iš veiksnių, lėmusių ligų plitimą javų pasėliuose. Lietingi orai vyravo ir jautriausiu užsikrėtimui varpų fuzariozei tarpsniu - žydėjimo metu. Lietaus purslai ligos užkratą pakelia iki varpos. Varpų fuzariozė ypač pavojinga jautrioms javų veislėms. Atkreiptinas dėmesys, kad užkrato sankaupos yra gausesnės pasėliuose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas, sėta tiesiai į ražienas, po kukurūzų.
Grūdų supirkėjai nerimauja, kad laiku ir atitinkamose grandyse nenustačius ligos, pažeisti grūdai gali patekti tarp sveikų, o tai neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Todėl, pasak grūdų supirkėjų, įmonės turi žinoti, kaip įvertinti, ar pristatytas derlius sveikas, dar prieš atsiskaitant už jį su grūdų pardavėju. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorės Dalios Ruščiauskienės, kiekvienam grūdus superkančiam ūkio subjektui ir grūdų pardavėjui svarbu teisingai ir kuo greičiau nustatyti kiekvienos grūdų partijos kokybę, todėl aiškūs fuzariozės nustatymo kriterijai yra pagrindas, kokie grūdai bus pilami į aruodus.
„Kai kurios Fusarium rūšys produkuoja toksinus, tad teisingai neįvertinus superkamų grūdų kokybės ir nupirkus tokius grūdus, tai supirkėjui gali tapti didele problema. Fusarium grybų pažeisti grūdai yra kenksmingi, dažnai būna pažeistas grūdo baltymas, tokie grūdai netinka nei pašarų, nei kitų grūdų produktų gamybai. Tad LGPPA priklausančios įmonės tampa „sugertuku“, kuriam tenka spręsti dėl nesveikų grūdų iškilusias problemas“, - teigia Dalia Ruščiauskienė.
Kaip atpažinti varpos fuzariozę?
Mokslininkai ūkininkams pataria, kaip patiems įvertinti, ar augalai neserga. Pasak dr. R. Semaškienės, kviečių pasėlyje pažeistos varpos pradeda matytis brandos metu. Matosi išbalę varpos segmentai ar net visa varpa, vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena.
Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo taip aiškiai kaip kviečiuose nematyti. Brandai einant į pabaigą ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atpažinti iš rausvai oranžinės spalvos. Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos ar baltos kalkingos spalvos. Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atvejų išlieka normalaus dydžio, tik įgyja rausvą atspalvį.
Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėjo neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje, auginant ligų sukėlėjus ant mitybinės terpės ir juos identifikuojant pagal morfologinius požymius. Analizė užtrunka 7-10 dienų.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Varpų fuzariozės riziką galima pradėti prognozuoti nuo javų žydėjimo tarpsnio, kai užkratas patenka ant varpos ir vyrauja palankios sąlygos ligai plisti - lietinga, šilta. Pieninės brandos antroje pusėje išryškėjus požymiams, galime iš dalies įvertinti būsimus infekcijos mastus. Pasak R. Semaškienės, varpų fuzariozės užkrato rizika itin padidėja atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas. Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes juose daigų, burbuolių ir stiebų puvinius sukelia tie patys Fusarium grybai kaip ir varpų fuzariozę. Su šių augalų likučiais dirvožemyje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Nustatyta, kad kukurūzų liekanos yra tinkamiausios Fusarium grybų infekcijai susidaryti, ypač jei jos nesusmulkinamos ir neužariamos.
Speltos - alternatyva tradiciniams kviečiams
Ekologinėje žemdirbystėje vis plačiau plinta speltos - kviečių rūšis, kurios grūdai turi aukštesnę maistinę vertę ir didesnį kiekį mineralinių medžiagų, palyginti su paprastaisiais kviečiais. Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje - speltos vyrauja ekologiniuose ūkiuose tarp kitų kviečių. Speltų selekcija tebevyksta iki šiol, veislės gerinamos arba kuriamos naujos Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Speltos turėtų užimti svarbią vietą pasėlių struktūroje, kadangi turi stiprią piktžolių stelbiamąją gebą. Tai vienintelė kviečių rūšis, kuri, auginama ekologiškai, subrandina pagal baltymų ir glitimo kiekį ekstra klasės reikalavimus atitinkančius grūdus.
Speltos yra aukštos, siekia iki 150 cm. Stiebas nelabai tvirtas, kai kurių veislių gali išgulti. Speltos nereiklios dirvai, trąšoms, aplinkos sąlygoms, gerai stelbia piktžoles, todėl tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Auginimo technologija beveik nesiskiria nuo paprastųjų žieminių kviečių. Sėti reikėtų su varpažvyniais, nes, manoma, kad jie apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų. Tik sėjant reikia stebėti, kad neužsikimštų sėjamosios sėklavamzdžiai. Jų varpos ilgos ir trapios, žiedyno stiebelis lūžinėja, varpelėje yra po du grūdus, todėl šie kviečiai dažnai vadinami dvigrūdžiais. Tiesa, kai kuriuos atgraso darbui imlus jų apdorojimo procesas, pirmiausia varpažvynių atskyrimas. Speltų išlukštenimo problemą perdirbėjai sprendžia su lukštų nuėmimo įrenginiais, kurie nesunkiai varpažvynius atskiria nuo sėklų. Našūs šiaurinės Lietuvos dirvožemiai ypač tinka tokiems kviečiams auginti ekologinėse agrosistemose, nes čia jie gali subrandinti palyginti didelius derlius. Nukulti speltų grūdai tuoj pat gali būti sėklinė rudens sėjos medžiaga, kitiems kviečiams būtinas tam tikras ramybės periodas.
Speltos yra atsparesnės net ir radioaktyviam arba kitam aplinkos užterštumui, kadangi jos yra su keliais tankiais varpažvynių sluoksniais. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad, esant didesniam radioaktyviam užteršimui, jos mažiau sugeria radioaktyvių medžiagų ir lieka tinkamesnės maistui. Speltų grūdų cheminė sudėtis panaši į kietųjų kviečių. Išaugintų Lietuvos sąlygomis jų grūduose randama 16-17 proc. baltymų, 31-35 proc. glitimo. Vienas iš trūkumų - skirtingai negu kitų kviečių rūšių, speltų grūdai stipriai suaugę su varpažvyniais, kuliant sunkiai atsiskiria, todėl jiems atskirti reikia specialios technikos. Tačiau fitopatologiniu ir entomologiniu požiūriu stipriai su grūdais suaugę varpažvyniai turi tam tikrą teigiamą prasmę, nes jie apsaugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų sukeliamos taršos.
Pastaruoju metu mažėjant mišrių ir daugėjant vien augalininkyste užsiimančių ūkių, kuriuose didžiausią dalį pasėlių struktūroje, kaip jau minėta, užima migliniai javai, pasėliuose aktyviau pradėjo plisti grybinės ligos. Fusarium genties grybai sukelia daigų pašaknio puvinius, pavasarinį pelėsį, lapų ir varpų fuzariozę. Fusarium genties patogenai žiemoja dirvožemyje, ant žiemojančių augalų ar jų liekanų, piktžolių ir sėklų. Dėl Fusarium spp. gali paruduoti apatinė stiebo dalis, atsirasti dėmių ant lapų, pagreitėti augalo brendimas ir dėl to gali kilti baltavarpiškumas, varpos ir grūdai taps pažeisti.
Speltoms priskiriamos specifinės savybės, svarbios žmonių mitybai: labai didelis mineralinių medžiagų, mikroelementų, baltymų ir glitimo kiekis - gerokai didesnis, palyginti su minkštaisiais kviečiais. Teigiama, kad jų glitimas yra kitokios struktūros, todėl tinka alergiškiems žmonėms. Pastaraisiais metais didėja speltų paklausa ekologiniams miltams gaminti. Daugelyje Europos šalių speltos vyrauja specialių kepinių gamyboje (dietiniai maisto produktai ligoniams, vaikams). Kepant duonos produktus iš speltų miltų priemaišų, gaminiai tampa ypač skanūs ir ilgiau nepraranda šviežumo.
Mikotoksinų problema ir jų mažinimas
LAMMC mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos inicijuotos programos „Sveikas ir saugus maistas" MIKOFEN projektą (SVE-04/2014), atliko įvairių kviečių grūdų tyrimus. Žieminių speltų grūdai pasižymėjo didesniu bendru fenolinių rūgščių kiekiu negu paprastųjų žieminių ir vasarinių kviečių grūdai. Dominuoja ferulo rūgštis, kuri grūduose sudaro apie 84-90 proc. nuo bendro fenolinių rūgščių kiekio. Ferulo rūgštis sinergiškai veikia su p-kumaro rūgštimi. Taip sustiprinamas šioms rūgštims būdingas antioksidacinis poveikis, nors stipresnis antioksidantas yra ferulo rūgštis, ją lengvai pasisavina organizmas. Be antioksidacinių savybių, uždegimus, infarktą stabdančiu poveikiu pasižymi sinapo rūgštis, kuri kviečiuose reikšmingai dominuoja po ferulo rūgšties. Hidrobenzoinės rūgštys aptinkamos ne visuose augaluose, skirtuose žmonių mitybai, todėl šiuo atveju speltos yra pranašesnės. Fenoliniai junginiai atsparūs terminiam apdorojimui, tačiau sandėliuojant jų bioaktyvumas palengva mažėja.
Šiuo metu ES šalyse ir Lietuvoje žinoma, kad neįmanoma užauginti visai mikotoksinais neužterštos augalinės produkcijos, tad siekiama minimaliai sumažinti jų koncentracijas taikant biologine įvairove grįstas sėjomainas ir gerą žemės dirbimo technologiją. Tai mažintų užterštumą Fusarium genties grybais, kuriais grūdai užsiteršia dar laukuose. Fusarium grybų išskiriami mikotoksinai deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEN) yra plačiai paplitę įvairiose ES šalyse. Nors į maistą patenkančių Fusarium grybų gaminamų toksinų kiekis dažniausiai neviršija atitinkamos žmogaus organizmo toleruojamos paros dozės (TPD), tačiau kūdikių ir mažų vaikų grupėse šis suvartojamas kiekis beveik lygus TPD, o kai kuriais atvejais netgi ją viršija. Dabar vis dažniau kalbama apie T2/ HT2 toksiną, nes meteorologinės sąlygos šio mikotoksino producentams, taip pat Fusarium genties grybams, plisti yra labai palankios. Didžiausios šio mikotoksino koncentracijos aptiktos speltų varpažvyniuose, kurie apsaugojo speltų grūdus nuo šio mikotoksino taršos.
Fusarium kontrolė bulvėse
Maisto prekių parduotuvių duonos skyriai mirga nuo įvairovės. Vieni duonos kepalai iškepti iš visų grūdo dalių miltų, kiti - iš smulkiai sumaltų, treti - iš kvietinių ir avižinių miltų mišinio, dar kituose gausu saulėgrąžų, moliūgų sėklų, riešutų, džiovintų vaisių. Šis dėl pirkėjų dėmesio besivaržantis margumynas vadintinas cheminiu. Duonos, iškeptos iš ekologiškų miltų, šalies maisto parduotuvėse arba nėra, arba ji glaudžiasi ekologiškų produktų skyriuje, daugumą galimų pirkėjų atgrasydama nemaža kaina. „Ar tokios ekologijos siekėme? Lietuviškus ekologiškus grūdus graibsto danai, vokiečiai, norvegai, o Lietuvėlei - špyga. Valgome chemikalais nupurkštą duonelę ir pyragus.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ekologiškų grūdų eksportas iš Lietuvos 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 27,51 proc., palyginti su 2016 m. Šalies sertifikuotos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės pernai eksportavo 242,46 tūkst. t ekologiškų grūdų, daugiausia - kviečių, avižų ir žirnių. Tai sudarė 81,40 proc. Lietuvoje supirktų ir importuotų ekologiškų grūdų. Ekologiški grūdai 2020 m. sudarė 4,58 proc. Vien pernai šalyje buvo užauginta apie 139 tūkst. t ekologiškų kviečių. Daugiau nei pusė jų eksportuota. Iš likusių ekologiškų kviečių gaminami miltai, kruopos. „Pastaraisiais metais beveik visus mūsų rajone užaugintus ekologiškus kviečius, rugius, grikius ir avižas superka Lenkijos kooperatyvas ir išveža daugiausia į Vokietiją“, - žino Šalčininkų r. Bendrovės „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė patvirtina, kad didžioji dalis lietuviškų ekologiškų grūdų, kuriuos superka ši įmonė, atsiduria Vokietijoje ir kitose turtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Neva ten ekologiškų produktų paklausa senokai didžiulė, ji dar labiau padidėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Per ją Vokietijoje ekologiško pieno nuperkama 22 proc., o ekologiškos duonos - 29,1 proc. daugiau. Ten apskritai duonos suvartojama 7,5 proc. Pasak E. Zalatorienės, ūkininkai naujojo derliaus ekologiškus grūdus stengiasi kuo greičiau parduoti, nes jie gardūs vabzdiams.
Specialistė vardija, kiek 2020 m. Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų tuo laiku išvežta į užsienį: kviečių - 76 tūkst. t, avižų - per 21 tūkst. t, žirnių - per 13 tūkst. t, kvietrugių ir pupų - po daugiau nei 8 tūkst. t, rapsų - beveik 6 tūkst. Praėjusiais metais Vokietijoje, Norvegijoje, kitose ES šalyse populiarumu išsiskyrė speltos ir žirniai. Lietuvos ūkininkai, kurie jų užaugino, nesigailėjo. Paprastos (chemizuotos) speltos buvo superkamos po 220 Eur/t, o žirniai - po 170-180 Eur/t“, - mena E. Zalatorienė. Esą ekologiškos speltos ir žirniai dabar labai madingi, yra puikūs pasaulį apnikusios sveikos gyvensenos palydovai. Spelta, seniausia Žemėje kviečių rūšis, auginta prieš 5 tūkst. metų iki Kristaus gimimo. Mat jie geriau virškinami, juose daugiau baltymų, vitaminų B12 ir B1, magnio, kitų mineralinių medžiagų. Speltų glitimas ne toks kenksmingas. Vegetarai ir veganai įjunko sojų kotletus keisti į produktus iš žirnių baltymų. Mat sojos alergizuoja, o žirniai - ne, juose - net 21 proc. baltymų.
„Vokiečiai, kiti vakariečiai labai rūpinasi savo sveikata. Per pandemiją valgo dar daugiau ekologiškų produktų, norėdami sustiprinti imunitetą. ES gyventojas per metus ekologiškiems maisto produktams išleidžia vidutiniškai 76 eurus, danai ir šveicarai - po 312 eurų. O kiek išleidžiate jūs?“ - retoriškai klausia E. Zalatorienė. Jos nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl ekologišką duoną valgo mažuma Lietuvos gyventojų, yra neišprusimas. Neva ne visi matė, kaip chemizuotai auginami javai, ir ne visi žino, kokia juose leistina glifosato likučių norma. Ji chemizuotai auginamuose kviečiuose - 10 mg/kg, o miežiuose - net 20 mg/kg. „Valgydami chemizuotą duoną stebimės, kodėl tiek daug alergiškų vaikų, dėl to kaltiname glitimą. Iš tiesų didžiausias alergijų kaltininkas - maisto produktai, kurie užauginti naudojant pesticidus ir kitas chemines priemones. Vaikų autistų ir alergijų tiek daug nebuvo, kiek yra dabar“, - neabejoja E. Zalatorienė. Pasak jos, 20 mg/kg - labai didelė leistina chemikalų likučių norma, juolab jei tai glifosatai. Jie žmogaus sveikatai kelissyk pavojingesni nei cheminių trąšų likučiai. Dar kilogramą kruopų suvalgai - kepenys dar labiau kenčia. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.
„Baisu, kokią chemiją valgome! Mačiau, kiek chemijos pylė vienas ūkininkas į savo mažo derlingumo 6 ha žemę. Į ją varė ir varė grynus nuodus piktžoles naikindamas, javus 3-5 kartus tręšdamas per lapus. Derlius buvo ligi tol čia nematytas - 6 t/ha. Kai daugiau pinigų nori tokie ūkininkai, daugiau žmonių serga vėžiu“, - apgailestauja E. Zalatorienė, kviesdama šalies žmones kepti duoną iš ekologiškų miltų, jų yra pirkti. „Problema - per daug valgome. Esą Vokietijos gyventojai išprusę mitybos klausimais ir pasiturimai gyvena, jų miestuose yra po keliolika didelių ekologiško maisto parduotuvių. „Per artimiausius 20 metų nieko gero nebus - Lietuvos liaudis nepirks ekologiškos duonos. Ji pirks kuo pigesnį - chemizuotą - maistą, nes neturi pinigų. Jų neturės, kai skurdi šalies ekonomika“, - įsitikinęs 31 ha ekologinio javų ūkio savininkas Jonas Mikštas iš Švenčionių r. „Artimiausiu metu ekologišką duoną valgys vos 10-15 proc. Lietuvos gyventojų, nes kiti jos neįpirks arba nematė, kas pilama į javų, ypač kviečių, laukus. Tuomet pasėlius purškia kiekvieną savaitę: nuo piktžolių arba ligų, kad krūmytųsi, vienodai subręstų. Šernai į tokius laukus neina. Jų uoslė 100 kartų geresnė nei žmonių - iš tolo užuodžia chemiją, - sako S. Lebedis. Reikalavimai ekologiškai ūkininkaujantiems didėja, ŽŪM juos pakeičia, kai javai pasėjami, o išmokos ne visada padengia pajamų, gaunamų už ekologiškus ir neekologiškus grūdus, skirtumą. R. Matulevičius ekologiškai ūkininkauja nuo 2006 m. „Ekologiniai ūkiai diskriminuojami ir todėl, kad sunku gauti paramą modernizacijai. Jos negaunu, nes surenku tik 10 balų“, - teigia ūkininkas. „Mūsų liaudis, skirtingai nei vokiečių ar norvegų, per skurdi, kad pirktų ekologiškus produktus, jie dažnai trigubai brangesni už įprastus. Blogiausia, kad prekybos centrai be proto nori kuo daugiau užsidirbti - ekologiškiems produktams uždeda 70 proc. Kai pažįstamos prekybos centro darbuotojos paklausiau, kodėl ekologiški produktai čia labai brangūs, pavyzdžiui, litras pieno kainuoja 1,60 Eur, ji atšovė, kad tai - prabangos prekės, todėl turi daug kainuoti, - mena R. Matulevičius. - Vyriausybė turėtų sumažinti prekybininkų apetitą. Jai nevalia pamiršti paprastų žmonių. „Prieš šešerius metus bandėme kepti ekologišką duoną. Ji buvo 25-30 proc. brangesnė nei neekologiška. Už svetur sunkiai rastas ekologiškas mieles mokėjome kosminę kainą.
Berniukiškos ligos:Įvairūs uždegimaiBalanopostitas - varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Vaikams dažnai pasitaiko dėl esamos fimozės (susiaurėjusio apyvarpės žiedo) ir netinkamos priežiūros - higienos, kai nepakankamai plaunama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik atsmaukiama per jėgą arba plaunama su dirginančiais prausikliais.Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų. „Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2-3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų. Dažniausiai tokiems vaikams Priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius“, - sako B. Jonuška. Jeigu tokie uždegimai kartojasi, reiktų kreiptis į gydytojus dėl detalesnio ištyrimo, nes tuomet gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo.HidrocelėHidrocelė - tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio. Hidrocelė gali būti komunikuojanti, t. y. tiesiogiai susijusi su pilvo ertme, todėl skysčio kiekis gali kisti ir vakare būti didesnis, nei ryte. Taip pat komunikuojanti hidrocelė gali išnykti vaikui atsigulus ar paspaudus kapšelį, o padidėti vaikui susirgus. Nekomunikuojanti hidrocelė, t. y. nesisiejanti su pilvo ertme, yra izoliuota, todėl nedidėja ir nesumažėja dienos metu, taip pat nekinta vaikui verkiant ar paspaudus kapšelį.Hidrocelės dažniausiai simptomų nesukelia ir tėvai tepastebi kapšelio padidėjimą ir spalvos - kapšelis tampa melsvesnis - pokytį, todėl kreipiasi į gydytoją. Kartais skystis kapšelyje gali sukelti diskomforto jausmą arba skausmą, patinimą ir paraudimą. Diagnozuoti hidrocelę galima vizualiai apžiūros metu, jeigu aiškiai matoma skysčio sankaupa kapšelyje. Taip pat padeda echoskopija, kuri leidžia atmesti kitas kapšelio padidėjimo priežastis.Vyresniems vaikams arba suaugusiesiems skystis kapšelyje gali atsirasti dėl sėklidės ar sėklidės prielipo uždegimo, sėklidės arba hidatidos užsisukimo, traumos arba naviko kapšelyje. Tokiais atvejais kalbėtume apie reakcinę hidrocelę ir staiga atsiradus kapšelio padidėjimui rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų priežastis, sukėlusias hidrocelę ir būtų pritaikytas tinkamas gydymas.Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą. Į Priėmimo skyrių skubiai kreiptis reiktų, jeigu atsirado simptomų, vaikas skundžiasi skausmu, patinimu, paraudimu.HipospadijaHipospadija - tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės. Kartu dažniausiai būna apyvarpės defektas, kai nėra apyvarpės ties pasaitėliu ir pati varpa būna sulinkusi. Literatūroje nurodomas šios ligos dažnis yra 0,3-0,7 proc. visų gimusių berniukų. Aprašoma keletas hipospadijos etiologinių veiksnių: genetiniai faktoriai, endokrininiai faktoriai arba aplinkos faktoriai, tokie kaip vyresnis motinos amžius, mažesnis vaiko gimimo svoris, augaliniai estrogenai arba medikamentai, tačiau priežastis dažniausiai lieka neaiški. Paprastai šlaplės anga turi atsiverti ties varpos viršūne, o pagrindinis nusiskundimas esant hipospadijai būna netipinėje vietoje atsiverianti šlaplės anga ir problemos šlapinantis. Jeigu kyla įtarimas, kad jūsų mažyliui gali būti hipospadija, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozei pakanka vaikų chirurgo arba urologo apžiūros, kitų tyrimų dažniausiai neprireikia. Apžiūros metu gydytojas taip pat turėtų įvertinti ir sėklides bei jų padėtį. Laiku nesikreipus į gydytoją ir nepritaikius gydymo, berniukui ateityje gali kilti ne tik varpos kosmetinių problemų, bet ir problemų su vaisingumu, lytiniu gyvenimu ar šlapinantis.Hipospadijos gydymo būdas nustatoma individualiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, skundų, ligos stebėjimo ir objektyvaus ištyrimo rezultatų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurį rekomenduojama atlikti 1-1,5 metų amžiaus vaikams. Būtina paminėti, kad esant hipospadijai cirkumcizijos operacija yra kontraindikuotina, nes apyvarpės perteklius būna panaudojamas hipospadijos operacijos metu.Nusileidusi sėklidėKriptorchizmas - labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2-5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų. Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4-6 mėnesių amžiaus. Visgi spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų amžiaus vaikams nusileidžia labai retai, todėl iki 1 metų amžiaus berniukams nenusileidusi sėklidė išlieka apie 1 proc. berniukų.Apie 80 proc. visų atvejų sėklidė apčiuopiama kirkšnyje, dažniausiai dešinėje, iki 10 proc. atvejų stebimas abipusis kriptorchizmas. Sėklidės gali būti pilvo ertmėje arba netipinėse vietose: gaktos srityje ar šlaunyje už kirkšnies raukšlės. Tai liga, kuri dažniausiai neturi lydinčių patologijų. Visgi kartais kartu galima rasti ir endokrinologinių, genetinių ar kitų morfologinių sutrikimų. Esant kriptorchizmui galimos komplikacijos, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma, kurios metu sėklidė gali būti prispaudžiama prie dubens kaulų, vaisingumo sumažėjimas ir supiktybėjimas. Kada kreiptis į medikus?Vaikų chirurgas sako, kad sunerimti ir kreiptis į specialistus reikėtų, jeigu: - Nenusileidusi sėklidė(-ės) 4-6 mėnesių ar vyresniam vaikui;Taip pat žr- Pakilusi sėklidė, kai prieš tai sėklidė buvo čiuopiama kapšelyje, tačiau jos nebečiuopiama;- Nėra aiškiai čiuopiama sėklidė kapšelyje, galvojant apie neišsivysčiusią sėklidę;- Naujagimiui stebimas abipusis kriptorchizmas - nėra nei vienos sėklidės kapšelyje arba stebimas vienpusis kriptorchizmas ir kartu kitas ar kiti įgimti sindromai, pavyzdžiui, hipospadija. Kad būtų galima diagnozuoti kriptorchizmą, dažniausiai pakanka patyrusio gydytojo apžiūros ir specialių tyrimų nereikia. Kartais diagnozuojamos paslankios sėklidės, kai jos nusiveda į kapšelį, nors dažniausiai stebimos kirkšnies kanale. Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas yra nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja. Jeigu kriptorchizmas diagnozuojamas vėliau, siūloma kuo greičiau atlikti operaciją.Skauda kapšelį - į Priėmimo skyriųSkauda kapšelį - skubiai į Priėmimo skyrių! Grėsmingiausia šio skausmo priežastis gali būti sėklidės užsisukimas, o kitos dažnos kapšelio skausmo priežastys gali būti hidatidos (sėklidės ataugėlės) ir epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas).Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį - taip užspaudžiamos kraujagyslės ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja. Užsisukimas turi du pikus: pirmasis yra trumpas naujagimystėje, o antrasis yra ilgesnis berniukų brendimo laikotarpiu, t. y. nuo 12 iki 18 metų. Visgi užsisukti sėklidė gali bet kuriame amžiuje.Kaip atpažinti?Tipinis sutrikimo pasireiškimas - kai berniukas naktį arba paryčiais atsikelia nuo jaučiamo skausmo. Dažniausiai skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides. Mažesnieji pacientai gali nesuprasti, kad skauda kapšelį ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir išvis nesakyti, kad skauda kapšelį. Skausmas yra pastovus, stiprėjantis ir dažniausiai būna lydimas pykinimo ir vėmimo. DiagnostikaDiagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotaka sėklidėje. Chirurgai atsukti sėklidę gali be jokios chirurginės intervencijos, t. y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4-6 valandas, sėklidė išsaugoma 97-100 proc. atvejų. Jeigu atsukama daugiau nei po 12 valandų, išsaugojimo tikimybė mažėja iki 20-61 proc., o jei po daugiau nei 24 valandų, tuomet tikimybė išsaugoti sėklidę labai nedidelė - 0-24 proc.Bet kokiu atveju po sėklidės užsisukimo visi pacientai yra operuojami, kapšelis revizuojamas, o sėklidės fiksuojamos, kad tokie epizodai nepasikartotų. Ne kartą teko šalinti negyvybingas sėklides, tuomet būna gana liūdna, nes vaikinai iškart netenka 50 proc. savo vaisingumo, o ateityje tenka galvoti apie sėklidžių implantus.
tags: #eilerasciai #apie #grudus #varpas #vaikams
