Eglė Visockaitė-Damaševičienė, žinoma sportinių šokių pasaulyje, interviu dalija retai, tačiau jos žodžiai visuomet apgalvoti ir kupini nuoširdumo. Ji atvirai, su lengva šypsena dalinasi savo gyvenimo patirtimi, įkvėpimu ir požiūriu į šeimą bei karjerą.
Amžius - tik skaičius galvoje
Eglė Visockaitė-Damaševičienė interviu dalija retai. Rodos, ir pokalbio metu ji pasveria kiekvieną žodį. Tačiau jos nuoširdumu suabejoti neįmanoma - Eglė atvirai, o kartais ir su lengva šypsena atsakinėja į kiekvieną klausimą, tad pokalbio metu ne kartą nuaidi mūsų abiejų juokas. - Egle, žvelgiant į jus, galėčiau sakyti, kad kalbėsime apie 30-metį… - Taip (juokiasi). Aš esu kilusi iš tokios šeimos, kurioje apie amžių nėra kalbama. Mano močiutė vis sakydavo, kad sulaukus 30-ies tik prasideda jaunystė, o vėliau - vėlyvoji jaunystė. Amžius ir senatvė egzistuoja tik žmogaus galvoje, o visa kita priklauso nuo žmogaus vidaus, nusiteikimo ir to, kaip jis gyvena ir jaučiasi. Mane tokie pavyzdžiai įkvepia. Štai, mano močiutė, būdama 80 metų, mokėsi universitete, studijavo anglų kalbą, dainavo chore. Buvo visada užsiėmusi! Ir mano mama lygiai tokia pat, tad geriau nė nebandyti jai užsiminti apie amžių (juokiasi). Niekad nemačiau jos, kaip ir mano močiutės, nesusitvarkiusios, nepasitempusios… Edvardo Blaževič nuotr. / Eglė Visockaitė Tiesa, lygiai taip pat mane įkvepia ir Jūratė Norvaišienė. Prisimenu, kartu su ja visai neseniai ketvirtą ryto skridome iš varžybų Kipre. Ji buvo gražiai pasidažiusi, avėjo aukštakulnius. Jai svarbu, kad ją žmonės matytų visuomet žavią, energingą. Tai mane ragina pasitempti ir labai įkvepia. Nėra ko apsileisti, nesvarbu, kokio amžiaus esi. Bandysiu perduoti šį požiūrį ir savo dukrai (šypsosi).
Asmeninis gyvenimas - saugomas nuo pašalinių akių
Eglė Visockaitė saugo savo asmeninį gyvenimą nuo pašalinių akių. Ji pastebi, kad viešai dalijantis džiaugsmais, dažnai nutinka kas nors negera, todėl savo laime ji džiaugiasi tyliai. Nors dalyvavimas televizijos projektuose, tokiuose kaip „Šok su žvaigžde“, didina viešumą, Eglė nesibaimina. Jai patinka būti televizijoje, ypač kai tai susiję su šokiais - sritimi, kurią ji puikiai išmano. Ji niekada nedalyvautų šou, kuriame nesijaučia užtikrintai, vadovaudamasi principu: „Arba darai gerai, arba visai nedarai.“ Apkalbų ir gandų ji taip pat nevengia, nes seniai išmoko į juos nereaguoti, tvirtai žengdama savo keliu.
Šiuolaikinių šokėjų karta ir tėvų vaidmuo
Kaip buvusi šokėja ir dabar trenerė, Eglė pastebi, kad šių dienų jaunieji šokėjai skiriasi nuo jos kartos. „Ši karta yra visai kitokia, nei buvome mes, todėl svarbu mokytis ir iš jų, ir kartu su jais. Tikra tiesa, kad šių dienų vaikams reikia visai kitokio bendravimo, kitokio žinių pateikimo, nei reikėjo mums. O ir kantrybės reikia daugiau - pastebiu, kad šių dienų vaikai sunkiau sutelkia dėmesį, sunkiau pakelia didelį krūvį. Jiems yra sudėtingiau išlaikyti motyvaciją tęsti veiklas. Bet tai nieko keisto - juk dabar, jei kas nors nepatinka, gali eiti kitur, keisti sritis. Jaunimas nemato prasmės kankintis, jei jiems sunku toje srityje, bet juk gerų rezultatų nepasieksi be milžiniško darbo.“
Talentų vaikų tarpe vis dar yra, tačiau Eglė, kalbėdamasi su tėčiu, suprato, kad talentingų vaikų visada būdavo tik keletas. „Kaip tik visai neseniai šia tema kalbėjau su tėčiu. Sakau: „Žiūrėk, grupėje yra du vaikučiai, kurie išsiskiria savo gebėjimais. Nors jie dar nieko nemoka, nes šoka tik pirmus metus, bet jau matosi ryškus talentas. Gaila, kad tokie grupėje tik du. Būtų tokių bent dešimt, tai visą būrį gerų šokėjų išaugintum“. O man tėtis tik atsakė: „Žinai, prieš 30 metų taip pat būdavo tik du šokėjai, tai ir dabar yra du. Niekas nepasikeitė“. Taip kad talentas yra svarbu, bet ne mažiau svarbūs ir kiti dalykai - motyvacija, užsispyrimas, noras dirbti ir tėvų palaikymas. Vien talentas nėra viskas.
Tėvams, kurie nori motyvuoti savo vaikus, Eglė pataria „mažiau blaškytis“. Svarbu duoti vaikams laisvę rinktis, bet susidūrus su sunkumais, paraginti juos žingsniuoti toliau. Vietoje sakinių „Vaikučiui sunku, tai gal geriau kažką kitą pabandyti…“ reikėtų sakyti: „Taip, dabar tau sunku, bet visiems būna. Viskas praeis ir tu pasieksi savo tikslo“. Tėvai neturėtų spausti, bet motyvuoti.
Šeima ir vaikai - svarbiausias prioritetas
Eglės gyvenime didžiausi pokyčiai įvyko susilaukus dukros Tėjos. „Prieš pusę metų dukrą pagimdžiusi Eglė Visockaitė nedvejodama sako, jog vaiko atėjimas - didžiausios jos svajonės išsipildymas.“ Nors pati Tėja sportiniais šokiais nesusidomėjo ir pasirinko menininkės kelią, sūnus Tauras šoka ir tai Eglei yra didelis džiaugsmas, nes jis galbūt pratęs šeimos tradiciją. Tačiau Eglė jokio spaudimo vaikams nedaro, nes žino, kokie sudėtingi meno užkulisiai. Ji pati niekada nenorėjo pasitraukti iš šokių pasaulio, nes tėvai ją labai gerai motyvavo. Jei būtų patyrusi spaudimą, mananti, kad būtų palūžusi.
Eglė su vyru Mariumi, kuris yra odontologas ir neturi nieko bendro su šokiais, gyvena darniai. Nors namuose nuolat skamba pokalbiai apie šokius, Mariui tai nebaisu - jis kantriai klausosi, o kai „susikaupia“, pasako, kad jau gana. Vyras suteikia naudingą žvilgsnį iš šalies, kuris padeda Eglei matyti dalykus kitaip.
Marius į Eglės gyvenimą atėjo sudėtingu metu - po šokėjos karjeros pabaigos ir skyrybų. Jis jai atnešė naujų spalvų, sužavėjo humoro jausmu ir charizma. Juos sujungė bendri interesai, nors Eglė ir neieškojo mylimojo. Jų pasauliai skirtingi - Marius aistringas teniso žaidėjas, tačiau Eglei su kamuoliukais nesiseka. Vis dėlto, Eglė šiuo metu studijuoja Fizinio ugdymo ir sveikatinimo studijas Vytauto Didžiojo universitete, kur įgyja daug naujų žinių ir patirčių.
Šokių pasaulio iššūkiai ir ateities planai
Eglė Visockaitė-Damaševičienė, kaip sportinių šokių trenerė ir teisėja, pastebi, kad lietuvių šokėjų lygis yra labai aukštas. „Visi nustemba išvydę mūsų komandas, nes šokėjai nuo mažens turi griežtą discipliną, visi sutvarkyti, aprengti, sušukuoti nepriekaištingai, ko dažnai nepasakyčiau apie kitus.“ Ji pabrėžia, kad lietuviams šokėjams kartais trūksta didesnio noro ir užsidegimo dirbti, negailėti savęs fiziškai, tačiau su didesniu užsidegimu jie lyderiautų pasaulyje.
Sportiniai šokiai nėra tokie brangūs, kaip manoma. Nors mėnesio išlaidos skiriasi, grupinė treniruotė vaikui kainuoja apie 3 eurus. Individualios pamokos, kelionės ir apranga sudaro papildomas išlaidas, tačiau visada galima rasti pigesnių alternatyvų. Eglė pati turi daugybę suknelių, bet namuose mieliau renkasi patogius, neutralių spalvų drabužius.
Eglė prisimena televizijos šokių projektus, kurie anksčiau buvo puiki reklama šokiams, tačiau dabar jai jie nebeįdomūs, nes „rodoma tas pats per tą patį“. Ji piktinasi, kad kartais šiuose projektuose tyčiojamasi iš žmonių, todėl ji jų nežiūri.
Nors Eglė jau baigė aktyvią šokėjos karjerą, ji vis dar dalyvauja varžybose sapnuose. Ji supranta, kad svarbu laiku baigti karjerą, kai esi geriausios formos, kad tave žmonės taip ir prisimintų.
Eglė Visockaitė-Damaševičienė yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti sėkmingą karjerą sportinių šokių pasaulyje su darna ir ramybe šeimoje. Jos požiūris į gyvenimą, amžių, šeimą ir darbą įkvepia ne vieną.
tags: #egle #visockaite #vaikai
