Geležies stokos anemija yra būklė, išsivystanti dėl sumažėjusių geležies atsargų organizme, o tai sutrikdo eritrocitų gamybą. Šios būklės priežastys gali būti įvairios: nepakankamas geležies kiekis maiste, sutrikusi jos absorbcija arba padidėjęs geležies netekimas dėl kraujavimo. Pastebimas odos ir gleivinių blyškumas, koilonichija (įdubę nagai), anguliarinis stomatitas, o sunkiais, negydytais atvejais - splenomegalija.
Diagnozuojant geležies stokos anemiją, atliekamas bendrasis kraujo tyrimas, periferinio kraujo tepinėlis, tiriama serumo geležies koncentracija, bendras geležies rišimosi gebėjimas (TIBC), transferino įsotinimas geležimi ir feritino kiekis serume.
Geležies apykaita ir jos sutrikimai
Žmogaus organizme geležis egzistuoja dviejose formose: hemo ir ne hemo geležies. Hemo geležies randama hemoglobine ir mioglobine, daugiausia gaunama iš mėsos ir žuvies. Ne hemo geležies šaltinis yra augalinis maistas. Hemo geležis pasisavinama geriau nei ne hemo geležis. Rūgštinė skrandžio terpė didina geležies bioprieinamumą, tačiau medžiagos, tokios kaip fitatai (grūduose) ar taninai (arbatoje), mažina ne hemo geležies absorbciją.
Geležis absorbuojama dvylikapirštėje ir viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Fe2+ forma, padedant dvylikapirštės žarnos citochromui b, paverčiama į Fe3+ formą. Ląstelėje geležis gali būti saugoma feritino pavidalu arba pernešama į bazolateralinę enterocito dalį, kur feroportinas kartu su ceruloplazminu atsakingas už geležies reoksidaciją iš Fe3+ į Fe2+. Plazmoje geležis, susijungusi su transferinu, transportuojama į kaulų čiulpus hemoglobino sintezei, o vėliau naudojama eritrocitų gamybai.
Senų eritrocitų hemo geležies perdirbimas yra svarbiausias geležies šaltinis eritropoezei. Dalį geležies organizmas kaupia makrofaguose feritino ar hemosiderino pavidalu, o didžioji dalis grąžinama į plazmą ir jungiasi su transferinu.
Žmogaus organizmas per dieną pašalina apie 1-2 mg geležies su skrandžio gleivinės, odos ir inkstų kanalėlių ląstelėmis. Vaisingo amžiaus moterys geležies netenka ir menstruacijų metu. Kai netenkama daugiau geležies, nei gaunama, naudojamos organizmo atsargos, o tai lemia geležies deficitą. Ilgainiui tai gali išsivystyti į geležies stokos anemiją.
Šios būklės metu eritrocitai pasižymi sumažėjusiu vidutiniu hemoglobino kiekiu juose (hipochromija) ir sumažėjusiu vidutiniu eritrocitų tūriu (mikrocitozė).
Geležies stokos anemijos simptomai ir rizikos grupės
Geležies stokos anemija gali pasireikšti įvairiais požymiais. Dažniausi iš jų yra nuovargis ir silpnumas, galūnių šalimas, susilpnėję raumenys, blyškesnė oda ar gleivinės. Dėl sumažėjusio deguonies tiekimo raumenims gali sumažėti fizinis pajėgumas. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti disfagija (sutrikęs rijimas) ar atrofinis gastritas.
Negydant šios būklės, gali išsivystyti komplikacijos: depresija, širdies funkcijos sutrikimai dėl nuolatinės hipoksemijos (aritmijos, širdies ūžesys, širdies nepakankamumas), padidėjusi infekcijos rizika, nėštumo komplikacijos (priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris). Dėl hipoksemijos, koronarų nepakankamumo ir miokardo išemijos gali pablogėti pacientų, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, būklė.
Geležies trūkumas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pilnai išnešioti naujagimiai gimsta su pakankamomis geležies atsargomis, kurių paprastai pakanka pirmiesiems 6 mėnesiams. Vėliau geležies poreikius tenkina motinos pienas, tačiau jo geležies koncentracija nėra didelė ir nuosekliai mažėja. Pieno mišiniai gali būti praturtinti geležies papildais.
Dažna klaida pradedant primaitinimą - per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį. Vaikai iki 3 metų ir paaugliai priklauso geležies stokos anemijos rizikos grupei. Vaisingo amžiaus moterys taip pat priklauso rizikos grupei dėl geležies netekimo per gimdymą ir gausių menstruacijų (menoragijos). Vyrams ir moterims po menopauzės geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia dėl kraujavimo iš virškinimo trakto.
Geležies stokos anemijos prevencija ir gydymas
Norint išvengti anemijos, svarbu pasirūpinti visaverte mityba, praturtinta vitaminais. Rekomenduojama riboti suvartojamo alkoholio, aspirino bei kitų priešuždegiminių vaistų kiekį. Kūdikius svarbu žindyti bent iki 6 mėnesių, nes iš motinos pieno geležis pasisavinama geriau nei iš bet kokio kito produkto. Laiku reikėtų įvesti papildomą maitinimą.
Geležies pasisavinimas žarnyne priklauso nuo geležies formos ir kitų kartu vartojamų maisto produktų. Vitaminas C, vartojamas kartu su geležies turinčiais produktais, gerina ne hemo geležies pasisavinimą. Taninai (arbatoje), fosfatai ar fitatai (grūduose), skaidulos, sėklos, pieno produktai stabdo geležies rezorbciją.
Geležis, naudojama hemoglobino gamybai, geriausiai pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų: liežuvio, triušienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, veršienos, skumbrės ir menkės. Juos valgant su daržovėmis, geležies įsisavinimas pagerėja. Iš augalinės kilmės produktų geriausia rinktis šviežius ir džiovintus grybus, grikius, avižinius miltus, erškėtuoges, persikus, obuolius, kriaušes, slyvas, burokėlius, mėlynes ir žemuoges. Svarbu žinoti, jog geležies įsisavinimą slopina oksalatai, randami rabarbaruose ir špinatuose, fosfatai (maisto prieduose E339, E340, E341, E450, E451 ir E45). Sergant geležies stokos mažakraujyste, nereikėtų gerti daug pieno, kavos, arbatos.
Nustačius mažakraujystę, dažnai nepakanka vien koreguoti mitybą. Tokiais atvejais tiriamos galimos ligos priežastys, atliekami papildomi tyrimai ir skiriami geležies preparatai. Geležies stokos anemijos gydymui įprastai skiriami peroraliniai geležies preparatai, kurių įsisavinimą pagerina vitaminas C. Svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas.
Vartojant geležies papildus nėštumo metu, padidėja hemoglobino koncentracija kraujyje ir žymiai sumažėja naujagimių anemijos, geležies deficito ir mažo svorio naujagimio rizika.
Kaune gimusio įspūdingo dydžio naujagimio tėtis: „Šitas drūtas jau“
Jei po 2-3 mėnesių geležies papildų vartojimo kraujo tyrimų rezultatai nepagerėja, būtina toliau ieškoti anemijos priežasties. Svarbu prisiminti, kad geležies trūkumą ir anemiją gali lemti ne tik nepilnavertė mityba ar augimo spurtas paauglystėje, bet ir įvairios ligos, infekcijos, sutrikimai.
Net jei vaikas neturi jokių sveikatos nusiskundimų ir jam nepasireiškia jokie simptomai, vertėtų atlikti kraujo tyrimus bent kartą per metus profilaktinės sveikatos patikros metu. Dažniau išsitirti reikėtų vaikus, kurie priskiriami padidintos rizikos grupei sirgti geležies stokos anemija, ir tiems, kuriems praeityje ši liga buvo diagnozuota ir gydyta.
