Kūdikių išmatos yra svarbus rodiklis, atspindintis jų virškinimo sistemos būklę ir bendrą savijautą. Tėvams svarbu žinoti, kokia išmatų spalva, konsistencija ir sudėtis yra normali, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai. Konsistencija Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti.
Išmatų pokyčiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Mekonijus - beveik bekvapis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Pirmosios dienos: mekonijus. Per pirmąsias 24-48 valandas kūdikis ištuština mekonijų - tai tamsiai žali, klampūs, beveik juodi išmatų likučiai, susikaupę gimdoje. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. “Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos”, - sako B. Steinmetzas.
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Šviesios, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją. Balkšvos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys.
Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują.
Raudonos išmatos: Visada padidina kraujo buvimo tikimybę išmatose. Didesnis ryškiai raudono kraujo kiekis visada turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į gydytoją. Raudonos žele pavidalo išmatos.
Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Jeigu žindomo mažylio išmatose pastebėjote juodų intarpų, o jums skauda spenelius, galima įtarti, kad mažylis prarijo kraujo. Jei kūdikio išmatose pastebėjote kraujo.
Primaitinimo įtaka išmatoms
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iškart: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Jeigu išmatose pamatėte morkų, burokėlių ar pomidoro spalvos intarpų, o mažylio savijauta nėra pakitusi, neišsigąskite. Vadinasi, daržovių košė žarnyne slinko greitai ir ne visa buvo suvirškinta. Jei mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją.
Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus.
Kada reikėtų sunerimti?
Sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos. Ar tai - vidurių užkietėjimas? Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”.
Viduriavimas Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. B. Steinmetzas sako, kad subtilių ženklų ieškojimas paprastai yra tik laiko švaistymas. “Viduriavimas nebūna subtilus, - sako jis. - Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus”.
Jei kūdikio išmatose pastebėjote kraujo. Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją.
Nedidelis kiekis gleivių kūdikio išmatose dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Tačiau, jei gleivių yra daug ir jos pasirodo kartu su kitais simptomais, tokiais kaip kraujas, viduriavimas ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Žalsvos, gleivėtos, kartais su kraujo priemaišomis išmatos yra vienas iš alergijos maistui požymių, ypač jei apie išangę yra žiedo formos paraudimas.
Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei kraujas išmatose pasirodo kartu su šiais simptomais: Karščiavimas Vėmimas Pilvo skausmai Viduriavimas Dehidratacijos požymiai (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).
Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos.
Jei kūdikio išmatose pastebėjote kraujo. Jei kūdikio išmatos yra juodos, baltos arba labai blyškios. Jei kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24 valandas. Jei kūdikis vemia. Jei kūdikis karščiuoja. Jei kūdikis atrodo dehidratuotas (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas). Jei kūdikis jaučia pilvo skausmus. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis yra labai irzlus ar mieguistas.
Kada pasitarti su gydytoju?
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kūdikio išmatų pokyčius ir, jei nerimaujate, pasitarti su gydytoju. Tikslią kraujo ir gleivių atsiradimo priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Gali būti skiriami antibiotikai (infekcijos atveju), antihistamininiai vaistai (alergijos atveju), chirurginis gydymas (žarnyno invaginacijos atveju) arba kitos priemonės. Gali būti atliekami šie tyrimai: Išmatų tyrimas (infekcijos, kraujo, gleivių nustatymui) Kraujo tyrimas (alergijos, infekcijos nustatymui) Žarnyno rentgenas (žarnyno invaginacijos nustatymui) Kolonoskopija (žarnyno gleivinės apžiūrai).
Kol laukiate gydytojo apžiūros, galite imtis šių priemonių: Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Svarbu, kad kūdikis gautų pakankamai skysčių, ypač jei jis viduriuoja. Jei kūdikis žindomas, dažniau duokite jam krūtį. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, galite duoti jam specialaus rehidratacinio tirpalo. Koreguokite mitybą: Jei įtariate, kad kraują ir gleives išmatose sukėlė alergija maistui, pabandykite pašalinti iš savo arba kūdikio (jei jis jau primaitinamas) raciono galimus alergenus (karvės pieną, kiaušinius, riešutus ir kt.). Laikykitės higienos: Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai nusiplaukite rankas.
Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #68 Pokalbis su Vida Ramaškiene
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
tags: #koks #kakutis #buna #pradejus #primaitinima
