Nėštumas - ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas naujų patirčių ir potyrių. Visgi, planuojant pirmagimį daugeliui jų kyla įvairių klausimų - kaip tinkamai pasiruošti nėštumui, pasirūpinti tiek savo, tiek būsimo vaikelio sveikata, kaip dažnai lankytis pas skirtingus gydytojus ir pan. Utenos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Sabonytė-Balšaitienė pažymi, jog įvairių klausimų turi ne tik planuojančios nėštumą, bet ir pastojusios moterys, o ypač tos, kurios pastojo neplanuotai - žinant atsakymus į dažniausius klausimus nėštumo laikotarpis gali praeiti daug sklandžiau, patiriant mažiau nerimo.
Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Jie didina nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio pažeidimo galimybę, profesionalų (specialistų) intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Tokie nėštumai ir gimdymai rizikingi.
Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą.
Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai - šeimos gydytojo pareiga.
Didelės rizikos nėštumo samprata ir priežastys
Didelės rizikos (arba didelės rizikos) nėštumai yra tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys nėštumo metu. Didelės rizikos nėštumo priežastys gali būti kelios. Šiai kategorijai priklauso maždaug 20-30% moterų ir, jei norime pagerinti akušerijos rezultatus, šią grupę reikia nustatyti ir skirti specialų gydymą. Didelės rizikos nėštumas apibrėžiamas kaip toks, kurį komplikuoja nėštumo baigtį ir saugų gimdymo procesą neigiamai veikiantys veiksniai - motinos ar perinatalinis arba abu.
Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę, yra šie:
- Aukštas kraujo spaudimas
- Epilepsija
- Anemija
- Trombocitų sutrikimai
- Diabetas
- Genetiniai sutrikimai (giminingos santuokos)
- Neurologiniai sutrikimai
- Inkstų liga
- Kepenu liga (gelta)
- Širdies sutrikimai
- Gerybiniai navikai (fibromos)
- Vėžys
- Plaučių būklė
- Astma
- Vilkligė
- Šlapimo takų infekcijos
- Lytiškai plintančių ligų
- Kraujavimo sutrikimai arba menstruacijų sutrikimai
- Nevaisingumo gydymas (nesėkmingos procedūros) arba dvynių nėštumas arba mažas placentos augimas
- Ankstesni C skyriai
- Ankstesni abortai
- Asmeniniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikrų narkotikų vartojimas
- Labai mažas arba antsvoris nėštumo metu
- Amžius, ypač jei mama jaunesnė nei 20 metų arba vyresnė nei 35 metų
- Gimdos problemos, pvz., nenormali forma
- Hormoniniai pokyčiai arba esami menstruacijų sutrikimai
- Prasta prenatalinė mityba
- Gimdos kaklelio silpnumas arba trumpas gimdos kaklelis
- Priešlaikinio gimdymo istorija
- Ankstesnis vaiko, turinčio genetinę būklę, pvz., Dauno sindromą, gimimas
- Nėštumas su daugybe vaisių (dvynių, trynukų)
- Bet kokie autoimuniniai sutrikimai
Jeigu moteris serga lėtinėmis ligomis, derėtų apsilankyti pas jas gydančius specialistus, aptarti šių ligų ir vartojamų vaistų įtaką nėštumui. Planuojant nėštumą svarbu nepamiršti ir infekcinių ligų rizikos bei nuo kai kurių iš jų pasiskiepyti. Nustatyta, jog nėštumo metu vėjaraupiais suserga 2-3 iš 1000 nėščiųjų, kurioms po 16 nėštumo savaitės, ypač trečiame trimestre, vėjaraupių komplikacijų rizika yra didesnė nei kitiems suaugusiems asmenims. Šioms komplikacijoms priskiriamas plaučių uždegimas, įgimtas vėjaraupių sindromas ir naujagimio vėjaraupiai.
Moksliniai tyrimai rodo, jog rūkančioms moterims didėja placentos atšokos rizika, kuri gali sukelti masyvų kraujavimą bei būti nėščiosios ir vaisiaus žūties priežastimi. Taip pat tokios mamos vaikui gali išsivystyti alerginis rinitas, neurologinių funkcijų ir raidos vystymosi sutrikimai, ADHD, žvairumas. Tuo metu alkoholį vartojančioms nėščiosioms savaiminio persileidimo rizika yra 30 proc.
Jeigu moteris serga kvėpavimo, virškinimo, šlapimo takų, odos, nervų ar endokrininės sistemos ligomis, ji turi pasikonsultuoti su atitinkamais šių sričių specialistais, nes tik taip gydytojas galės padėti laiku ir išvengti komplikacijų. Turimos ligos taip pat leidžia įvertinti rizikas gimdymo metu ar po jo, tinkamai tam pasiruošti, skirti reikalingus medikamentus bei apsaugoti būsimą mamą.
Didelės rizikos nėštumo požymiai
Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo tipiškų nėštumo simptomų. Gali būti daug priežasčių ir susijusių simptomų. Didelės rizikos nėštumo metu moteriai gali pasireikšti simptomai, priklausomai nuo būklės / ligos, turinčios įtakos nėštumui.
- Nėščios moterys, sergančios cukriniu diabetu, gali turėti IUGR (intrauterinio augimo apribojimą) arba labai numesti svorio.
- Mažas trombocitų skaičius
- Stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje
- Kai kuriems pacientams pasireiškia anemija
- Vitamino D ir B12 trūkumas gali sukelti problemų
- Ankstesniam nėštumui C sekcijos gresia pavojus
- Negimdinis nėštumas
- Nekontroliuojamas kraujavimas arba nenormalus kraujavimas pacientams, kuriems anksčiau buvo C skyriuje patyrusių pacientų arba buvo atliktas abortas
- Pastebimi regėjimo pokyčiai, įskaitant neryškų matymą
- Sumažėjęs vaisiaus judėjimas
- Nuolatiniai galvos skausmai
- Nuotaikos sutrikimai
- Skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis
- Skaidrus, vandeningas skystis, panašus į mielių infekciją
- Dažni susitraukimai
- Hipertenzija
Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, iš kurių dauguma yra susiję su hormonų pokyčiais, sutrikimus gali lemti ir didėjanti gimda. Dažniausiai moterys skundžiasi bendru nuovargiu ir miego sutrikimais, tai ypač jaučiasi pirmojo trimestro metu ir yra susiję su hormono progesterono kiekio kilimu. Beveik 90 proc. nėščiųjų taip pat vargina pykinimas ir vėmimas - padidėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sukelia virškinimo sistemos raumenų atsipalaidavimą, kuris dažniausiai baigiasi po pirmojo trimestro.
Didėjanti gimda ir virškinimo hormonų pokyčiai siejami su didesne nėščiųjų rizika sirgti hemorojumi. Ši liga nustatoma apie 40 proc. besilaukiančių moterų. Itin dažnai ši būklė pasireiškia antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir išlieka pirmuosius du mėnesius po gimdymo. Tuo metu vidurių užkietėjimas vargina apie trečdalį nėščiųjų ir kartais net 50 proc. moterų po gimdymo.
Ne visi patiriami negalavimai reiškia blogiausia, visgi, tai gali įvertinti tik gydytojas specialistas. Dažnai pilvo skausmą gali sukelti ne tik nėštumo komplikacijos, bet ir virškinimo, šlapimo sistemos sutrikimai ir ligos, kartais jis gali būti neurologinės kilmės ar dėl didėjančios gimdos. Suprantama, jog kiekvienas negalavimas išgąsdina būsimą mamą, tačiau į ligoninės priimamąjį reikėtų vykti tik tada, kai atsiranda gausus kraujavimas, kuris gali kelti pavojų tiek jos, tiek kūdikio sveikatai.
Rizikos vertinimas ir atranka
Didelės perinatalinės rizikos veiksniai skirstomi į 5 grupes. Kai yra bent vienas iš šių veiksnių, nėštumas yra didelės perinatalinės rizikos. Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį.
Visi didelės rizikos kategorijos atvejai nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai kurie rizikos veiksniai gali pasirodyti vėliau ir bus atpažinti vėlesnių vizitų metu.
Pradinė atrankos istorija:
- Motinos amžius
- Reprodukcinė istorija
- Šeimos istorija
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos reikia atlikti:
- Neinvaziniai testai: vaisiaus ultragarsas, kardiotokografija (CTG), testas be streso (NST), susitraukimo streso testas (CST).
- Invaziniai: embrioskopija, fetoskopija, chorioninio gaurelio mėginių ėmimas, amniocentezė, perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas.
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. Šis testas nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR.
Priežiūra ir prevencija
Tinkamas pasiruošimas nėštumui užtikrina, jog tiek būsima mama, tiek naujagimis bus sveiki. Laiku atlikti tyrimai leidžia apsaugoti ją ir vaisių nuo infekcijų bei jų neigiamos įtakos nėštumo baigčiai, taip pat svarbu nepamiršti ir pagal gydytojo rekomendacijas vartoti tinkamus maisto papildus, atsisakyti žalingų įpročių, pasirūpinti subalansuota mityba bei nepamiršti fizinio aktyvumo.
Kiekvienai moteriai bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas akušerį-ginekologą, laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį pagal Lietuvoje galiojančią gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą.
Bet kuri moteris, nesvarbu, kokio amžiaus, turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų bei vartoti reikalingus maisto papildus tiek planuodama nėštumą, tiek jo pradžioje. Svarbiausia iš jų yra folio rūgštis, kuri itin reikšminga vaisiaus vystymuisi, jo augimui bei raidai. Moksliniai tyrimai rodo, jog šio vitamino vartojimas net 69 proc. mažina pasikartojančių vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, motinos anemijos ir naujagimio mažo gimimo svorio riziką, taip pat turi reikšmingos įtakos vaiko psichoemocinei raidai, leidžia išvengti autizmo spektro sutrikimų.
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Reguliariai sportuoti svarbu jau planuojant nėštumą, nes tai leidžia išvengti naujagimio sveikatos komplikacijų bei yra naudingas motinos sveikatai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Psichologinė pagalba ir parama
Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Ką daryti, kai nėštumas neplanuotas ar moteris patiria kitų nepalankių situacijų, susijusių su nėštumu? Tokios situacijos apibūdinamos krizinio nėštumo sąvoka.
Ne visais atvejais žinia apie nėštumą yra džiugi, ne visada nėštumas planuojamas, ko pasekoje moterys gali jaustis pasimetusios, vienišos, prislėgtos, bijoti dėl savo ateities, tokios emocijos gali privesti prie dirbtinio nėštumo nutraukimo - aborto. Kartais net ir planuotas ir ilgai lauktas nėštumas gali baigtis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu. Tokiu atveju neretai taip pat patiriama psichologinių problemų (depresija, nerimas, menkavertiškumo jausmas, baimė dėl ateities, prislėgtumas, užsidarymas savyje).
Pagalba teikiama visoje Lietuvoje, kiekvieną darbo dieną, yra visiškai nemokama. Gyvai psichologinės konsultacijos teikiamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, nuotoliniu būdu - visoje Lietuvoje. Konsultacijos teikiamos telefonu ir el. paštu.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Yra teikiamos nemokamos konsultacijos dėl nėštumo, aborto ar jo padarinių. Teikiama nemokama psichologinė pagalba (krizinio nėštumo atveju ir kitais atvejais). Taip pat teikiama pagalba abortą ar persileidimą patyrusiems žmonėms, pagalba netekus kūdikio.
