Susilaukus dvynių, tėvams tenka dvigubas krūvis, tačiau kartu ir dviguba laimė. Į tokią situaciją patekusiems tėvams kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų radimas gali bent šiek tiek palengvinti gyvenimą.
Dvynių gimstamumo statistika ir priežastys
Nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių, nėra dažnas. Tokie nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Dvynukai pasitaiko vienąkart iš 80 (kitais duomenimis - 1 iš 32), trynukai - vienąkart iš 6400 (kitais duomenimis - 1 iš 555), o ketvertukas - vienąkart iš 512000 gimdymų. Apie 95 procentai visų daugiavaisių nėštumų yra dvynukų.
Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę. Jei maisto moteris gauna nepakankamai, tikimybė mažėja. Kuo daugiau kartų moteris buvo nėščia, tuo labiau didėja tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis. Didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė vyresnėms moterims.
Vidutiniškai 20-25 procentai moterų, kurios gėrė vaisingumą skatinančius vaistus, taip pat tos, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra ar taikyti kiti nevaisingumo gydymo būdai, laukėsi daugiau nei vieno kūdikio. Gydant nevaisingumą, ovuliacija stimuliuojama vaistais, vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai.
Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat didėja. Ypač dizigotinių. Pagal ASRM duomenis, jei moteris turi dvynę, jai pagimdyti dvynukus yra 1,6% tikimybė (1 iš 60). Pradėjus taikyti pagalbinį apvaisinimą, daugiavaisio nėštumo atvejų daugėja. Taip pat, vyresnis moterų amžius, didesnis ūgis bei KMI, ankstesnių nėštumų skaičius yra susiję su didesne daugiavaisio nėštumo tikimybe.
Daugiavaisis nėštumas yra laikomas didelės rizikos nėštumu. Kadangi dažniausiai tai pasitaiko dėl nevaisingumo gydymo, sumažinti riziką yra įmanoma. Gydymas turi būti gerai apgalvotas ir įrodymais pagrįstas. Ypač atkreipiant dėmesį į stimuliaciją gonadotropinais ir IUI ciklus - svarbu taikyti tinkamas dozes ir sekti kiaušidžių atsaką. Jei įtariama rizika, stimuliacija gali būti atšaukiama ir gydymas šiek tiek nukeliamas. Technologijoms ir specialistų įgūdžiams tik gerėjant, pasaulyje vis daugiau šalių ir institucijų taiko vieno embriono perkėlimo techniką. Tai visiškai panaikina daugiavaisio nėštumo ir su juo susijusių rizikų tikimybę.
Dvynių tipai
Dvynukai gali formuotis tiek iš dviejų vienu metu apvaisintų kiaušinėlių, tiek iš vieno, jei jis dalijasi netipiškai. Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių visuomet turi atskiras placentas. Vaisiai formuojasi savarankiškai. Tokie dvynukai gali būti vienos arba skirtingų lyčių, jų kraujo grupės vienodos arba skirtingos, nebūtinai panašūs kaip du vandens lašai.
Atvejai, kai dvynukai formuojasi iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, retesni. Tokie dvynukai sudaro vieną trečdalį visų dvynių. Jeigu pačioje vystymosi pradžioje gemalas pasidalina į dvi (o labai retai ir į daugiau) dalis, gimsta monozigotiniai dvyniai (arba identiški dvyniai). Šis pavadinimas kilęs iš to, kad jų įgimta genetinė informacija yra vienoda. Dažniau pasitaiko, kad du kiaušinėliai ovuliuoja ir abu būna apvaisinti skirtingais spermatozoidais. Taip susidaro dizigotiniai arba neidentiški dvyniai.
Yra ir retesnių atvejų, pavyzdžiui, hemizigotiniai - jie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė būna apvaisinta dviejų skirtingų spermatozoidų. Taip pat pasitaiko ir suaugę dvyniai (Siamo dvyniai).
Monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai (neidentiški) dvyniai
Paprasčiausia, jei sulaukėte porelės: berniukas ir mergytė būna tik skirtingų kiaušialąsčių. O jei kūdikių lytis ta pati ir jie labai jau panašūs vienas į kitą? Tuomet didelė tikimybė, kad dvyniai - vienos ląstelės. Monozigotiniai dvyniai gimsta rečiau, negu dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai yra identiški genetiškai.
Įdomu tai, kad vos susiformavus dvynių pirštukams, jų pirštų antspaudai būna vienodi. Tačiau laikui bėgant jie pradeda skirtis. Gerokai paprastesnis būdas atskirti du identiškai atrodančius vaikučius - pažvelgti į jų bambas! Maždaug 25% identiškų dvynių turi vienas kito veidrodinio atspindžio bruožų.
Daugiavaisio nėštumo iššūkiai
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. 15-20% nėščiųjų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu atsiranda kraujingų išskyrų iš lytinių takų dėlto, kad žūna vienas iš embrionų.
Mark Walker, akušeris-ginekologas iš Kanados, su kolegomis ištyręs apie 45 tūkst. daugiavaisių nėštumo atvejų nuo 1984 iki 2000 metų bei 165 tūkst. “įprastų” nėštumo atvejų, teigia, kad moterims, nešiojančioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus net 13 kartų dažniau pastebėti širdies priepuoliai ir 2,5 kartų dažniau pastebėtos venų trombozės.
Dvynių besilaukiančioms mamoms reikia ilsėtis dvigubai daugiau, juk netrukus teks ant rankų sūpuoti du naujagimius! Kiekvienas nėštumas yra iššūkis moters kūnui, tačiau laukiantis dvynių jam tenka nudirbti dvigubą darbą. Dvynių besilaukiančios moteris priauga daugiau svorio, apie 17-20 kg (besilaukiančios vieno vaikelio - 8-13 kg), jas dažniau kamuoja pykinimas, graužia rėmuo, sutrinka virškinimas, joms sunkiau kvėpuoti, judėti, jos greičiau pavargsta.
Dvynių auginimo praktiniai aspektai
Vienas kambarys abiems
Šiuo atžvilgiu dvyniai iš esmės nesiskiria nuo „paprastų“ brolių ir seserų: iki mokyklinio amžiaus ar paauglystės, vienas kambarys dviems jokių problemų nekelia. Tik vėliau vaiko noras turėti savo privačią erdvę ir atskirą savo pasaulį vis didėja. Tad, jei kambaryje pakanka vietos dviem lovoms ir dar lieka erdvės dūkti - dvyniams bus gera ir smagu.
Nešiojimas
Taip, tai ypač praktiška, kai atstumai trumpi. Pavyzdžiui, gabenant du kūdikius iš buto trečiame aukšte į automobilį. Svarbu paskirstyti svorį! Vieną vaiką neškite ant nugaros, kitą ant pilvo. Pavyzdžiui, nešynėje ir specialioje skaroje. Turint dvi tokias skaras mama ir tėtis galės nešti mažylius ir atskirai. O kai kurios firmos gamina specialias ypač ilgas dvynių nešiojimui skirtas skaras, pridedamos ir instrukcijos, kaip lankstyti skarą, kad ja būtų galima nešti du kūdikius.
Darželis ir mokykla
Šia tema dvynių tėvai karštai diskutuoja. Pagrindinis argumentas „už“: vaikai būna savarankiškesni, netampa „atsiskyrėlių porele“, kiekvienas atskirai užmezga naujų ryšių. O svarbiausias argumentas „prieš“: kai kurie dvyniai būna tiesiog neperskiriami, skirtingos grupės abiems būtų didelė trauma. Tad teks išsiaiškinti, kas tinka jūsų dvyniams. Gal vienas jų vis atsiduria kito šešėlyje? Tuomet tikrai tiktų skirtingos grupės. Jei dvyniai drauge jaučiasi kuo puikiausiai, jų atskirti nereikėtų.
Kaip sužinoti, ar mano dvyniai yra monozigotiniai (vienos ląstelės)?
Paprasčiausia, jei sulaukėte porelės: berniukas ir mergytė būna tik skirtingų kiaušialąsčių. O jei kūdikių lytis ta pati ir jie labai jau panašūs vienas į kitą? Tuomet didelė tikimybė, kad dvyniai - vienos ląstelės. Monozigotiniai dvyniai gimsta rečiau, negu dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai yra identiški genetiškai.
Kaip nė vieno nenuskriausti?
Pirmiausia suteikite - sau patiems ir vaikams - galimybę matyti ne „pusę dvynių“, o atskirą žmogų ir asmenybę. Štai trys patarimai. Nuosekliai kreipkitės tik vardais. Užuot sakę „Ateikit abi padėti dengti stalą“, sukonkretinkite „Monika, tu išdėliok lėkštes, o tu, Elze, įrankius“. Suprantama, kad vienu metu dviem rankomis įmanoma aprengti tik vieną iš dvynių arba tik vienam užsegti saugos diržą automobilyje. Kitam tenka laukti. Taip pat aišku, kad Jums - jokio skirtumo, kuris bus pirmas. Tačiau Jūsų vaikams skirtumas yra! Jūsų mąstote: „Iš pradžių vienas, paskui - kitas“, tuo tarpu Mykolas tyliai sau galvoja: „Kažin kodėl Povilas šiandien jau tris kartus buvo pirmas?“ Todėl pakaitomis visą dieną pirmas turi būti vienas iš dvynių. Taigi, neužmirškite: šiandien pirmiau Mykolas, paskui Povilas. Arba atvirkščiai.
Skatinkite kiekvieno vaiko interesus. Tačiau kokie jie? Puikiai žinote, kad abu mėgsta žaisti kaladėlėmis. Tačiau, kad Kornelijai darželyje patinka groti ksilofonu, sužinosite tik išėjusi pasivaikščioti su ja viena. Tuo tarpu tėtis keliaudamas su Tomu į parduotuvę išsiaiškins, kad berniukas svajoja tapti cirko direktoriumi. Tai reiškia: retsykiais užsiimkite su kiekvienu vaiku atskirai. Antras žingsnis - užrašyti Korneliją į muzikos pamokėles, o Tomą į vaikų cirko užsiėmimus.
Žaislai
Nebūtina. Žaislais dalijasi ir „paprasti“ broliai ir seserys. Svarbu sutarti dėl aiškių taisyklių - kas yra mano, kas tavo, o kas mūsų. Dvyniams paprastai būna visai nesunku dalytis kaladėlėmis, mašinytėmis ir pan. - kol jie yra visiškai tikri: ilgaplaukė lėlė yra tik mano, o paspirtukas - irgi.
Žindymas
Būtinai. Baimė, kad neužteks pieno, tokia pat nepagrįsta, kaip ir vieną kūdikį maitinančių mamų. Paklausa reguliuoja pasiūlą! Yra mamų, krūtimi išmaitinusių ir trynukus. Tačiau kaip tai padaryti praktiškai? Viena galimybė - žindyti kūdikius po vieną pagal poreikį. Privalumas: dar tik pradedančioms žindyvėms taip bus lengviau. Be to, mama gali visą dėmesį skirti vienam vaikui, o stipresnis kūdikis žįsdamas sužadina pieno išsiskyrimo refleksą, tad broliukui ar sesutei būna lengviau. Trūkumas: greit augančius naujagimius teks žindyti beveik ištisai. Be to, ką daryti, jei abu išalksta vienu metu? Antroji galimybė - kuo labiau sinchronizuoti ritmą ir žindyti abu kartu. Tikrai atsiperkanti investicija: speciali žindymo pagalvė dvyniams. Privalumai: taupomas laikas, lengviau planuoti dieną. Didžiausi trūkumai: ne taip jau paprasta rasti abiems tinkantį žindymo ritmą. Specialiai pažadintas kūdikis žinda prasčiau, o tas, kuriam tenka laukti, ima zirzti. Be to, pradedančioms žindyvėms tikrai nelengva teisingai duoti krūtį dviem vaikams.
Kalba
Normalu, kad dvyniai pradeda kalbėti kiek vėliau - nuo bendraamžių, augančių po vieną, jų kalbos raida gali atsilikti maždaug pusmečiu. Kodėl? Pirmiausiai todėl, kad dvyniai neretai gimsta neišnešioti - tad jiems tenka vytis daugelyje sričių. Antra: tyrimai patvirtino, kad dvynių šeimose neretai tiesiog trūksta laiko, tad su vaiku mažiau kalbama. Todėl verta į dienotvarkę specialiai įtraukti eilėraštukus, žaidimus pirštais ir knygelių skaitymą - šitaip mažiesiems lengviau bus mokytis. Iki mokyklos kalbinis atsilikimas paprastai išsilygina.
O kokia dvynių kalbos paslaptis? Keli gestai, keli švebeldžiavimai - ir vaikai kuo puikiausiai vienas kitą supranta. Priežastis: dvyniai tokie artimi, kad jie žaibiškai „perskaito“ kūno kalbą ir ją supranta - jokių žodžių nebereikia. Paprastai dvynių kalba išnyksta savaime - vėliausiai trečiaisiais metais. Tačiau jei Jums atrodo, kad per savo paslaptingąją kalbą jiedu užsidaro dvynių pasaulyje ir normali kalbos raida sustojo, dėl viso pikta pasiteiraukite vaikų gydytojo, ar nereiktų pasitelkti logopedo.
Dvyniai, kaip ir visi kalbėti besimokantys vaikai, skleidžia įvairius garsus - guguoja, krykštauja, spygauja. Daug laiko dviese praleidžiantys vaikai vienas iš kito išmoksta šiuos garsus, juos naudoja įvairiose situacijose tarsi tikrą kalbą! Įdomu ir tai, kad slaptąją dvynių kalbą gali susikurti ne tik dvynukai, bet ir kiti maži, daug laiko dviese (ar mažoje grupėje) praleidžiantys vaikai.
Auklė dviems
Populiaru kelioms valandoms auklės pareigoms vaikui samdyti studentę. Tačiau su dvyniais jai gali būti sunku susitvarkyti. Galima kviesti dvi drauges. Kiekviena prižiūri po vieną vaiką, užmokestį dalinasi - užtat turi su kuo pasišnekučiuoti. Arba ieškokite patyrusios auklės. Susitvarkanti su keturiais ar penkiais vaikais tikrai susitvarkys ir su dvyniais.
Drabužiai
Iš pradžių reikia pasakyti tiek: jei jums labai gražu, kai abu dvyniai aprengti vienodais šliaužtinukais, taip juos ir renkite. Mažyliams visiškai nerūpi, kuo jie aprengti, svarbu, kad būtų patogu ropoti ir spardytis. Tačiau praktikoje neretai viskas pakrypsta kitaip: vienodos dvynių išvaizdos nebelieka, kai per pusryčius vienas apsidrabsto, o Jūs tikrai neturite noro dėl to perrengti abu.
Dvynių mistika ir individualumas
Joan Friedman, viena žymiausių pasaulio dvynių ekspertė, psichologė ir rašytoja, savo knygoje „Emociškai sveiki dvyniai“ pristato terminą - dvynių mistika. Tai visuomenės tikėjimai apie dvynius: kad jie gali skaityti vienas kito mintis, visuomet turi būti kartu, per atstumą jaučia ypatingą ryšį. Tai gali tapti lūkesčiu dvyniams būti geriausiais draugais, įsitraukti į vienodas veiklas, rengtis vienodai, būti panašiam vienas į kitą savo charakteriu ar visada sutarti, pamirštant, kad jie yra du visiškai unikalūs žmonės.
„Žmonės susižavi dvynių idėja, kad nesugeba tinkamai įvertinti, ko dvyniams reikia realiame gyvenime. Ne, jiems nereikia rengtis vienodai. Daug labiau jie nori būti pamatyti kaip atskiros unikalios asmenybės, o ne „dvynių vienetas“. Mes su sese augome kaip vienetas, o kai gimė mano berniukai, žinoma, dariau viską perdėtai, kad tik nepasikartotų tai, ką patyriau aš. Nenorėjau, kad jie būtų žinomi kaip dvyniai. Todėl savo knygoje tiek daug kalbu apie tai, kad su kiekvienu iš dvynių reikia kuo daugiau būti atskirai“, - pasakoja J. Friedman.
Dvynių atskyrimas
J. Friedman yra didelė dvynių atskyrimo šalininkė. Anot jos, reikia kuo daugiau laiko leisti su kiekvienu iš dvynių atskirai, leisti vaikams turėti atskirus kambarius, netgi atskirus gimtadienius. „Didžiausias pasipriešinimas dėl dvynių atskyrimo kyla iš žmonių įsivaizdavimo, kad jei atskirsime dvynius, nutrauksime jų ryšį ir jie nebebus artimi. Mažai kas suvokia, kad dvynių ryšys kaip tik sustiprėja, kai jie gali šiek tiek laiko pabūti atskirai vienas nuo kito“, - sako psichologė.
J. Friedman taip pat dalijasi, kad būtent dėl nuolatinio buvimo kartu su dvyne seserimi ji turėjo socialinių įgūdžių trūkumą. Dvynukų tėvai iš tiesų turi dvigubai sunkiau dirbti stengdamiesi sukurti individualų ryšį su kiekvienu vaiku. Jiems tenka didelė užduotis matant, kaip vaikams patinka būti kartu, juos atskirti.
„Mes žinome, kad vaikams visada reikia tėvų. Dvynukų tėvams, ypač jei tai pirmagimiai vaikai, gali būti ypač sunku, tačiau labai svarbu suprasti, kad dvyniams taip pat reikia mamos ir tėčio. Jiems reikia, kad būtent tėvai būtų pagrindinis prisirišimo šaltinis, o dvynys - antrinis. Nes viskas, ką dvynukai daro visą dieną, tai dalijasi. Mama, tėčiu, žaislais, meile, dėmesiu... Unikalus, asmeninis laikas tik su vienu iš tėvų vaikui labai daug reiškia. Suvokimas, kad tai skirta tik man, kad dabar nereikia dalytis, suteikia pasitikėjimo, autentiškumo, atskirties, gerąją prasme. Aš dirbau su daugybe suaugusių dvynių, kurie niekada neturėjo asmeninio laiko tik su tėvais ir jie dėl to iki šiol jaučiasi nusivylę“, - patirtimi dalijasi terapeutė.
Grįžtant prie dvynių atskyrimo temos norisi pabrėžti, kad tokiam etapui vaikus reikia ruošti atsargiais, mažais žingsneliais. Pateikti tai kaip privalumą, pavyzdžiui, „Tu turėsi savo atskirą kambarį, savo klasę, savo mokytoją“. Negalima to daryti skubotai. „Įsivaizduokite, jei vaikai iki penkerių metų nuolatos buvo kartu ir staiga dabar jie bus atskirose klasėse... Toks staigus pokytis tikrai traumuos! Bet jei vaikus ruošime pamažu, jiems tai bus tik į naudą, nes taip jau ankstyvame amžiuje formuosis vaiko asmenybė“, - teigia J. Friedman.
Kaltės ir sunkumų pripažinimas
Joan dalijasi pavyzdžiu, kai dar su pirmagimiu nuėjusi į mamų grupę ir papasakojusi, kad jai sunku, sulaukė klausimo, ar ji nemyli savo kūdikio? „Ką tai turi bendro su meile mano kūdikiui? Aš išreiškiu savo jausmus. Pasakoju apie tą sunkiąją vaikų auginimo dalį. Pripažinti, kad būna sunku, - sveika.“ Psichologės teigimu, tokie ir dar didesni sunkumai gali aplankyti ir auginant dvynius.
„Tarkime, prie vieno iš jų labiau prisirišate, nes labiau sutampa jūsų asmenybės. Užuot dėl to blogai jautųsis, reikia pagalvoti apie tai, koks gi yra tas kitas dvynys, su kuriuo kyla sunkumų. Normalu, kad mamos gali labiau prisirišti prie to, kuris geriau miega arba geriau valgo, o gal priešingai - mamai patinka būti reikalingai ir ji kaip tik artimesnė su tuo, kuriam nuolat reikia pagalbos, dėmesio. Ir tame nėra visiškai nieko blogo. Svarbiausia - nelyginti vaikų.“
Dvynių lyginimo(si) maratonas
Tai dar viena labai aktuali tema auginant dvynius. Visi aplinkiniai nuolat bando juos lyginti: kuris aktyvesnis, kuris geriau skaito/ valgo/ miega. Dažnai nesąmoningai ir tėvai pradeda daryti tą patį. „Būdas išvengti vaikų lyginimo yra apibūdinti kiekvieną iš jų. Pasistenkite tarsi aprašyti jų asmenybės bruožus, individualumą. Ir svarbiausia - stengtis susitaikyti su tuo, kad kiekvienas iš jų turi savo stipriųjų ir silpnųjų pusių“, - sako J. Friedman.
„Vyresniame amžiuje dvyniams nuolat tenka susidurti su mintimi, kaip kitas gali turėti tai, ko neturiu aš? Tokie klausimai prasideda gana ankstyvame amžiuje, tačiau elgiantis sąmoningai, ugdant individualumą nuo pat mažumės, galima sukurti tikrai sveiką pagrindą suvokimui, kad jie ne visada turės tai, ką turi kitas. Pavyzdžiui, jei nuperkame džemperį vienam, dažnu atveju būtinai pirksime ir kitam. Net jeigu jo nereikia... Toks elgesys kyla iš kaltės ir nepatogumo jausmo, negebėjimo išskirti, bijojimo, kad kažkuris jausis nuskriaustas, net jeigu tas daiktas tikrai reikalingas tik vienam.“
„Labai dažna situacija, kai vienas dvynys yra aktyvesnis, kitas ramesnis. Jei gimė du kūdikiai, tai nereiškia, kad jų asmenybės bus vienodos. Ir labai dažnai vienas dvynių tampa labiau dominuojantis, o kitas - labiau priklausomas ir leidžia dominuojančiam dvyniui tarsi perimti valdžią, nuolat juo rūpintis. Bėda ta, kad kol vaikai maži, tas vieno kitu rūpestis atrodo labai smagus, tačiau niekas negalvoja apie vėlesnį laiką, kad dvyniams užaugus, dėl tokio vieno labiau dominuojančio dvynio jie gali susidurti su daugybe emocinių, bendravimo problemų. Todėl turime padėti tam mažiau dominuojančiam vaikui atrasti savo balsą, kad jis pats gali priimti sprendimus, susirasti draugų ir pan. Ir taip pat padėti tam dominuojančiam dvyniui suprasti, kad jis neprivalo nuolat kažkuo rūpintis, kad jis gali gyventi dėl savęs. Dažnai terapijoje iš suaugusių dvynių girdžiu, kad jie visą gyvenimą rūpinosi savo seserimi/ broliu, o dabar ji(s) nevertina to, ką dėl jo(s) paaukojo“, - pasakoja J. Friedman.
Dvynių atskyrimo klaidos
Psichologė yra ne kartą minėjusi, kad dar vaikystėje tikslingai atskyrė savo sūnus. „Mano sūnūs buvo atskiri nuo trejų metų, kai pradėjo lankyti ikimokyklinę klasę. Iki paauglystės jie lankė tas pačias mokyklas, tik skirtingas klases. Kai atėjo laikas vidurinei mokyklai, mes jų paklausėme, ar jie nori eiti į tą pačią, ar į skirtingas mokyklas. Jie pasirinko tą pačią mokyklą, tik skirtingas klases. Ir čia turbūt būtų vienintelis dalykas, kurį keisčiau - reikėjo nuspręsti patiems, kad jau tada buvo laikas leisti juos į skirtingas mokyklas, nes kai jie iškeliavo į skirtingus koledžus, jiems buvo itin sunku. Tai, ko gero, vienintelis dalykas, kurį būčiau keitusi. Bet, kaip žinia, mokomės iš savo klaidų. Ir tai yra auklėjimo dalis. Darome geriausia, ką galime, o klaidų visada bus.“
Įdomūs faktai apie dvynius
Tyrimo išvadose teigiama, kad moterys, susilaukusios dvynukų, gyvena ilgiau, turi daugiau vaikų negu tikėtasi, gimdo trumpesniais intervalais ilgesnį laiko tarpą ir paskutinį kartą gimdo būdamos vyresnio amžiaus. Dvynių motinos ilgiau gyveno po menopauzės. Moterims, gimusioms iki 1870 m., rizika mirti po 50 m. buvo statistiškai 7,6 proc mažesnė, negu moterims, gimdžiusioms po vieną vaiką. Dvynių mamoms, gimusioms tarp 1870 ir 1899 m., rizika mirti po 50 metų amžiaus buvo 3,3 proc.
Gimdoje besivystantys dvynukai jau nuo 14-os nėštumo savaitės siekia vienas kito, glaustosi, save liečia rečiau, nei brolį ar sesę.
Aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C, kuris dar vadinamas į insuliną panašiu augimo faktoriumi (IGF-1). Jeigu moters organizme iš karto subręsta dvi kiaušialąstės ir ji vaisingomis dienomis turi lytinių santykių su daugiau, nei vienu vyru, kiaušialąstes gali apvaisinti dviejų vyrų spermatozoidai. Iš šių apvaisintų kiaušialąsčių išsivystys dizigotiniai dvyniai, turintys tą pačią mamą, bet skirtingus tėvus.
