Šiame straipsnyje siekiama atskleisti ikimokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų kalbų ugdymo(si) tendencijas. Dvikalbystė - tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje, siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios (o gal net ir trečiosios) kalbos. Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį. Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausias kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba - kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai. Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje mažų tautų, vis aštriau iškyla dvikalbystės problema. Dvikalbystės problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių, ir ji tikrai nėra vien tautinių mažumų ar mišrių šeimų, bet ir daugumos reikalas. Šios problemos centre atsiduria mišrioje ar kitataučių šeimoje augantis vaikas, kuris turi prisitaikyti prie šalies, kurioje gyvena, normų ir taisyklių. Kitakalbė aplinka sparčiais tempais veržiasi į lietuviškų darželių grupes - jas lanko vaikai, perpratę gerai savo gimtąją rusų arba lenkų kalbą, kasmet lietuviškų vaikų darželių duris kartu su lietuviukais praveria ir dvikalbiai vaikai. Dauguma tėvų supranta, kad jų vaikai gyvens kitomis sąlygomis negu jie, ir nepageidauja, kad šie ateityje liktų visuomenės gyvenimo periferijoje. Tėvai perkelia vaikus iš darželio, kur visi kalba vaikui gimtąja kalba (lenkų), į lietuvišką darželį (grupę), nes nori, kad jis įgytų pakankamai lietuvių kalbos įgūdžių ir galėtų lankyti mokyklą valstybine dėstomąja kalba. Susidarusi situacija gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba, o vaikų darželyje ugdomas ir bendrauja kita.
Demokratinėse Vakarų valstybėse dvikalbystės problema sprendžiama labai įvairiai, tačiau visuomet dėmesio centre yra žmogus ir jo poreikiai. Dvikalbystės optimizavimo galimybes veikia valstybės švietimo politika, o dvikalbio ugdymo modelio pasirinkimą - ugdymo institucijos požiūris. Jei valstybės ir ugdymo institucijos požiūriai sutampa, sudaromos palankios sąlygos išmokti abi kalbas.
Dvikalbystės tipai
Literatūroje apie dvikalbystės ar daugiakalbystės ugdymą daugelis terminų susiję su kalba, kuria kalbama šeimoje, ir kalba, kuria kalbama pradėjus lankyti mokyklą šalies kalba. Pavyzdžiui, šeimoje vartojama kalba vadinama gimtąja kalba, paveldėtąja kalba arba šeimos kalba, taip pat kalba, vartojama namuose. Priklausomai nuo to, kuri kalba išmokstama pirmoji, gali būti vartojami dar techniškesni terminai, pavyzdžiui, K1 (pirmoji kalba) ir K2 (antroji kalba). Tolesniuose skyriuose vartosime terminus „šeimos kalba“ ir „šalies kalba“. Šie terminai skiria kalbą, kuria kalbate su šeima ir draugais, ir kalbą, kurios jums prireiks įsiliejant į gyvenamosios šalies švietimo sistemą. Kartais tai gali būti ta pati kalba, tačiau daugelio dvikalbių ir daugiakalbių asmenų atveju galime daryti prielaidą, kad kalba, kuria kalbama namuose, skiriasi nuo tos kalbos, kurios vaikui reikės mokykloje. Žinome, kad namuose ir mokykloje gali būti kalbama keliomis kalbomis. Tačiau, kad jums būtų lengviau skaityti pateikiamą informaciją, visur vartosime vienaskaitos formą „šeimos kalba“ ir „šalies kalba“ vienai arba kelioms kalboms įvardyti.
Vienalaikė dvikalbystė
Pasak Hoff, E. Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas - abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.
Ankstyvoji dvikalbystė
Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.
Nuoseklioji dvikalbystė
Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje.
Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė
Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Dvikalbis ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje atsiranda galimybė kurti valstybinės kalbos nelietuvių darželiuose sistemą. Šie poslinkiai yra susiję su multikultūrinio ugdymo idėjų sklaida pasaulyje. Lietuvos mokyklinėje praktikoje galima rasti dvikalbio ugdymo modelių taikymo pavyzdžių, tačiau ankstyvajam kalbų mokymui trūksta efektyvių metodikų ir tam pasirengusių pedagogų. Tokiam ugdymui pagrįsti yra reikalingas naujas mokslinis metodologinis požiūris.
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas naujas požiūris į vaiką ir kalbos mokymą. Ankstyvoji dvikalbystė suvokiama kaip svarbus socialinis, daugiakultūris ir edukacinis reiškinys, reikalaujantis tinkamo atsako ir profesionaliai parengtų mokymo programų bei metodikų. Pirmieji žingsniai šioje srityje atsispindi neseniai sukurtose ir išbandytose individualiose programose.
Žingsniai kuriant kalbos strategiją šeimai
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano.
A grupės klausimai (planuojantiems auginti dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz.: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
- Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
- Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
- Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
- Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
- Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
- Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą?
- Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
- Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
- Kokių išteklių jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)
B grupės klausimai (jau auginantiems dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
- Kas šiuo metu veikia labai gerai?
- Kas šiuo metu neveikia taip gerai?
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs! Tikslų nustatymas suteiks jums aiškumo dėl šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano.
Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Įpročių kūrimas
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Norėdami sukurti savo kalbos strategiją, atsakykite į šiuos klausimus. Visus atsakymus jau pateikėte ankstesniuose skyriuose. Atėjo laikas juos sugrupuoti ir tai paskutinis žingsnis. Ateityje jums gali tekti dar kartą peržiūrėti savo šeimos kalbos planą. Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką.
Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tokia veikla gali būti puikiai pritaikoma namuose, akcentuojant vakaro šeimos veiklas - kada valgysime vakarienę, klausysimės pasakos, žiūrėsime filmuką, prausimės, eisime miegoti ir pan. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Paveikslėlius galima pakabinti ant sienos, šalia laikrodžio. Rodykite į laikrodį ir kalbėkitės su vaiku, ką veiksite. 5-7 metų vaikui pokalbiai apie ritualus gali padėti geriau pažinti laikrodžio laiką, kadangi tokio amžiaus vaikai skaičius dažniausiai jau pažįsta.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Jaunesniems vaikams tiks trumpesni (1-4 min.) tekstukai, vyresniems - ilgesni (iki 10 min.). Vaikams patiks trumpi eilėraštukai apie gamtą; sakmės apie saulę, vėją, žvaigždes, laumes, raganas, aitvarus; padavimai apie upių, ežerų, pilių, piliakalnių, miestelių atsiradimą; pasakėčios apie gyvūnus. Jei pristigsite knygų, pasinaudokite internete esančiais ištekliais.
Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Patartina visiems susėsti ratu ant grindų ar kilimėlio. Kiekvienas pasisako, kaip jaučiasi, kas buvo įdomu, kokios veiklos patiko labiausiai, ko išmoko, kaip bendravo su draugais ir pan. Jeigu vaikams dar sunku savarankiškai reikšti mintis, mama/tėtis vaikui užduoda klausimą ir pateikia keletą atsakymo variantų, kad vaikas galėtų pasirinkti. Vyresni vaikai, gebantys kalbėti lietuviškai, gali patys klausinėti mamos, tėčio, brolio ar sesers. Galima sužaisti žaidimą vaidmenimis „Radijo interviu“, kai vienas vaidina žurnalistą, o kitas šeimos narys(-iai) - pašnekovą.
Ant sienos kabo plakatas - metų laikus atspindintis paveikslas, o aplink jį - visos šeimos nuotraukos ar jų pačių piešti portretai, priskirti tam tikram metų laikui pagal šeimos nario gimimo datą. Metai, mėnuo ir diena užrašyti prie kiekvieno šeimos nario nuotraukos. Vaikai išmoksta įvardyti metų laikus, mėnesius, dienas, pasakyti savo ir šeimos narių gimimo datas, šeimos ir giminės narių pavadinimus, nepamirš pasveikinti artimųjų.
Filmas „Seku seku gamtą“ bei K. Kubilinsko - ,,Buvo buvo, Kaip nebuvo…’’ leis pajusti vaikams Lietuvos gamtos grožį, žadins gerus jausmus, skatins svajoti ir fantazuoti. Filme gyvūnai prabyla žmonių kalba, tai kupinas vaizduotės pasakų pasaulis, kuriame bendraujama su medžiais, gėlėmis, paukščiais, žvėreliais, vabalėliais. Pažiūrėję šį filmą jaunesni vaikai gali įvardyti, kokius gyvus padarėlius matė, ką jie veikė, ką kalbėjo, kas vaikams labiausiai patiko. Vyresni vaikai gali papildomai pasidalyti savo emocijomis ir patirtimi apie gamtą - ką jie mėgsta veikti gamtoje, kokie augalai ar gyvūnai juos žavi, kas būdinga Lietuvos gamtos peizažui.
Vaikai su tėvais gali pildyti savaitės orų kalendorių kiekvienos dienos pabaigoje arba savaitgaliais. Vaikai savo asmeniniame orų stebėjimo lape kasdien nupiešia tos dienos orus atspindinčius simbolius, pvz., saulė, debesėlis, lietus, snaigės, rūkas, vėjas. Taip vaikai išmoks savaitės dienų pavadinimus ir gamtos reiškinių pavadinimus. Vyresni vaikai gali brėžti temperatūros kreivę - kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasižiūrėti į termometrą ir pažymėti oro temperatūrą lape.
Žaidimai ir užduotys
Štai keletas žaidimų ir užduočių, kurios gali padėti ugdyti vaiko lietuvių kalbos įgūdžius:
- Kurkite pasaką. Pradėti galite: „Gyveno kartą šeima: nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažasis“. Toliau apibūdinkite, kaip kiekvienas atrodė, koks buvo charakteris, ką mėgo, kur jie iškeliavo, kokių nuotykių patyrė.
- Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą - mama/tėtis.
- Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio; galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui;
- Atspėk ką sugalvojau! Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daikto vardą), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai, ką sugalvojo žaidėjas.
- Tik nesakyk TAIP/NE. Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus, į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių TAIP ir NE.
- Klausykite audio knygas.
- Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas.
- Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
- Pasigaminkite šešėlių teatrą ir sukurkite spektaklį.
- Sukurkite knygą - istoriją su paveiksliukais.
- Ruoškite, pieškite, aplikuokite šeimos laikraštį.
- Pieškite, rašykite popierinius laiškus seneliams, giminaičiams ir išsiųskite juos (paštu, el. paštu, Messenger, Viber programėlėmis)
- Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
- Aptarkite filmus. Kartu žiūrėkite filmą ir paskui jį aptarkite.
Immersive Interactive Warm-Up | Gentle Daily Dance Warm-Up for Kids and Adults | Full Version |
Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus. Jums bus ir sunkių dienų, jūsų vaikas ne visada norės dalyvauti šiame dvikalbystės projekte ir gal net jūs norėsite pasiduoti! Iš kur aš tai žinau? Vaikai daugiakalbėse šeimose. Vilkytė, L. 2014. Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams? Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums žengti pirmąjį žingsnį dvikalbystės - daugiakalbystės kelyje, o jei jau keliaujate šiuo keliu, viliuosi padės jums NESUSTOTI! Šis straipsnis prisideda prie Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamos informacinės kampanijos, skirtos tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
