Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo - susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos. Dubens dugno raumenys atlieka labai svarbią funkciją - tinkamoje padėtyje prilaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jie padeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, sutraukia ir atpalaiduoja makšties sieneles lytinio akto metu. Dėl to sunku kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, susilpnėja seksualiniai pojūčiai. Esant silpniems dubens dugno raumenims gali nusileisti žemyn makšties sienelės, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis ir gimda, tiesioji žarna. Dėl raumenų silpnumo atsiranda tarpvietės, pilvo ir dubens skausmas. Šie raumenys itin lengvai neatsikuria - tam prireikia keleto mėnesių. Jeigu po gimdymo raumenų tonusas neatkuriamas, su kiekvienu nėštumu jis silpsta dar labiau. Ypač tai aktualu, jeigu moteris gimdo su trumpomis pertraukomis. Dažniau nusilpsta šie raumenys toms moterims, kurios nebuvo fiziškai aktyvios prieš gimdymą.

Tyrimų duomenimis, apie 31 proc. pirmą kartą gimdžiusių moterų pirmuosius metus po gimdymo turėjo problemų sulaikant šlapimą kosėjant, keliant svorį. 38,3 proc. jų lytiniai santykiai tapo skausmingi.

Dėl sunkių, užsitęsusių gimdymų su šlapimo nelaikymu susiduria beveik dvi iš trijų moterų. Gimdymo metu pertempti tarpvietės raumenys atsistato tik per kelis mėnesius.

Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo - susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos.

Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas. Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.

Su nėštumu susijusios: nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.

Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.

Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.

Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziolologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.

Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai. Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties.

Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.

Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: šio pogrupio pasekmės klinikinėje praktikoje rečiau siejamos su dubens dugno traumomis nėštumo/gimdymo metu (ypač ne reabilitacijos srities specialistų), tačiau neretai su dubens dugno pažeidimais, disfunkcijomis yra tiesiogiai susiję ir tam tikroms pacientų grupėms gali būti ypač reikšmingos. Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuoso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.

Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu? Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.

NĖŠTUMO METU: priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.).

PO GIMDYMO: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd. Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt. Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra). Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo. Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai. Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai. Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos. Deja, bet klinikinė patirtis rodo, kad net ir patyrusios komplikuotas dubens dugno, tarpvietės traumas,- ne visos moterys, susidurdamos su įvairiais sunkumais ankstyvuoju ir/ar vėlyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, laiku kreipiasi pagalbos. Nors ir patirdamos šias traumas lydinčias dubens dugno disfunkcijas - šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimus, įvairius skausmus ir kitus nemalonius simptomus, - nemaža dalis moterų sunkiai apie tai kalba tiek su savo šeimos gydytojais, tiek ir su gydytojais specialistais. Apgailestaujant tenka konstatuoti faktą, kad Lietuvoje ne visada ir gydymo įstaigose suteikiama kokybiška informacija moterims apie galimas rizikas ir problemas, patyrus dubens dugno/tarpvietės traumas ir prieinamas pagalbos priemones ar būdus gauti pagalbą. Tikrai trūksta ir specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos, daugiau dubens dugno disfunkcijose besispecializuojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų. Svarbu suprasti, kad daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų. Neretai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduriama su problema, kad trūksta pačios pacientės motyvacijos, atvirumo ir pastangų ieškoti pagalbos, laiku kreiptis į atitinkamos srities specialistus, sistemingai tęsti rekomenduotas savipagalbos priemones, laikytis rekomendacijų. Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami te...

Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo - susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos. Dubens dugno raumenys atlieka labai svarbią funkciją - tinkamoje padėtyje prilaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jie padeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, sutraukia ir atpalaiduoja makšties sieneles lytinio akto metu. Dėl to sunku kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, susilpnėja seksualiniai pojūčiai. Esant silpniems dubens dugno raumenims gali nusileisti žemyn makšties sienelės, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis ir gimda, tiesioji žarna. Dėl raumenų silpnumo atsiranda tarpvietės, pilvo ir dubens skausmas. Šie raumenys itin lengvai neatsikuria - tam prireikia keleto mėnesių. Jeigu po gimdymo raumenų tonusas neatkuriamas, su kiekvienu nėštumu jis silpsta dar labiau. Ypač tai aktualu, jeigu moteris gimdo su trumpomis pertraukomis. Dažniau nusilpsta šie raumenys toms moterims, kurios nebuvo fiziškai aktyvios prieš gimdymą. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu dėl silpnų dubens raumenų gyvenimą ir nuotaiką gali gadinti įvairios situacijos. Šlapimo nelaikymu skundžiasi maždaug pusė moterų. Šlapimas nevalingai išsiveržia kosėjant, čiaudint, juokiantis ar sportuojant. Kai kurios moterys jaučia nepakeliamą norą šlapintis, net kai jų šlapimo pūslė tuščia. Silpni dubens raumenys gali apsunkinti tuštinimąsi, o pilvo pūtimas ir užkietėjimas gali būti signalas, kad šie raumenys tinkamai nefunkcionuoja. Dar viena itin nemaloni problema po gimdymo, susijusi su silpnais raumenimis - išmatų nelaikymas.

Atkurti dubens dugno raumenų stangrumą ir elastingumą padeda Kėgelio pratimai. Juos, nesant komplikacijų, galima atlikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Sutraukinėjant raumenis jie stiprėja, o atlikti pratimus paprasta ir nereikia jokių priemonių. Pirmiausia turite identifikuoti raumenis, kuriuos reikia treniruoti. Tam šlapindamasi sustabdykite šlapimo srovę. Jei pavyksta, vadinasi, radote reikiamus raumenis. Suspauskite raumenis, palaikykite 3-5 sekundes ir atpalaiduokite tiek pat laiko. Sutelkite dėmesį būtent į dubens dugno raumenų susitraukimą. Jokiu būdu neįtempkite pilvo, šlaunų ar sėdmenų. Kartokite pratimą 10 kartų. Vėliau, sustiprėjus raumenims, susitraukimų ir atpalaidavimo laiką galėsite pailginti iki 10 sekundžių ir kartoti pratimą iki 15 kartų. Atlikite šiuos pratimus blokais 3 kartus per dieną. Raumenims reikia ne tik treniruočių, bet ir maisto. Pasirūpinkite svarbiausiomis medžiagomis, suteikiančiomis energijos. Viena iš tokių omega-3 riebalų rūgštys, kurios yra svarbi organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Jos teigiamai veikia eritrocitų membranų elastingumą. Svarbus mikroelementas sveikiems ir stipriems raumenims yra cinkas. Paprastai organizme jo yra apie 3 g, gana daug iš šio kiekio sutelkta raumenyse. Raumenims yra būtinas leucinas - viena iš nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats negamina. Leucinas reikalingas baltymų sintezei iš riebalinio audinio, dalyvauja aprūpinant raumenis energija.

Klinikos „Primum Estetica“ medikų specializacija - įvairios intymios sveikatos problemos ir individualus jų sprendimo parinkimas. Klinikos gydytojai akušeriai-ginekologai domisi ir gilina žinias Lietuvoje naujoje, tačiau užsienio šalyse jau seniai aktualioje srityje - reabilitacijoje po gimdymo, atlieka ginekologinę apžiūrą ir echoskopiją, įvertina dubens organų nusileidimą, dubens dugno raumenų stiprumą, gebėjimą juos valingai sutraukti ir atpalaiduoti, tarpvietės ir cezario pjūvio randus, jų skausmingumą, odos jautrumą. Kaip galima sumažinti skausmą ir patinimą tarpvietėje, kaip sėdėti po tarpvietės kirpimo / plyšimo, atsikelti iš lovos, kad mažiau skaudėtų ir staiga nepasidarytų silpna. Kaip taisyklingai kelti naujagimį ar sunkesnius daiktus, kai pilvas, nugara, klubai atrodo netekę stabilumo.

Dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimui vertinti naudojamas biologinis grįžtamasis ryšys (angl. biofeedback therapy). Esant silpniems dubens dugno raumenims, šlapimo nelaikymui, specialistai gali pasiūlyti taikyti gydymą magnetoterapija, t. y. dubens dugno raumenis treniruojančią „BTL Emsella“ procedūrą. Jei jaučiamas makšties sausumas, su kuriuo susiduria apie 40 proc. moterų praėjus 6 mėn. Po gimdymo susiformavusį tarpvietės randą galima sumažinti PRP ir hialurono rūgšties užpildų injekcijomis, kurios suleidžiamos į probleminę zoną. Taikant mezoterapiją, į probleminę kūno zoną mikroinjekcijomis suleidžiami veiklieji preparatai ar jų mišiniai.

Klinikoje „Primum Estetica“ taikomas moderniausias pasaulyje neinvazinis šlapimo nelaikymo gydymo būdas. Tai jau minėtas magnetinis krėslas „BTL Emsella“, kuris sustiprina dubens dugno raumenis. Vienas 30 min. seansas krėsle atstoja 20 tūkst. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad 95 proc. Klinika „Primum Estetica“ planuoja netrukus atidaryti naują, itin reikalingą Intymios sveikatos reabilitacijos ir estetikos centrą - pirmąjį Baltijos šalyse. Šiame specializuotame centre bus teikiama kompleksinė pagalba moterims ir vyrams.

Išmatų nelaikymas po gimdymo

Išmatų nelaikymas, dar vadinamas fekaline inkontinencija, yra būklė, kai asmuo praranda gebėjimą kontroliuoti išmatų išsiskyrimą. Ši liga tiesiogiai susijusi su virškinimo sistema, ypač su storąja žarna, tiesiąja žarna ir analiniu sfinkteriu. Normalus išmatų išsiskyrimas priklauso nuo nervų ir raumenų, kurie kontroliuoja išmatų judėjimą ir išstūmimą, veikimo. Išmatų nelaikymas yra sudėtinga ir nemaloni būklė, kuri gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei. Tai gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo priežasčių ir gydymo. Ši liga gali būti ypač sunki senyvo amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, turintiems tam tikrų medicininių būklių, tokių kaip diabetas ar neurologinės ligos.

Yra keletas pagrindinių išmatų nelaikymo priežasčių. Pirmiausia, tai gali būti susiję su raumenų silpnumu analiniame sfinkteryje, kuris gali atsirasti po gimdymo, operacijų ar su amžiumi. Antra, nervų pažeidimai, pavyzdžiui, dėl insulto ar diabetinės neuropatijos, gali sutrikdyti nervų signalus, reikalingus išmatų kontrolei. Be to, uždegiminės žarnų ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, gali sukelti išmatų nelaikymą.

Išmatų nelaikymo diagnozavimas apima išsamią medicininę istoriją ir fizinį tyrimą. Gydytojas gali rekomenduoti keletą tyrimų, tokias kaip anoskopija, kolonoskopija, arba specialūs testai, skirti įvertinti raumenų ir nervų funkciją.

Išmatų nelaikymo gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti žarnų judrumą arba stiprina analinius sfinkterius. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, sfinkterio rekonstrukcijos. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip dietos pakeitimai, fizioterapija, skirta stiprinti dubens raumenis, ir elgesio terapija, gali būti veiksmingi. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biostimuliacija ar neuromoduliacija, taip pat gali būti svarstomos kaip gydymo pasirinkimai, ypač sunkiais atvejais.

Šlapimo nelaikymas po gimdymo

Gimdymas yra didelis įvykis moters gyvenime, tačiau po jo moters kūnas patiria daug pokyčių. Vienas iš galimų nemalonių padarinių - šlapimo nelaikymas. Tai problema, su kuria susiduria nemaža dalis moterų po gimdymo. Nors tai yra dažna ir suprantama būklė, ji gali sukelti didelį diskomfortą ir nepatogumą kasdieniniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime šlapimo nelaikymo priežastis po gimdymo, galimus gydymo būdus ir patarimus, kaip su tuo susitvarkyti.

Kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas po gimdymo? Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Šie raumenys palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir kitus dubens organus. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas.

Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti:

• Gimdymo trauma: Dideli kūdikio svoris arba gimdymas su instrumentais (pvz., žnyplės, vakuumas) gali padidinti traumų riziką dubens dugne.
• Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo hormonų pusiausvyra keičiasi, o tai gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę.
• Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, yra labiau linkusios patirti šlapimo nelaikymą, net ir po cezario pjūvio gali pasireikšti ši problema dėl nėštumo metu patirto spaudimo dubens raumenims.

Kokie yra šlapimo nelaikymo simptomai? Pagrindinis simptomas yra nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint: Tai dažniausia forma, vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu.
• Staigus noras šlapintis: Kartais moterys gali jausti staigų ir stiprų norą šlapintis, kurio negali suvaldyti laiku.
• Dažnas šlapinimasis: Kai kurios moterys po gimdymo pradeda šlapintis daug dažniau nei įprasta.

Šlapimo nelaikymo gydymas po gimdymo

Ką daryti, jei patiriate šlapimo nelaikymą po gimdymo?

1. Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai): Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis. Kėgelio pratimai yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Svarbu reguliariai juos atlikti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
2. Fizinė terapija: Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną.
4. Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais.
5. Chirurgija: Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę.

Kada kreiptis į gydytoją? Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo;
• Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą;
• Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.

Šlapimo nelaikymas po gimdymo gali būti nemaloni problema, tačiau svarbu žinoti, kad yra daugybė būdų jai spręsti. Supratimas apie šios būklės priežastis ir galimus gydymo būdus gali padėti moterims greičiau atkurti savo gyvenimo kokybę.

Socialiniuose tinkluose moterys aktyviai dalijosi informacija apie tai, kad Prancūzijoje visos pagimdžiusios moterys gaudavo valstybės apmokamą reabilitaciją po gimdymo. Šis sprendimas pristatomas kaip sėkmės istorija, kurios pavydi ne vienas šalis. Lietuvoje moterys pirmomis paromis po gimdymo sulaukia akušerės, gydytojo akušerio-ginekologo, dažnai ir žindymo specialistės vizito, visuomet įvertinama, ar nėra rizikos moters sveikatai, pvz., ar ji nekarščiuoja, ar gimda susitraukusi ir nėra gausaus kraujavimo, jeigu gimdyta po cezario pjūvio operacijos, apžiūrima, perrišama žaizda, tačiau daugiausia dėmesio gydymo įstaigoje skiriama naujagimiui.

Klinika „Primum Estetica“ planuoja netrukus atidaryti naują, itin reikalingą Intymios sveikatos reabilitacijos ir estetikos centrą - pirmąjį Baltijos šalyse. Šiame specializuotame centre bus teikiama kompleksinė pagalba moterims ir vyrams.

tags: #duju #nelaikymas #po #gimdymo

• Sužinokite 2020 metų prognozes
• Smagūs žaidimai vaikams
• Specifiniai Vaikų Susirgimai
• Kada rizikinga susilaukti vaiko
• Nėštumo išsaugojimas po persileidimo