Gliukozės kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių bendrą žmogaus medžiagų apykaitos būklę ir sveikatą. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų kūno ląstelėms, tačiau tam, kad ji patektų iš kraujo į ląsteles, reikalingas hormonas insulinas. Sveiko žmogaus organizme kasa automatiškai išskiria reikiamą kiekį insulino, reaguodama į suvalgytą maistą. Ryte, nieko nevalgius, gliukozės lygis būna žemiausias. Pavalgius, ypač vartojant daug angliavandenių turintį maistą, jis staiga pakyla, o vėliau, veikiant insulinui, vėl nusileidžia. Problemos prasideda tada, kai organizmas nustoja tinkamai reaguoti į insuliną (atsparumas insulinui) arba kasa jo pagamina nepakankamai.

Daugelis žmonių apie cukraus kiekį susimąsto tik tada, kai pajunta pirmuosius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nuolatinis troškulys ar nepaaiškinamas nuovargis, tačiau gydytojai pabrėžia prevencijos svarbą. Reguliarus tikrinimasis gali padėti laiku pastebėti prediabetinę būklę, kai gyvenimo būdo pokyčiai dar gali sustabdyti ligos vystymąsi be vaistų įsikišimo. Stebėti cukraus kiekį kraujyje - tai ne tik sergančiųjų diabetu rūpestis. Tai sveiko gyvenimo įpročio dalis, padedanti laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią ligoms. Kiekvienas šeimos narys gali prisidėti - nuo reguliaraus matavimo iki subalansuoto valgymo.

Nors bendra taisyklė sako, kad norma yra tarp 3,3 ir 5,5 mmol/l, svarbu suprasti, kad amžius turi didelę įtaką šiems rodikliams. Vyresniame amžiuje organizmo gebėjimas reguliuoti cukraus kiekį natūraliai silpnėja. Gavus kraujo tyrimo atsakymą, svarbu nepanikuoti, bet ir neignoruoti skaičių, kurie viršija normą.

Gliukozės Kiekio Normos ir Sutrikimai

Gliukozės norma tiek vaikams, tiek suaugusiems yra vienoda 3,33-5,55 mmol/l. Kraujo tyrimą būtinai reikia atlikti nevalgius, nes suvalgytas maistas labai padidina gliukozės kiekį. Maistas ar gėrimai suaktyvina fermentinę sistemą, kasos, kepenų veiklą. Vaikas gali būti išgėręs tik gazuoto mineralinio vandens, ir dėl to gliukozės kiekis gali padidėti. Taip, gryną negazuotą vandenį gerti galima ir net rekomenduojama. Dehidratacija gali „sutirštinti” kraują ir šiek tiek iškreipti tyrimų rezultatus.

Prediabetas ir Diabetas

• Prediabetas (sutrikusi glikemija nevalgius): Jei rodiklis svyruoja tarp 5,6 ir 6,9 mmol/l. Tai yra kritinė zona. Tai dar nėra diabetas, tačiau tai rimtas signalas, kad organizmas sunkiai tvarkosi su cukrumi.
• Cukrinis diabetas: Jei tyrimas nevalgius rodo 7,0 mmol/l ar daugiau (arba bet kuriuo paros metu atsitiktinis matavimas rodo daugiau nei 11,1 mmol/l), gydytojai įtaria diabetą.

Cukrinis diabetas diagnozuojamas, jei gliukozės kiekis viršija 5,55 mmol/l. Tačiau esant gliukozės kiekiui nuo 6,6 mmol/l iki 7,7 mmol/l, gali būti įtariamas ne cukrinis diabetas, o gliukozės tolerancijos sutrikimas. Tai būklė, kai organizmas ne visiškai spėja pasisavinti gliukozę. Vaikai, kuriems nustatomas sutrikęs gliukozės toleravimas, yra papildomai stebimi gydytojų.

Momentinis cukraus matavimas rodo situaciją tik konkrečiu laiko momentu. Jei vakar valgėte daug saldumynų, ryte rodiklis gali būti didesnis, o jei badavote - mažesnis. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per paskutinius 3 mėnesius. Daugelis žmonių, turinčių padidėjusį cukraus kiekį (hiperglikemiją), ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tai vadinama „tyliuoju periodu”.

Kai gliukozės lygis viršija 7 mmol/l nevalgius arba 11 mmol/l po valgio, kalbama apie hiperglikemiją. Ji gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, streso, fizinio neaktyvumo ar endokrininių sutrikimų. Kai gliukozės kiekis nukrenta žemiau 3.5 mmol/l, kalbama apie hipoglikemiją. Tokiais atvejais reikia greitai suvartoti cukraus - pavyzdžiui, išgerti stiklinę sulčių arba suvalgyti saldainį.

Diabeto Diagnozė Vaikams

Diabetas - klastinga ir sunki liga, kuri dažniausiai diagnozuojama tada, kai vaiką ištinka koma. Ar gali tėvai laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos? Paprastai cukrinio diabeto diagnozė ir nustatoma atlikus gliukozės tyrimą iš kraujo. Jei nevalgius pirmą kartą aptinkamas padidėjęs gliukozės kiekis, diagnozė iš karto neužrašoma į ligos istoriją. Tyrimą būtina atlikti pakartotinai. Jei du kartus nustatomas didesnis nei norma gliukozės kiekis, tuomet vaikas siunčiamas į gydytojo endokrinologo konsultaciją. Atliekami sudėtingesni ir jau išsamesni tyrimai. Vienas jų - glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris parodo trijų mėnesių gliukozės koncentracijos vidurkį. Kitas tyrimas - tai gliukozės toleravimo mėginys. Jo metu atliekami du gliukozės tyrimai, vienas - nevalgius, o antrasis - vaikui išgėrus gliukozės miltelių tirpalo.

Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais - 3-5 metais ir paauglystėje, 12-15 metais. Kritinė būklė - kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis. O ilgalaikiai simptomai - padidėjęs skysčių poreikis, vaikas pradeda daug ir dažnai gerti. Kitas požymis - padažnėjęs šlapinimasis. Gali pradėti šlapintis naktimis, nors anksčiau to nedarė. Gali atsirasti polinkis valgyti saldžiai. Tai paradoksas - gliukozės kraujyje daug, tačiau vaikui vis tiek jos norisi, nes organizmas negali jos pasisavinti, ji nepasiekia ląstelės, nes trūksta hormono insulino. Gali pradėti kristi kūno svoris. Tai susiję su tuo, kad ląstelės negauna energetinės medžiagos - gliukozės.

Yra du skirtingi diabeto tipai. Pirmojo tipo diabetas vadinamas nuo insulino priklausomu, o antrojo tipo - nuo insulino nepriklausomu. Šių dviejų tipų diabetų ligos požymiai ir diagnostika yra panašūs, bet ligos kilmė visiškai kitokia. Pirmojo tipo diabetas daugiau susijęs su paveldėjimu ir autoimuninėmis ligomis, o antrojo tipo - su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais.

Ar vaikams pagal privalomus tyrimus kasmet tiriamas gliukozės kiekis? Pagal įstatymus, vaikams priklauso kas dvejus metus atlikti profilaktinį gliukozės tyrimą. Šiuolaikinė technika leidžia tai padaryti net paėmus kraują iš piršto. Kai yra neaišku, gydytojui kyla klausimų dėl rezultatų, kraujas tiriamas iš venos. Dažniau atliekamas tyrimas tada, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu. Tada vaikas patenka į padidėjusios rizikos grupę ir yra atidžiau stebimas.

Nė viena cukrinio diabeto diagnozė vaikams nebuvo nustatyta ambulatorinėje grandyje (pagal ilgalaikius ligos požymius). Ar gali besaikis saldumynų vartojimas sukelti diabetą? Saldus maistas apkrauna mūsų kasos ląsteles, jos priverstos gaminti daugiau insulino. Ilgainiui kasos ląstelės sekinamos. Jei žmogus saldžiai maitinsis visą gyvenimą, kada nors jis gali susirgti antrojo tipo diabetu. Tačiau vaikystėje taip nenutinka. Yra daugybė vaikų, kurie kasdien valgo saldainių, geria saldžių gėrimų, bet nesuserga diabetu.

Buitiniai gliukomačiai turi leistiną paklaidos ribą (paprastai apie 10-15 proc.). Be to, gliukomatis dažniausiai matuoja kapiliarinį kraują (iš piršto), o laboratorijoje dažnai imamas veninis kraujas ir atskiriama plazma. Plazmoje gliukozės koncentracija yra apie 10-12 proc. didesnė nei visame kraujyje. Jei diagnozė nenustatyta, jo pirkti nėra jokios prasmės. Toks prietaisas nėra pigus, be to, tenka pirkti ir specialių juostelių, kurios irgi nėra pigios. Visiškai pakaks tų gliukozės tyrimų, kuriuos skirs gydytojas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Yra atskiras, tarsi trečiasis diabeto tipas - nėštumo diabetas. Jis susijęs su hormonų pokyčiais nėštumo metu. Vaiko kasos ląstelės pradeda gaminti daugiau insulino, todėl naujagimiai gimsta didesnio svorio, daugiau prikaupę riebalinio audinio. Pirmaisiais metais tokie naujagimiai atidžiai stebimi, jiems atliekamas gliukozės tyrimas. Dabar daug naujagimių gimsta didesnio svorio. Yra daug teorijų, kodėl naujagimių svoris didėja. Gal tai lemia geresnė mityba, galbūt vartojama daug maisto priedų, genetiškai modifikuotų produktų. O moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu diabetu, po gimdymo gali vėl būti sveika, jos gliukozės kiekis kraujyje normalus.

Mokslinė literatūra rašo, kad daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai buvo nustatyta, kad diabetu serga 901 nėščia moteris, 759 vaikai iki 17 metų amžiaus. Iš jų pirmojo tipo diabetu serga 713, antrojo tipo - 46. Pavyzdžiui, prieš 10 metų sirgo kiek daugiau nei 500 vaikų.

Cukraus Kiekis Vaikams Per Dieną: Rekomendacijos

Vaiko amžius svarbus tinkamų, sveikatai palankių principų formavimui. Tai laikas, kuomet vaikas aktyviai modeliuoja suaugusių elgesį ir šeimos įpročiai turi didžiausią reikšmę būsimiems vaiko tiek maitinimosi, tiek gyvensenos principams, kuriais vadovausis vėlesniuose raidos etapuose. Vaikystėje suformuotas taisykles, įsitikinimus apie maistą, net skonį žmogus kartoja nuolat. Taigi, verta dėti pastangas.

Vaiko mityba iki 7 metų turėtų būti įvairi, subalansuota, saikinga, t.y. 3 pagrindiniai sveikatai palankaus maitinimosi principai. Nepaprastai svarbu vaikui yra tinkamas maitinimo režimas - nuosekliai išdėstyti valgymai dienoje, pakankamas skysčių kiekis, akcentuojant paprasto vandens vartojimą, o ne saldintus gėrimus. Na, ir žinoma, saugūs druskos, cukraus kiekiai, tausojantys maisto ruošimo būdai. Svarbu, jog vaikas valgytų šviežiai ruoštą maistą, vengti perdirbtų, rafinuotų maisto produktų.

„Vaikai iki dvejų metų įprastai valgo tai, ką duoda tėvai: jeigu košę pabarstysi cukrumi, vaikui atrodys, kad kitokios košės ir būti negali, tačiau gali košės cukrumi ir nebarstyti. Pasak jos, formuojant vaikų mitybos įpročius, viskas remiasi asmeniniu tėvų rodomu pavyzdžiu: „Vaikai netiki jokiomis kalbomis, jie tiki tuo, ką mato. Jeigu tėvai stengiasi įkvėpti savo pavyzdžiu ir maitinasi sveikiau, tai ir vaikai patiki, kad sveikiau suvalgyti vieną saldainį, o ne visus per dieną. Žinoma, draudimų modelis ne pats efektyviausias - reikia nuolat kalbėtis su vaiku ir pagrįsti, kodėl saldumynų reikėtų valgyti mažiau.

Vartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą. Kaip atsaką kasa pradeda gaminti hormoną insuliną, kuris padeda ląstelėms gliukozę absorbuoti ir panaudoti energijai gauti. Tačiau greitai pakilusi energija greitai ir dingsta - gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėja, o tai gali sukelti nuovargį, irzlumą, sunkumą susikoncentruoti. Suaugusieji ir vyresni vaikai į šį ciklą reaguoja stipriau, mažesnių vaikų organizmas su šiais svyravimais susitvarko lengviau. Cukrus taip pat susijęs su smegenyse gaminamų medžiagų, vadinamųjų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, išsiskyrimu.

„Ilgalaikės per didelio cukraus kiekio vartojimo pasekmės - antsvoris, cukrinis diabetas, dantų kariesas, kepenų suriebėjimas, galintis išsivystyti į kepenų cirozę. Taip pat - kepenų nepakankamumas, visiškas kepenų funkcijos sutrikimas, virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip lėtinis viduriavimas ar pilvo skausmai.“

Mažam vaikui gydyti pieninius dantis - tikrai ne pati smagiausia situacija, nes tai sukelia didelį stresą tiek vaikui, tiek tėvams. Jeigu vaikas suvartojo per daug cukraus, išduoda ir apetito stoka - cukrus ir kiti saldumynai yra tuščios, mitybinės vertės neturinčios kalorijos, kurios sumažina alkio jausmą. Kai kurie tėvai pastebi, kad prisivalgę cukraus turinčių produktų vaikai tampa hiperaktyvūs.

Remiantis Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijomis, vaikams iki dvejų metų nereikėtų vartoti jokio pridėtinio cukraus. 2-4 metų vaikams rekomenduojama suvartoti 15-16 g pridėtinio cukraus per dieną, 4-7 metų vaikams - 18-20 g, 7-10 metų vaikams - 22-23 g, 10-13 metų vaikams - 24-27 g, 13-15 metų vaikams - 27-32 g, o 15-19 metų paaugliams - 28-37 g pridėtinio cukraus per dieną. 4 g yra lygu vienam arbatiniam šaukšteliui.

Pridėtinis cukrus - tai ne tik tas cukrus, kurį dedame į arbatą, tai ir medus, įv. sirupai, tai ir cukrus, esantis duonoje, jogurte, dedamas į gaminamą maistą - varškėčius, virtinukus, košes ir pan. Be abejo - saldumynai, sultys, net ir natūraliai spaustos, priskiriamos pridėtiniam cukrui. Taigi turėkite omeny, jei vaikas suvalgo saldaus jogurto, išgeria stiklinę sulčių, geria saldžią arbatą, valgo saldžius varškėčius, to pridėtinio cukraus dienos normos gali būti jau tiek, kad sūrelio tikrai nebereikės. Dar pridurčiau, kad pavojingiausias cukrus yra išgeriamas - limonadai, sulčių koncentratai, net savo sodo obuolių sultys. Gi, švieži vaisiai ir natūralūs pieno produktai, neviršijant rekomenduojamų normų nėra priskiriami pridėtinio cukraus šaltiniams. Itin svarbu domėtis, ką vaikas valgo dienos metu. Jei lanko darželį, didžiąją dalį maisto valgo ne namie. Žinojimas padės suplanuoti ne tik įvairesnį, bet ir labiau subalansuotą racioną.

Kaip Elgtis su Vaikų Mityba ir Užkandžiais

- Koks maistas turėtų sudaryti didžiausią darželinio amžiaus vaikų raciono dalį? - Iš esmės, visi - tiek suaugę, tiek vaikai turėtų valgyti įvairų maistą iš skirtingų maisto produktų grupių, tikslu gauti visas reikalingas maistines medžiagas. Žinoma, skiriasi porcijos dydis, taip pat vaikams rekomenduojama dažniau nei suaugusiems valgyti pieno produktus, kaip svarbų fosforo, kalcio ir baltymų šaltinį, vaikams nėra saugių transriebalų kiekių.

- Ką daryti, kai vaikas labai nevalgus? Kaip įsiūlyti jam maisto? - Pirmiausia, žodis „įsiūlyti“ lyg ir kelia asociaciją, jog kažką reikia daryti prieš norą, valią. Tai nieko bendro su sveikatai palankia mityba neturi. Jei vaikas alkanas - pasiūlykite jam šviežiai ruošto, pagrindiniam valgymui, ar sveikam užkandžiui skirto maisto. Nevalgumo atvejai dažniau turi keletą priežasčių: pirmoji - kai vaikas nevalgo laiku ir tokį maistą, kaip tėvai mano jog turi valgyti. Pavyzdžiui, atsisako paruoštų pietų ar vakarienės, nenori pusryčiauti. Tokiu atveju siūlau atlikti vaiko raciono „auditą“ tikslu įvertinti kiek ir kokio maisto vaikas per dieną suvalgo. Neretai paaiškėja, jog nemažą raciono dalį sudaro sotūs ir kaloringi, bet mažaverčiai užkandžiai, tuomet normalu, jog pagrindinių valgymų meniu pasidaro neskanus ir nepatrauklus, o ir alkis nejaučiamas. Todėl itin svarbu vaiko maitinimąsi planuoti nuosekliai, kai tarpuose tarp valgymų užkandžių nėra, o saldūs, sūrūs užkandžiai turi savo vartojimo ribas, kurių tikrai nėra kasdienybėje. Ilgesnius intervalus tarp pagrindinių valgymų užpildo sveikatai palankūs ir savo laiką turintys užkandžiai. Antras variantas, kai skundžiamasi vaiko nevalgumu, kai tėvų/globėjų įsivaizdavimas kokį maisto kiekį vaikas turi suvalgyti, prasilenkia su norma. Neturi dvimetis valgyti tiek, kiek paauglys. Taigi, jei vaikas auga tolygiai, tai yra svoris, ūgis atitinka amžių ir rekomenduojamas normas, vaiko racionas subalansuotas ir įvairus, reikėtų pasikliauti vaiko alkio / sotumo jausmu ir prievarta maitinti, primygtinai siūlyti maisto nereikia. Tai „užmigdo“ vaiko alkio jausmą ir išmoko jį ignoruoti, formuoja netinkamus įsitikinimus ir santykį su maistu. Tikriausiai daugelis pamena, jog „nemandagu palikti lėkštėje“, „suvalgyk, nes kitaip negausi saldainio“, „šitas kąsnis už mamytę“ ir pan.

Vaiko pažintį su naujais maisto produktais praturtina eksperimentai - dalyvavimas maisto ruošime pagal savo gebėjimus, galimybė pasirinkti iš lygiaverčių savo verte produktų: „norėtum agurko ar pomidoro?“ Leidimas vaikui rinktis, gali padidinti atsakomybę už savo pasirinkimą - jeigu mažasis pats išsirinko, jis už tai jaučiasi atsakingas ir greičiausiai tai pabandys. Be to, verta prisiminti, jog naują produktą gali tekti pasiūlyti ne vieną dešimtį kartų, kol skonis taps priimtinas ir patrauklus. Taigi, kantrybės. Savaime suprantama, jei šeimoje nėra įpročio valgyti sveikatai palankų maistą - daržoves, žuvį, tai ir vaikas nevalgys šių maisto produktų, nes nėra įpročio, o vaikai yra mūsų, tėvų atspindžiai… Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau akcentuoti - dėmesingas valgymas, tam skirtoje vietoje, rekomenduotina bent kartą dienoje visai šeimai kartu, be jokių papildomų veiklų - telefono, įjungto televizoriaus ir pan. Tokios taisyklės turėtų galioti ne tik vaikams, bet visiems šeimos nariams. Tinkamos ribos ugdo palankius įpročius.

- Užsiminėte apie užkandžius. Kokius galėtumėte pateikti sveikų užkandžių variantus? - Tiek vaikams, tiek suaugusiems tinka švieži vaisiai - tai pats geriausias užkandžių variantas. Vaikui iki 7 metų patartina per dieną suvalgyti 150 - 200 g sezoninių vaisių. Kartais gali būti ir šviežiai spaustos sultys, bet tai neturėtų tapti kasdien geriamu gėrimu. Dar gali būti rūgusio pieno produktai - nesaldintas jogurtas, kefyras, varškės užkandis kombinacijoje su uogomis, vaisiais, sūris ir pan. Vyresniems vaikams tinka nesūdyti riešutai, sėklos.

- O sūreliai? - Sūrelis yra desertas. Kai mes kalbame apie sveikatai palankius užkandžius, turėtumėme įvertinti, kiek tą dieną vaikas valgė maisto su pridėtiniu cukrumi ir stengtis neperžengti rekomenduojamos normos. Desertų ribos labai svarbios. Ne apie tai, jog jų visai neturi būti, bet desertas neturėtų būti kasdienio raciono dalis. Svarbios tradicijos - galbūt šeimos diena, gal savaitgalis, o gal ta diena, kai yra aktyvi veikla.

Manau, kad tai pats baisiausias produktas po limonado. Šiuose sūreliuose varškės esama ne tiek jau daug, tačiau pilna balastinių, skonį ir kvapą gerinančių medžiagų. Gerai, jei juose būna bent 60 proc. Gydytoja D. Ruzgienė priduria, jog pavojingiausias cukrus yra geriamas. Tai yra pagrindinis rodiklis: kuo mažiau cukrų, tuo geriau. Geriausi produktai yra tie, kuriuose cukrų yra mažiau nei 5 g. Net jei etiketėje parašyta, kad produktas turi mažai riebalų, dar nereiškia, kad turi mažai cukraus ir yra sveikas.

Sveikesnė saldumynų alternatyva - namuose gaminti skanėstai. Gamindami namuose, kepiniams nenaudojame hidrintų riebalų, kurie naudojami masinėje gamyboje, įprastus miltus galime keisti avižiniais ar migdolų miltais, cukraus taip pat galime įdėti tiek, kiek norime. Vietoj įprastų saldumynų galime rinktis parduotuvėse randamus iš vaisių ir uogų pagamintus skanėstus.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai ir Mitybos Korekcija

Jei jūsų rodikliai yra ties viršutine normos riba arba jau įžengė į prediabeto zoną, gyvenimo būdo pokyčiai yra galingiausias ginklas. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į maisto produktų glikeminį indeksą (GI). Produktai, turintys aukštą GI (balta duona, saldumynai, bulvių košė), sukelia staigius cukraus šuolius, kurie alina kasą. Tuo tarpu žemo GI produktai (viso grūdo kruopos, daržovės, ankštiniai) energiją atpalaiduoja lėtai, padėdami išlaikyti stabilų cukraus lygį.

Fizinis aktyvumas yra antrasis kertinis akmuo. Raumenys, dirbdami fizinio krūvio metu, naudoja gliukozę kaip kurą net ir be didelio insulino poreikio. Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu kiekvieną dieną gali reikšmingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti ląstelių jautrumą insulinui.

Tinkamai subalansuota mityba gali žymiai sumažinti cukraus svyravimus ir pagerinti insulino jautrumą. Sveikam žmogui - bent kartą per metus profilaktiškai. Taip, tam skirti gliukometrai yra patikimi ir paprasti naudoti. Skirtumas nedidelis, tačiau vaikų gliukozės lygis gali svyruoti šiek tiek labiau dėl greitesnės medžiagų apykaitos.

Kiekvieną savaitę tūkstančiai lietuvių nepaiso medikų rekomendacijų mažinti suvartojamo cukraus kiekį. Kaskart gerdami kavą su įvairiais priedais - sirupais, karamele ir t. t., ar užsisakydami desertą kavinėje, suvartoja keletą kartų daugiau cukraus, nei rekomenduojama paros norma. Tokią išvadą patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su internetinio portalo „15 min“ žurnalistais ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentu, įgyvendinę tiriamąjį projektą. Tyrimo metu buvo vertinama trijų Lietuvos kavinių tinklų lankytojams siūloma saldi kava, tyrimai atlikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Be to, KTU laboratorijoje skaičiuotas cukraus kiekis populiariausiuose viešojo maitinimo įstaigų siūlomuose desertuose.

Pagal naujai išleistas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti cukraus norma - 25 g, vaikui - 12 g. Taigi, išgėrus vieną saldžios kavos puodelį, jau viršijama paros cukraus norma. Beje, cukraus, sirupo ar kitų saldinančių medžiagų į kavas papildomai nebuvo dedama - jų buvo tiek, kiek priklausė pagal receptą. Papildomai ją pasaldinus, rezultatai būtų dar didesni - nes į vieną arbatinį šaukštelį telpa maždaug 4 g cukraus.

Laboratorijoje buvo nustatomas kavoje esantis bendrųjų cukrų kiekis. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto specialistų, šis terminas apima ne tik cukrų (sacharozę), bet ir kitus cukrus - mono ir disacharidus (pvz., gliukozę ir fruktozę).

Kita tyrimo dalis buvo skirta nustatyti, kiek cukraus yra įvairiuose populiariuose desertuose. Skirtingose viešojo maitinimo įstaigose buvo atrinkti desertų pavyzdžiai. Tyrimo rezultatas - vos vienas gabalėlis deserto viršijo visos paros rekomenduojamą suvartoti cukraus normą daugiau kaip kartą.

Pasak dietologų, tokį cukraus kiekį turinčiais kavos gėrimais ir desertais mėgautis vertėtų ne dažniau kaip kartą ar du per savaitę. Be to, turėtų būti ribojamas kito suvartojamo maisto kiekis, nes toks desertas (ar abu drauge) turi labai daug kalorijų. Specialistų nuomone, kava, į kurią dedami įvairūs sirupai, karamelė ar kiti priedai, kartu su pyrago gabalėliu pagal kalorijų skaičių kartais gali prilygti pilnaverčiams pietums, tačiau tai nebus labai naudinga organizmui. Iš tokių desertų gaunamos tik kalorijos, tačiau juose mažai maistinių medžiagų ar vitaminų, gausu tik cukraus.

ES reglamentu Nr. 1169/2011 rekomenduojama maksimali cukrų paros norma suaugusiam žmogui yra 90 gramų. Tai maždaug 22 arbatiniai šaukšteliai. Perskaitykite etiketes - nėra dešros be cukraus, kečiupas, duona, sausi pusryčiai, koldūnai, majonezas, rūkyta lašiša ir net gi silkė su cukrum. ES maksimalią rekomenduojamą paros normą iškėlė iki 90g. JAV profesorius Robert Lustig (Amerikos širdies asociacijos tarybos narys ir Kalifornijos universiteto Medicinos katedros vedantysis mokslininkas, jo veiklos sritis vaikų nutukimas ir hormoniniai sutrikimai) įrodė, kad kai žmogus pasisotina, riebalų ląstelės išskiria hormoną leptiną, kuris numalšina apetitą. Vartojant per daug cukraus yra trikdoma leptino veikla ir išsivysto organizmo atsparumas šiam hormonui. Smegenų ląstelės nebesupranta joms siunčiamo signalo apie sotumą ir siekia papildyti energijos atsargas. Žmogus trokšta riebaus ir saldaus maisto, nes tai greičiausias būdas gauti energijos. Pervartodami cukraus apkrauname kepenis. Cukrų kepenys perdirba į riebalus, kurie patenka į kraują. Kad būtų palaikoma pusiausvyra, kasa ima gaminti daugiau insulino. Anot Lietuvos širdies asociacijos negydomas metabolinis sindromas padidina širdies ligų riziką ir 10 kartų padidina riziką susirgti i II tipo cukriniu diabetu. Pasak Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos: Sergamumas cukriniu diabetu kasmet įgauna vis didesnę „epidemijos“ grėsmę. Maisto pramonėje galioja dėsnis: daugiau cukraus, didesni pardavimai. Absoliuti dauguma vartotojų renkasi saldesnius produktus, nes net neįtaria kokie cukraus kiekiai juose yra.

tags: #cukraus #kiekis #vaikams #per #diena

• Tradicijos krikštynų šventėje
• Metodai ir prognozės genetiniuose persileidimų tyrimuose
• Sužinokite, kaip individualus socialinės globos planas keičia gyvenimą.
• Kaip skaityti nėštumo testo juosteles
• Ievos Zasimauskaitės motinystės patirtys