Šiame skyriuje pateikiami švietimo etapai, pradedant ankstyvuoju - ikimokykliniu ir priešmokykliniu - vaikų ugdymu. Toliau pristatomi bendrojo ugdymo etapai - pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, ir tėvų (globėjų) bei mokinių teisės ir pareigos. Glaustai aptariamas profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos. Skyriaus pabaigoje sugrįžtama prie neformalaus vaikų ir suaugusiųjų švietimo.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus tada, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) patys ugdo vaiką šeimoje arba, jei tėvai (globėjai) nori, vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki jis / ji pradeda priešmokyklinį ugdymą. Įprastai tai yra tie mokslo metai, kuriais vaikui sueina 6 metai.
Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Ikimokyklinio ugdymo programą rengia pats ikimokyklinio ugdymo teikėjas. Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam / jai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. LR Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnybą), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 val. Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pradinis ugdymas yra privalomas, nes, pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei vaikas pradėjo mokytis anksčiau pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jis / ji pradeda anksčiau mokytis ir pagal pradinio ugdymo programą. Vadovaujantis LR Švietimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. Kėdainių dailės mokyklos Ankstyvojo dailės ugdymo programą (užsiėmimai vyksta kartą savaitėje darželio patalpose.
Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Tai yra, per trejus metus išeinamas 1 ir 2 klasių kursai. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pradinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Pradinio ugdymo bendrąja programa, konkrečių metų pradinio ugdymo programos bendruoju planu ir kt. teisės aktus. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią pradinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšas. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas ugdymo ir ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Taigi, privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pradinį išsilavinimą.
Pagrindinio ugdymo programa yra sudaryta iš dviejų dalių. I programos dalis trunka 4 metus (apima 5-8 klases). II dalis - 2 metus ir apima 9-10 (I-II gimnazijos) klases. Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt.teisės aktais. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Vidurinis ugdymas nėra privalomas, bet jį garantuoja valstybė. Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pagrindinį išsilavinimą.
Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų. Ji teikiama 11-12 (III-IV gimnazijos) klasėse. Ją sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus. Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt.teisės aktais. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.
Profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos
Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Profesinis mokymas gali būti pirminis, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija. Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų. Mokinys, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu - pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinys, kuris jau įgijo pagrindinį ugdymą, gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir kartu mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus. Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programos trukmė - taip pat 3 metai. Baigęs formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) gavęs savo kompetencijų įvertinimą, mokinys įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Profesinį mokymą teikia profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas, kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla. Pirminiame profesiniame mokyme finansuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos. Vietas - kokioje profesinio mokymo įstaigoje ir kiek - valstybė nustato, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu ir kt. Ūkio lėšas skiria institucija, turinti įstaigos savininko statusą.
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. Laipsnį suteikiančios studijos gali būti trijų pakopų. Pirmoji pakopa yra profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji - magistrantūros, trečioji - doktorantūros. Profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o bakalauro - universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas vykdo universitetai. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės. Nuolatinių studijų įprasta vienerių metų apimtis yra 60 kreditų. Ji gali būti kitokia, bet ne mažesnė kaip 45 kreditai. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai. Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 / 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Magistrantūros studijų apimtis yra 90 − 120 kreditų. Doktorantūros nuolatinės formos studijų trukmė yra iki 4 metų, o ištęstinės studijų formos - iki 6 metų. Asmenys, stojantys į valstybinę aukštąją mokyklą, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Tokiu atveju studentas nemoka už studijas. Asmenys, kurie geriausiais rezultatais baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Jei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra didesnė už norminę studijų kainą, likusią studijų mokesčio dalį turi kompensuoti pats studentas.
Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas
Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis. Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas - nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui. Asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų.
Ugdymas šeimoje
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą. Mokyklos vadovas sudaro grupę, kurį įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupę sudaro savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. tai yra ar vaikas yra brandus mokytis pagal 1-os klasės programą (jei norima pradėti vaiką ugdyti namuose nuo pirmos klasės).
Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Bet tėvams yra keliami tam tikri reikalavimai be jau minėtų reikalavimų aplinkai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.
Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei. Mokykla aprūpina vaiką dalykų vadovėliais, paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokiniui teikiamos konsultacijos. Priešmokyklinio ugdymo programoje galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus, pagal pradinio ugdymo programą ne daugiau kaip 32 valandos per mokslo metus, pagal pagrindinio ugdymo programą ne daugiau kaip 76 valandos per mokslo metus, pagal vidurinio ugdymo programą ne daugiau kaip 44 valandos per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.
Mokinių ir tėvų teisės ir pareigos
Svarbiausia teisė, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis ir nuolatos ar laikinai Lietuvoje gyvenantis užsienietis, tai teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokinių teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 46 str. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 47 str.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pletros #programa
