Daugelį metų Lietuvos visuomenę sukrėtė ir iki šiol jaudina įvykiai, susiję su Drąsiaus Kedžio vardu. Ši byla apima ne tik dviejų žmonių nužudymą, bet ir viešus kaltinimus tvirkinimu, ilgalaikę paiešką, teisinius procesus ir visuomenės susiskaldymą. Šiame straipsnyje gilinsimės į šios sudėtingos istorijos įvykius, analizuodami kaltinimus, įtariamus asmenis, teisinius procesus ir visuomenės reakcijas.
Kauno žudynės ir Drąsiaus Kedžio kaltinimai
2009 m. spalio 5 d. Lietuvą sukrėtė Kauno žudynės. Buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį Drasius Kedys viešai kaltino pedofilija. Taip pat nužudyta Violeta Naruševičienė, Laimutės Stankūnaitės sesuo, kuri buvo Drąsiaus Kedžio sugyventinė. Teisėsauga įtarė, kad šiuos nužudymus įvykdė pats Drasius Kedys. Taip pat buvo planuojama nužudyti Laimutę Stankūnaitę ir verslininką Andrių Ūsą, kuris padėjo moteriai kovoti dėl dukros globos.
Drąsius Kedys, remiamas savo sesers, buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės, viešai apkaltino būrį žmonių, tarp jų ir teisėją Joną Furmanavičių bei verslininką Andrių Ūsą, tvirkinus jo penkiametę dukrą. Jis taip pat tvirtino, kad buvusi sugyventinė Laima Stankūnaitė ir jos sesuo Violeta Naruševičienė galėjo talkinti pedofilams. Šie kaltinimai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir aistras.
Dėl šių kaltinimų Kauno apygardos prokuratūroje praėjusių metų lapkritį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau galimos bylos aplinkybės buvo tiriamos Vilniaus apygardos prokuratūroje. Tačiau, pasak kai kurių šaltinių, tyrimas vyko itin lėtai ir buvo stabdomas įvairiuose prokuratūros skyriuose bei netgi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kas sukėlė abejonių dėl jo objektyvumo.
Drąsiaus Kedžio paieška ir jo mirties aplinkybės
Po dviejų žmonių nužudymo Drąsius Kedys tapo pagrindiniu įtariamuoju. Lietuvos kriminalinė policija paskelbė jo paiešką. Ieškomasis buvo apie 180-182 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, žilstelėjusiais trumpai kirptais plaukais. Policija įspėjo, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, todėl prašė piliečių nesiimti aktyvių veiksmų jį sulaikant, o nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas.
Vėliau Kauno rajone buvo rastas vyriškas lavonas, kuris, remiantis Teismo medicinos instituto ekspertais, buvo identifikuotas kaip Drąsius Kedys. Pirminės ekspertizės duomenimis, ant lavono smurto žymių neaptikta, tačiau kraujyje rasta alkoholio. Nepaisant to, Drąsiaus Kedžio artimieji ir advokatas kėlė abejonių dėl jo mirties aplinkybių, teigdami, kad jis galėjo būti nužudytas.
Drąsiui Kedžiui savigynos tikslais buvo išduoti leidimai turėti du ginklus - pistoletą ir dvivamzdį šautuvą. Įtariamojo pistoletas buvo rastas prie nušautos moters lavono. Tikėtasi, kad šautuvas gali būti autobusiuke, kuris, kaip manyta, buvo naudotas nusikaltimui įvykdyti, tačiau transporto priemonėje ginklo neaptikta. Jis taip pat nebuvo rastas seife, įrengtame specialiai abiem ginklams saugoti D.Kedžio tėvų namuose Garliavoje.

Teisiniai procesai ir įtarimai
Po Drąsiaus Kedžio mirties teisiniai procesai tęsėsi. Jo draugui Albertui Žiliui ir dar vienam neįvardytam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo. Taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Drąsiaus Kedžio draugas R. Ivanauskas ir buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė dėl padėjimo ir kurstymo „žudyti velnius“. Teismas vėliau E. Barauskaitę išteisino, o R. Ivanauskui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs po mirties mažametės tvirkinimu kaltinto A. Ūso bylą, konstatavo, kad Drąsiaus Kedžio kaltinimai verslininkui Andriui Ūsui buvo išsigalvoti. Teismas pažymėjo, kad nepasitvirtino, jog A. Ūsas būtų panaudojęs bent kokią prievartą prieš D. Kedžio dukrą. Trijų teisėjų kolegija pabrėžė, kad A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių.
Teismas taip pat rėmėsi ekspertų išvadomis, kurios, pasak teisėjo, teisino, o ne kaltino A. Ūsą. Anksčiau apylinkės teismas buvo konstatavęs, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis yra įgyta jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu.
Taip pat buvo iškelta versija, kad prokuroras Egidijus Palaima, skambindamas D. Kedžio dukrelės globėjai Neringai Venckienei, galėjo vykdyti psichologinį terorą. Tačiau taip pat buvo spėjama, kad D. Kedys jau buvo „paruoštas išvedimui į visuomenę“ po slapto įkalinimo ir gydymo.
Visuomenės reakcijos ir legendos kūrimasis
Drąsiaus Kedžio byla sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą ir aistras. Žiniasklaidoje buvo aktyviai formuojamas „Drąsiaus Kedžio - narkomano“ įvaizdis. Taip pat buvo spekuliuojama, kad D. Kedys galėjo būti sulaikytas, įkalintas ir „farširuotas“ psichotropinėmis medžiagomis bei vaistais dar prieš žudynes Kaune.
Psichologas Olegas Lapinas lygina Drąsių Kedį su Tadu Blinda ar Robinu Hudu, teigdamas, kad jis tampa tipiniu mitų herojumi - didvyriu ir nugalėtoju. Jis pabrėžia, kad Drąsiaus Kedžio vardas puikiai tinka jo archetipinei figūrai - Drąsusis, Didvyris, Herojus, Nugalėtojas ir kovotojas. Archetipinis šimtagalvis Slibinas, pasak jo, įkūnija teisėsaugą, o Drąsusis Kedys - teisingumo pirštą, dangaus pasiuntinį, baudžiantį už neteisybę.
Visuomenės pasąmonė, pasak analitikų, prasiveržė į paviršių, o įvykių versijos dauginasi kaip triušiai. Dauguma palaiko Drąsų Kedį, mažuma jį vadina žmogžudžiu, tačiau ir vieni, ir kiti tampa legendos klausytojais. Visas pasakojimas apie Drąsų Kedį primena daugelio šalių mitus, todėl nenuostabu, kad jis jau dabar laikomas naujos legendos kūrimu, kurią galima įtraukti į lietuviškos mitologijos lobynus.

Neringos Venckienės vaidmuo ir tarptautiniai procesai
Neringa Venckienė, Drąsiaus Kedžio sesuo ir buvusi Kauno apygardos teismo teisėja, nuo pat skandalo pradžios mūru stojo už brolį, vis kartodama, kad Drąsiaus vaikas, o vėliau ir jis pats tapo pedofilų klano auka. Ji buvo išsireikalavusi teisės laikinai globoti jo mergaitę. Dėl jos veiksmų ir vaidmens byloje, ji tapo įtariamąja baudžiamosiose bylose. 2012 m. vasarą N. Venckienė pasitraukė iš teisėjų korpuso ir dalyvavo parlamento rinkimuose, laimėdama vietą Seime. Netrukus jos teisinė neliečiamybė buvo panaikinta, ir ji pasislėpė užsienyje.
Po beveik dvejus metus trukusių teisminių ginčų, JAV leido išduoti N. Venckienę Lietuvai. Ji buvo suimta Čikagos federaliniame kalėjime ir laukė ekstradicijos. N. Venckienė ir jos advokatai bandė įrodyti, kad ji yra politinė pabėgėlė ir į Lietuvą grįžti jai pavojinga, tačiau nesėkmingai. JAV Valstybės departamentas priėmė sprendimą, uždegantį žalią šviesą ekstradicijos procedūrai.
Nors N. Venckienė šiuo metu vis dar laukiama Lietuvoje, jos byla ir jos vaidmuo skandale tebėra svarbūs, siekiant suprasti visą įvykių grandinę ir sudėti galutinius teismo taškus.
Žurnalisto tyrimas | Drąsiaus Kędžio dukters istorija | 1 dalis
Ši byla paliko gilų randą ne tik nukentėjusioms šeimoms, bet ir visai Lietuvos visuomenei, keliant klausimus apie teisėsaugos, teismų ir kitų institucijų veiklos efektyvumą, gebėjimą tirti sudėtingus nusikaltimus ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.

