Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ buvo įkurta 1993-iaisiais. Kaip pažymi R. Dargis, tuo metu neseniai buvo sugriauta socialistinė sistema, kurioje visa Lietuva jau kurį laiką buvo pratusi gyventi ir dirbti. Jis įkūręs savo įmonę pradėjo darbus, bet, kaip sako, tuo metu net nepagalvojęs, kad, galiausiai, verslas bus taip išvystytas ir kažkada perduodamas iš kartos į kartą. „Niekas apie tai negalėjo nė pagalvoti. Mes svarstėme, kaip išgyventi, kaip būti kažkam reikalingiems, kurti produktą. Apie verslų perdavimus nebuvo kalbų“, - sako jis ir užsimena, kad šeimoje buvęs tik vienas sutarimas - kad vaikai turi gauti aukščiausią ir geriausią išsilavinimą.
Domas Dargis (37 m.), nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonės „Eika“ generalinis direktorius, atvirai pasakoja apie verslo perdavimą vaikams ir tolesnius savo planus. „Ir dabar nesu įsitraukęs į kasdienius dalykus: Domas puikiai susitvarko, o sprendimus priimti galėsiu tiek, kiek mediciniškai leis mano sveikata ir smegenys“, - atvirai sako verslininkas.
Prieš ketverius metus vienos garsiausių šalyje statybos nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupės „Eika“ vadovu tapo Domas Dargis. Anglijoje baigęs mokslus ir paauginęs karjeros raumenis jaunas vyras grįžo namo pasirengęs dirbti tėvų įkurtame versle, kai smogė 2007-ųjų ekonominė krizė. Staigiai pasikeitė visas verslo pasaulis, reikėjo gelbėti įmonę. „Tai, kad pavyko ją išsaugoti, man pelnė šeimos, kolegų pasitikėjimą“, - pasakoja Domas Dargis.
Į klausimą, ar labai šilta po tėvų saule, Domas atsakė taip: „Pradžioje atrodo, kad saulė šiltesnė, nes pasitikėjimo avansu gauni nemažai. Bet rezultatas vis tiek svarbu. Metai kiti - ir nepaslėpsi savo silpnybių, trūkumų, žinių ar kompetencijos stokos. Tai galioja visiems - taip pat ir šeimos nariui“.
Domas statybų versle sukasi nuo 12 metų: vasaromis dirbdavo „Eikos“ statybinių medžiagų parduotuvėje - pardavinėjo plyteles, atsuktuvus, plaktukus, maišė dažus. Visgi buvo momentas, kai iškilo grėsmė, kad sūnus nepasuks tėvų pėdomis: būdamas 16-os metų Domas Dargis taip susižavėjo muzika, kad išmoko didžėjauti ir jau svajojo apie siautulingą karjerą.
Asmeninis Gyvenimas ir Vertybės
„Pinigai nebėra mano varomoji jėga - kai pasiekiau tam tikrą patogumo lygį, darbe motyvuoja kiti dalykai“, - sako Domas Dargis.
Dėl didesnių pirkinių tariamasi su žmona Gintare. „Su ja kalbėjausi ir prieš pirkdamas „Tesla“: žmona buvo kritiškai nusiteikusi, nes prieš penkerius metus elektromobilių infrastruktūra Lietuvoje nebuvo išplėtota. Galiausiai vis dėlto nusprendžiau pirkti elektromobilį, o žmonai jis visai patiko“, - pasakoja Domas.
Gintarė šiek tiek praktiškesnė nei Domas, bet ir ji labai mėgsta keliauti, tad, galima sakyti, taip pat pasiduoda emocijoms. Keliaudami visada stengiamasi rinktis kokybę, ne kainą.
„Manau, kad pinigai turi dirbti, o ne gulėti banko sąskaitoje, tad investuoju. Laikausi principo, kad dalį pinigų galima investuoti rizikingiau, kai investicijos priklauso nuo ekonomikos ciklo. O dalis pinigų turėtų būti investuojama saugiai, kai grąža uždirbama nepaisant ekonominių nuosmukių ar pakilimų“, - teigia Domas.
„Man labai įdomu auginti verslus - daryti viską, kad jie nuolat plėstųsi. Man šis procesas įdomesnis nei per jį uždirbami pinigai. Pinigai, matyt, labiausiai motyvuoja tada, kai jų trūksta, kai reikia juos skaičiuoti“, - sako jis.
Nuo mažens tėvai skatino užsidirbti. Šeimoje su dviem seserimis turėjo darbų, už kuriuos gaudavo atlygį. Pavyzdžiui, dažydavo tvorą, iš pievos rinkdavo kankorėžius. Tėvai perdėtai neišlaidaudavo - gyveno kokybiškai, bet namuose nebuvo dirbtinės prabangos. Pinigai buvo leidžiami patogiam gyvenimui, nepamirštant, kad juos uždirbti yra sunku. Žinojo, kad už gautus pinigus galės įsigyti norimą žaislą ar bilietą į kiną.
„Drausmė padėjo suprasti, kad pinigai neateina lengvai. Būdamas paauglys jau padėdavau tėvui statybose, dirbau statybinių prekių parduotuvėje: kroviau prekes, klijavau kainas, maišiau dažus“, - prisimena Domas.
„Gal ir teisinga neužpilti vaikų pinigais, kol jie dar nesuvokia jų vertės. Bet tada, kai jie supranta pinigų vertę, kodėl nepasidalijus ir nesuteikus jiems galimybės? Jei jaunuolis ugdomas teisingai, gavęs pinigų verslo pradžiai jis gali sukurti didelę vertę. Manau, kad visai gerai turėti paramą, kaip aš turėjau kurdamas investicijų portfelį. Šeimos pagalba man suteikė galimybę investuoti ir užauginti kai kuriuos verslus“, - svarsto jis.
„Gadina tuomet, kai su pinigais elgiamasi neatsakingai. Elgiantis atsakingai galima nemažai pasiekti - žmogus gali bręsti panaudodamas pinigus. Pavyzdžiui, investuodamas į mokslus, tobulėjimą“, - įsitikinęs Domas.
„Visos įmonės, kuriose dirbu, teikia paramą. Ne tik grupė „Eika“, bet ir kitos įmonės, kurių akcininkas esu. Su žmona stengiamės plėtoti idėją, kai per šventes prašome nenešti dovanų, o paremti vieną ar kitą organizaciją - ir patys tai darome, ir skatiname tai daryti savo pažįstamus. Taip esame parėmę ne vieną organizaciją ir projektą. Kartais remiame ir atskiras šeimas, jei žinome, kad joms reikia pagalbos. Asmeniškai taip pat skiriu tam dėmesio.“
„Tinkamai naudojami pinigai leidžia atsipalaiduoti. Jei neturi santaupų, prarasti darbą labai baisu, o turėdamas šiek tiek pinigų tos įtampos nebejauti. Laisvė turi labai daug dedamųjų dalių.“
Investicijos ir Verslo Plėtra
„Esu investavęs į daugiabučių ir komercinių pastatų priežiūros verslą. Šis verslas ir per COVID-19 pandemiją, ir per 2008-2009 m. pasaulinę ekonominę krizę nebuvo taip stipriai paveiktas kaip pagrindinis mūsų nekilnojamojo turto verslas.“
Kai 2008 metų rugsėjį pradėjo savo karjerą Lietuvoje, „Eikos“ bendrovėje, pirmąją jo darbo dieną griuvo „Lehman Brothers“ - vienas didžiausių JAV investicinių bankų. Nuo to, galima sakyti, prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė. „Tai, kad pavyko ją išsaugoti, man pelnė šeimos, kolegų pasitikėjimą“, - pasakoja Domas Dargis.
Ši 2008-2009 metų krizė buvo lemtinga daugeliui statybų versle dirbančių įmonių. Bet mes niekada nekalbėjome apie tai, „kas būtų, jeigu“, nes manėme, kad vis tiek rasime išeitį. Gal tai ir padėjo išvengti bankroto, nes neleidome sau mąstyti apie tai, kad mums gali nepavykti.
„Stengiuosi nelaikyti daug pinigų. Pragyvenimui užtenka, bet nemažai investuoju į tokį verslą, kuris nuolat uždirba grąžą. Tai verslai, kurie kasmet gali mokėti dividendus, o iš tų dividendų galima gyventi arba juos toliau investuoti. Žiūriu, kad mano investicijos duotų nuolatinę grąžą. Taip pat investuoju į kai kuriuos projektus. Tada pinigų negali paprastai susigrąžinti, nes strigtų įmonės veikla. Dar turiu gyvybės draudimą tam atvejui, jei man kas nors nutiktų.“
Elektromobilį smagu vairuoti, nes jis labai greitai įsibėgėja, tad važiavimas yra sportiškas. Be to, elektromobiliu dažnai gali važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, o tai padeda sutaupyti laiko. Renkantis automobilį nemažai lemia emocijos, bet vis dėlto tai nėra nepamatuota investicija. Neseniai įsigijo naują automobilį - vėl varomą elektra. Šįkart jau pirko naują, bet stengėsi rinktis ne prabangų prekės ženklą, o praktišką „Audi“. Elektromobiliai jam įdomūs dėl technologijų, nes tuo apskritai domisi - į jas investuoja, bando pritaikyti ir versle.
Domisi automobiliais, bet nežino, ar tai silpnybė. Renkantis automobilį nemažai lemia emocijos, bet vis dėlto tai nėra nepamatuota investicija. Prieš penkerius metus įsigijo „Tesla Model S“ elektromobilį. Lietuvoje tokių automobilių tada nebuvo daug, kaip nebuvo ir normalaus jų aptarnavimo - dar nėra ir dabar. Pirko, nes jam labai patiko to automobilio technologijos, kad jis tylus, neteršia gamtos. Kita vertus, nenorėjo permokėti, tad pirko nenaują, trejų metų senumo. Tad, sakytų, perkant emocijos susipynė su racionalumu.
Išsilavinimas ir Karjera
1978-1983 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), inžinierius statybininkas. 1983-1987 m. Kaišiadorių HAE statybos valdybos darbų vykdytojas. 1987-1992 m. VĮ „Aras“ darbų vykdytojas, aikštelės viršininkas, komercijos direktorius. 1992-1993 m. eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai.
Nuo 1993 m. UAB „Eika“, užsiimančios nekilnojamojo turto plėtra ir investicine veikla, įkūrėjas ir generalinis direktorius.
1999-2000 m. Rolando Pakso Vyriausybės konsultantas būsto ir komunalinio ūkio klausimais. 2000-2001 m. R. Pakso Vyriausybės valdybos narys. 2001-2003 m. neetatinis prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. 2003-2004 m. VGTU dėstytojas. 2007-2008 m. neetatinis premjero Gedimino Kirkilo patarėjas darnios plėtros klausimais.
2001-2013 m. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, nuo 2013-2023 m. viceprezidentas strateginiam vystymui. Vienas iš „Ambersail“ projekto iniciatorių. 2006-2010 m. dalyvavo projekte Nacionalinė pažangos premija, premijos komiteto narys. 2006-2012 m. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumo narys. Urbanistinio forumo atkūrėjas - jo iniciatyva nuo 2006 m. buvo atgaivinta tradicija rengti kasmetinį Lietuvos urbanistinį forumą. 2004-2020 m. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos įkūrėjas ir prezidentas. Nuo 2020 m. LNTPA valdybos narys. 2012-2020 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. Nuo 2024 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Nuo 2021 m. Nacionalinės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ rengimo grupės narys.
Dar būdamas šešiolikos metų Domas išvyko mokytis į Didžiąją Britaniją. Ten baigęs mokyklą įstojo į universitetą.
Kultūra ir Mecenatystė
„Be mecenatų paramos daugelis pasaulyje įvertintų meno kūrinių nebūtų išvydę dienos šviesos. Ir atvirkščiai - be meno energijos miestai virstų šaltais vaiduokliais iš stiklo ir plytų“, - pastebi verslininkas, mecenatas Domas Dargis.
„Aš labai mėgstu teatrą. Ypač (Oskaro - red. past.) Koršunovo spektaklius. Daugiausiai laiko šiuo metu galime skirti muzikai, kadangi vaikai išbūna koncertuose.“
„O taip, elektronikos klausosi nuo paauglystės, turbūt, kokių keturiolikos. Turi sukaupęs nemažą rinktinių kompaktų kolekciją. O ir pats kažkada darė remiksus, grojo, leido kompaktinius diskus. Vaikai šiuo metu daugiausiai klauso „Power Hit Radio“. Ne viskas patinka, kas groja jų eterio metu, bet būna, jog išgirsta kažką netikėto, įdomaus. Kuo tikrai gali pasidžiaugti, kalbant apie atradimus, tai lietuvių kuriama elektronine muzika.“
„Iki šiol remia džiazo festivalius - „Vilnius Jazz“, „Nida Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, taip pat pasaulinės muzikos ciklus „Gera muzika gyvai“, į kuriuos atvyksta atlikėjai iš tolimų šalių. Kasmet remia šviesų festivalį, įvairius bendruomenių renginius mikrorajonuose.“
„Manau, kad kultūra yra emocija. Jeigu atėjęs į renginį pajunti, kad tau tai artima - įsitrauki. Organiškai. Tarkime, džiazas atsirado dėl to, jog mano tėtis (Robertas Dargis - red. O „Midsummer Vilnius“, man lankantis, paliko labai gilų įspūdį savo kokybe, turinio išpildymu ir tuo, kad festivalio metu yra kuriami specialūs muzikiniai pasirodymai, tokie kaip „Empti orchestra“. Labai laukia, šiais metais bus „Fink orchestra“.
„Stengiamės įtraukti ir naujus projektus, kultūrines ar socialines iniciatyvas, kurios mums atrodo prasmingos, tačiau įterpti kažką papildomai - savotiška dilema. Paprastai, kai kažką išsirenki, prie to ir prisiriši. Ir kitiems verslams - panašiai. Naujoms kultūrinėms, visuomeninėms iniciatyvos nėra lengva rasti mecenatą, kuris dar neturi savo temos. Ir atvirkščiai - greitai augantys verslai užtrunka, kol atranda tai, kas atitinka jų vertybes, viziją.“
„Manau, kad įsivyrautų popsas, išgyventų tik pramoginis turinys, orientuotas į masinį žiūrovą. Tam, kad aukštoji kultūra būtų plačiai visuomenei priimtina, įdomi ir perkama, reikia nuolat investuoti į švietimą.“
„Manau, kad sektinas pavyzdys - pelno mokesčio lengvata, jau kurį laiką taikoma kino gamybai. Pirmuosius žingsnius žengė ir Vilniaus miesto savivaldybė, skatindama remti aukšto kultūrinio lygio ir sportinio meistriškumo veiklas, taikant nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją. Galbūt tik pats atrankos principas atrodo kiek komplikuotas. Bet kuriuo atveju, kuo daugiau gerų renginių, iniciatyvų, tuo daugiau matomumo, tarptautinio dėmesio. Rėmimas yra naudingas, jis sukuria ekonominę vertę.“
