Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai vaikas darželyje ar pas svetimus žmones atsisako naudotis puoduku ar tualetu, net jei namuose viskas klostosi sklandžiai. Ši problema gali kelti nerimą ir nuoskaudą, tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai yra psichologinio pobūdžio klausimas, susijęs su vaiko raida, saugumo jausmu ir kontrole.
Sveikos mamytės, kreipiuosi į Jus, nes gal kuri iš jūsų yra susidūrusi su tokia problema. Mano berniukui 2.5 metai. Namuose geriausiai einam ant puoduko ir ant klozeto. Pats pasiprašo, pats nueina. Tačiau daržely niekaip nesėda. Auklėtoja visaip gražiai bando jį kalbinti atsisėsti, o jis net rėkdamas neina į tą pusę. Ankščiau kaip ir buvo atsisedęs, bet tik šiek tiek apsisiojo kelnes ir viskas, daugiau nebesėda. Tokia pati situacija ir kaip būna pas mano mamą paliktas. Svetimi tualetai irgi yra tabu.
Svarbu suprasti, kad vaiko nenoras sėstis ant puoduko ar tualeto, ypač nepažįstamoje aplinkoje, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena jų - baimė. Vaikas gali bijoti tualeto, jo garsų, aplinkos ar tiesiog nepažįstamos vietos.
Psichologiniai aspektai
Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Juk taip šaunu, kai lyg iš nieko kažką padarai! Mes, suaugusieji, su tuo susiduriame kiekvieną dieną, o štai mažyliui tai visiškai nauja patirtis, kurią jis išgyvena su džiaugsmu ir pasididžiavimu. Todėl nenustebkite, jei pasituštinęs vaikas ypatingai džiaugsis savo kakučiu ar norės su juo... pažaisti.
Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti. Nes su valgymu būna visaip: kartais kūdikis lyg ir nėra alkanas, bet mama mano, kad verkia dėl noro valgyti, todėl pasiūlo krūtį. Arba atėjus tam skirtam laikui - buteliuką su pienu. Jau nekalbant apie primaitinimą, kai dažnai šaukštelis su tyre glaudžiamas prie lūpų, net jei mažylis visu veidu raukosi ar sukasi į šoną... Tuštinimosi suaugęs nesukontroliuos: net ir labai norėdami vaiko tuštintis niekaip nepriversime. Tad tuo metu, kai mažylis pradeda sąmoningai sėstis ant puoduko - atsiranda didžiulė erdvė išbandyti savo paties norus ir nenorus. Galiu pasituštinti į puoduką - ir už tai būti pagirtas, tėvai džiaugsis. Jei pasituštinsiu į kelnes - gali būti, kad mane išbars. Galiu pasižiūrėti, kas bus, jeigu pasėdėsiu ant puoduko ir nieko nepadarysiu, o „pakakosiu“ vėliau į kelnes. Arba galiu kurį laiką „nekakoti“, nes tiesiog nenoriu, yra daug įdomesnių dalykų...
Tuštinimasis - taip pat ir ne tik suaugusiųjų kontrolės priemonė, bet ir savo vidinių procesų kontrolė. Jeigu pirmųjų amžiaus metų kūdikėlis labai aiškiai ir garsiai parodo, kad jam kažkas patinka arba nepatinka, tai dvimetukas jau gali savo emocijas truputį „pakaupti“ ir išleisti tada, kai jų „prisirinks“ daugiau. Panašiai kaip ir „kakutį“. Žinoma, kuo vaikas mažesnis, tuo tas gebėjimas emocijas „pasaugoti“ ir ne iškart parodyti kitiems yra menkesnis, tačiau tai irgi yra tas įgūdis, kurio vaikas mokosi augdamas.
Taip pat svarbu pastebėti, ar vaikas nėra išsigąsdintas. Ar niekas darželyje neišgąsdino, ta prasme ar neišjungė šviesos/trenkė durimis ar gąsdino? Nors vaikas gali ir nesakyti, tačiau patirtas išgąstis gali turėti įtakos jo elgesiui.
Ką daryti tėvams?
Visų pirma, svarbiausia - neverskite vaiko. Jei jis atlieka reikalus namuose tvarkingai, tai jau yra didelis pasiekimas. Vaikas pats turi persilaužti, o tai užtruks. Bent dabar auklėtojos tegul neskuba, bet porą savaičių ir per prievartą nesodina.
Gal imanoma susitarti su auklėtojomis, kad tarkime kartu su sunumi išsirinktumėte ir nusiperktumėte puodelį ir jį atneštumėte į darželį. Gal pavyktų, jei sunus atsinestų savo, jei sakote, kad bijo svetimų? O gal jis jau pradejo gedytis kitu žmonių? Nors gal dar ne toks didelis.
O dėl bijojimo svetimų tualetų, tai visuomet mašinoje turėkite savo, nes mano sesers panelė būdama tik 4 metų pradėjo daryti pvz. parduotuvės tualete, anksčiau arba laukdavo iki namų, arba gelbėdavo mašinoje esantis puodukas. Puodukas yra atvežtas mažylio daržely, bet net ir ant savo nesėda.
Tualeto etiketas ir higiena | Sveikata ir saugumas su Akili | Naujas Akili ir aš #higienarūpi
Vaikšto be sauskelnių daržely tik kai eina miegoti ir į lauką tada uždeda. Tai visą laiką kol neuždeda sauskelnių tol kenčia ir nedaro. Su tuo kentėjimu bijau, kad paskui nebūtų blogiau paprasčiausiai.
Viskas susitvarkys. Bandykit dėti nuo ryto sauskelnes, kad vaikutis nekentėtų, o po poros savaičių bandyti vis pasiūlyti puoduką arba sėsti ant tualeto. Galit ir Jūs pasiimant vaikutį jam pasiūlyti sėstis ant darželio tualeto/puoduko, gal tiesiog reikia saugumo jausmo ir ateis supratimas bei išnyks baimė.
Mano trimečiui buvo ta pati situacija su kakojimu. Kentėdavo, bet darželyje nedarydavo. Tik pasiimdavau ir begte namo į tualetą. Paskui atsiminiau kada vaikas namie kartą pamiršo užsidėti savo dangti ant tualeto ir išmuko į klozetą. Labai išsigando ir nuo to karto darželyje klozetu nesinaudojo rimtiems reikalams atlikti. Jis man pasipasakojo tik po kurio laiko. Buciau ir aš nekreipus demesio, bet įsivaizduokite, vaikas ryte darželyje užsinori to rimto reikalo, kaip sunku ir nesveika laukti vakaro.
Kada kreiptis į specialistus?
Tuštinimosi sutrikimai - tai ta sritis, kurioje susiduria medicina ir psichologija. Kai kuriais atvejais reikalinga šeimos gydytojo ir vaikų gastroenterologo pagalba, kai kuriais padės tik psichologas, o dažnai reikia ir somatinės, ir psichologinės, emocinės srities specialisto. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad geriau pirmiau kreiptis į šeimos gydytoją: paprastai psichologines priežastis įtariame tuomet, kai nenustatoma ar nepasitvirtina somatinės, kita vertus, somatines priežastis gali būti lengviau pašalinti, nei gilintis ir padėti vaikui emocinėje srityje.
Prieš kreipdamiesi į specialistą dėl vaiko tuštinimosi sutrikimų, atkreipkite dėmesį į žemiau išvardintas sritis.
- Kada atsirado tuštinimosi sutrikimas?
- Ar pasikeitė vaiko maitinimosi ritmas, jo valgomi patiekalai, produktai?
- Ar vaikas alergiškas kuriems nors maisto produktams?
- Galbūt pastebite, kad vaikas ima tuštintis skystai ar, priešingai, užkietėja viduriai, atsiranda pilvo skausmų suvalgius tam tikrų produktų (ypač dažnas „kaltininkas“ - pieno produktai)?
- Ar vaikas išrankus maistui? Ar vaikas geria pakankamai vandens, valgo daržovių, vaisių? Ar valgo daug miltinių patiekalų (ypač bandelių)?
Labai naudinga kurį laiką, pavyzdžiui, savaitę, užsirašinėti, kiek vaikas išgeria vandens ir kokį maistą valgo: kartais atrodo, kad mityboje nieko keisti nereikia, tačiau užfiksavus raštu paaiškėja, kad šį tą būtų galima koreguoti. Net jeigu vaiko tuštinimosi sutrikimai yra psichologinės kilmės, taisyklingas maitinimas, pakankamas judrumas tikrai padės jam geriau jaustis. Ir priešingai - kartais nustatomos tam tikros lėtinės ligos, kurioms esant vidurių užkietėjimas gali būti nuolatinis vaiko palydovas.
Svarbiausi patarimai
Pats pirmas ir bene svarbiausias patarimas - stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs. Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių, kuriais galėtų pakeisti susitepusius. Su didesniu vaiku galima tartis, kad susitepus drabužėliams jis juos padėtų į sutartą vietą (skalbinių krepšį ar skalbyklę) ir pats susirastų ir apsivilktų švarius.
Patariama, kad tuštinimosi sutrikimai liktų tik paties vaiko rūpesčiu, Jūs į tai nesikištumėte: nei bartumėte, nei girtumėte, geriausia - kad atsitrauktumėte.
Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozetos tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Vaikas turėtų pasėdėti ant klozetos 5-10 minučių (galima padėti smėlio laikroduką ar įjungti šiam laikui žadintuvą), tačiau jeigu per šį laiką nepasituštins ir nepasišlapins - nieko tokio. Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai.
Naudinga būtų į kalendorių (lentelę) pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“, taip pat užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais (kad ir priklijuojant gražų lipduką į šį kalendorių) už sėkmes.
Taip pat svarbu nepamiršti to, kad vaikas gali tiesiog bijoti sėstis ant puoduko ar tualeto. Galima pabandyti sodinti lėlytę, meškutį, galima vaiką vestis su savimi į tualetą, kad matytų, ką žmonės ten daro. Kai kurie vaikai domisi, ką ant klozeto daro jo artimieji. Vaikui reikia paaiškinti bei parodyti, ką padaro jo artimieji. Kai vaikas „tais reikalais“ domisi, nupirkite specialų unitazo dangtį.
Labai svarbu, kad vaikas suprastų, jog tuštinimosi vieta yra puodukas arba tualetas. Jei vaikas pasituštino į kelnaites, turinio turinį išmeskite į klozetą ir paaiškinkite, kad Kakulio vieta puoduke arba tualete.
Galų gale, prisiminkite, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir jam reikia laiko. Kantrybė, meilė ir supratimas - geriausi pagalbininkai šiuo svarbiu vaiko raidos etapu.
