Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra viena iš moderniosios medicinos inovacijų, suteikianti viltį ir galimybę susilaukti vaikų tiems, kuriems natūralus pastojimas yra sudėtingas ar neįmanomas. Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo paslaugos yra prieinamos ir iš dalies kompensuojamos valstybės, tačiau jų taikymui keliami tam tikri reikalavimai ir apribojimai.

Kas yra dirbtinis apvaisinimas ir kam jis taikomas?

Dirbtinė reprodukcija, dar vadinama dirbtiniu apvaisinimu, apima donoro arba genetinės poros lytinių ląstelių (spermos ir kiaušidžių) dirbtinį suliejimą. Tai medicininės pagalbos būdas, taikomas tais atvejais, kai natūraliai susilaukti vaiko yra sunku ar neįmanoma. Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, prasta vyro spermos kokybė (mažesnė nei 5 mln. spermatozoidų), gali prireikti specifinių metodų, tokių kaip TESA (testicular sperm extraction) - spermatozoidų gavimas išsėklidės punkcijos būdu.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti.

Teisės ir apribojimai

Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.

Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.

Valstybės finansavimas ir reikalavimai

Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra.

Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus, tarp kurių yra:

• Intrauterinė inseminacija (IUI) - tai apvaisinimas moters kūne metodas, kai paruoštos spermijų suspensijos kateteriu sušvirkščiama į gimdą, esant pratekantiems abiem ar vienam kiaušintakiams. IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją. IUI efektyvumas - 10-15% nėštumų.
• In vitro fertilizacija (IVF) - apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje. Šis metodas apima kelis etapus:
1. Gydymas medikamentais, skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Taikomos kelios gydymo schemos, parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą. Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 ciklo dieną.
2. Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių. Procedūra atliekama per makštį, taikant intraveninę nejautrą. Kontroliuojant ultragarsu, specialia adata punktuojamos kiaušidės.
3. Spermos gavimas.
4. Lytinių ląstelių apvaisinimas. Poros lytinės ląstelės apvaisinamos mėgintuvėlyje, kuris patalpinamas inkubatoriuje.
5. Embrionų perkėlimas. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Paprastai perkeliami 2 arba 3 embrionai. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - metodas, kai mikropipete spermatozoidas įšvirkščiamas į vieną kiaušialąstę. Naujoji IMSI sistema, turinti 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus, leidžiant pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius.
• Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) ir Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) - metodai, kai lytinės ląstelės ar zigotos patalpinamos į kiaušintakį.

Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas (Assisted Hatching), kuris padeda jam išsilaisvinti ir įsitvirtinti gimdos sienelėje.

Jei prasideda mėnesinės, ciklo pradžioje (2-3 CD) būtina pasitikrinti echoskopu dėl galimų cistų ir tik tada pradėti stimuliaciją. Būna, kad užsilieka nesprogęs folikulas, tuomet reikia mėnesio pertraukos su kontraceptinėmis tabletėmis arba Duphaston, kad išsivalytų kiaušidės ir vėl būtų galima grįžti prie stimuliacijos.

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau.

Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo, tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas, taip išvengiant daugiavaisio nėštumo.

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai.

Etiniai ir filosofiniai aspektai

Dirbtinio apvaisinimo praktika kelia daugybę etinių ir filosofinių klausimų. Kai kurie mano, kad žmogaus embrionas yra absoliučiai saugotinas, o jo kūrimas laboratorijoje ir naudojimas tikslu, kad kiti turėtų privalumų, yra neetiškas. Iš skirtingų religinių ir filosofinių pozicijų kyla diskusijos dėl embriono statuso, jo teisės gyventi ir galimybės būti "sukuriamu" laboratorijoje, o ne "pradedamu" natūraliai. Kai kurie vertina dirbtinį apvaisinimą kaip "gydomą" poros troškimo turėti vaiką, kiti kelia klausimą, ar tai nėra "sukūrimas" ir ar tai leidžia įkūnyti pageidaujamas savybes. Homologinė inseminacija (naudojant sutuoktinių ląsteles) dalies krikščionių yra atmetama, nes tai gali reikšti, kad iš sutuoktinių atimama bendra tėvystė. Tačiau kitos pozicijos teigia, kad tai Dievo dovana, o ne grynai žmogaus pasirinkimas, ir kad moterys turi teisę į nėštumą.

Didžiuojamės, kad esame viena didžiausių šeimų pasaulyje, sėkmingai atlikusi daugiau nei 100 000 sveikų in vitro apvaisinimo atvejų 105 šalyse. Prie reprodukcijos mokslo prisidedame vykdydami bendras akademines studijas su pirmaujančiomis, savo srityse įsteigtomis švietimo institucijomis, tokiomis kaip Oksfordo, Strasbūro ir Paryžiaus universitetai. Esame prekės ženklas, kuris su 2010 m. įkurta tyrimų ir plėtros laboratorija ne tik gamina aukštos kokybės paslaugas, bet ir inovacijas pagalbinio apvaisinimo technologijų srityje. Didelę investicijų dalį investuojame į savo embriologijos laboratorijos technologinę plėtrą ir sekame visas naujoves šioje srityje. Manome, kad sėkmingam gydymui reikalinga daugiadalykė ir akademinė struktūra. Mūsų komanda, kurią sudaro patyrę gydytojai ir mokslininkai iš mūsų grupės, susirenka į „Bahceci Academy 40 Doctors Meetings“, kuriuos organizuojame kiekvieną savaitę.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #studijos #pavadinimas

• Sužinokite daugiau apie priežastis ir gydymą
• Naujagimio atėjimas: džiaugsmai ir rūpesčiai
• Kaip skydliaukė veikia vaisingumą
• Kaip pasirinkti tinkamus krūtų implantus
• Rinkitės roges vaikams