Lietuvoje siekiama gerinti demografinę situaciją ir didinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, todėl siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ne tik santuokos ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, bet ir bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, bei vienišoms moterims, jei nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Šios pataisos atsirado neatsitiktinai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iki šiol galioję ribojimai prieštarauja Konstitucijai. 2025 m. balandžio 10 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai. Teismas konstatavo, jog toks ribojimas pažeidžia asmenų lygybės principą, nes žmonės, turintys objektyvų medicininį poreikį, negali būti diskriminuojami vien dėl savo šeiminės padėties.
Pagal siūlomą modelį, dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Ja galėtų pasinaudoti ir kartu bent metus gyvenantys vyras bei moteris, planuojantys kurti šeimą, taip pat moteris, kuri nėra poroje. Vis dėlto sprendimas nebūtų automatinis - procedūra būtų leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių rizikų moters sveikatai ar nėštumui.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia vieną esminį principą - pagalbinis apvaisinimas turi būti vertinamas kaip gydymas, o ne socialinių aplinkybių klausimas. „Pagalbinis apvaisinimas yra gydymas. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra medicininės paslaugos, kurios yra taikomos pacientams pagal diagnozę. Ir kada moteriai yra nustatomas nevaisingumas, kaip tam tikras sveikatos sutrikimas, tai pagal tokį kriterijų ir turėtų būti taikomi gydymo metodai“, - teigė ministrė. Ji akcentuoja, kad tokie veiksniai kaip šeiminė padėtis neturėtų daryti įtakos paslaugos suteikimui. Anot jos, jei nustatomas objektyvus medicininis poreikis, gydymas turi būti prieinamas pagal sveikatos būklę, o ne pagal žmogaus asmeninę situaciją.
Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį. Gimstančių vaikų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - apie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.
Siūloma numatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas.
Pataisose detaliai reglamentuojama ir lytinių ląstelių naudojimo tvarka. Pirmenybė būtų teikiama pačios poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais - kai savų ląstelių nepakanka arba jos netinkamos. Embrionų donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas ne trumpiau kaip dvejus metus saugotas banke ir yra gautas aiškus rašytinis sutikimas. Be to, donuotas embrionas galėtų būti naudojamas tik vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui.
Numatyta ir finansinė dalis - pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nustatyta tvarka. Tačiau embrionų, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimas bei saugojimas į kompensuojamų paslaugų apimtį nepatektų. Siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti - kol kas neaišku.
Nuo 2018 iki 2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.
Dirbtinio apvaisinimo procedūra, kaip žmogaus lūkesčio susilaukti vaikų priemonė, nėra numatyta Konstitucijoje. Tačiau ji yra numatyta Lietuvos ordinarinėje teisėje. Procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ribojimai prieštarauja Konstitucijai, dar reikia atlikti išsamesnę analizę, ar teisės aktai yra tinkamai parengti, atsižvelgiant į visas Konstitucijos nuostatas, ypač į vaiko interesus ir šeimos sampratą.
Kaip dirbtinio intelekto technikas apvaisina karvę
Apibendrinant, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos Lietuvoje atveria kelią platesniam šios paslaugos prieinamumui, atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne tik į šeiminę padėtį. Tai svarbus žingsnis siekiant didinti gimstamumą ir padėti poroms bei vienišoms moterims įgyvendinti svajonę susilaukti vaikų.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #istatymas
