Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitus alternatyvius gydymo sprendimus, kuris kasmet vis auga apie 9% porų. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris.
Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius.
Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai būna susijusios su kiekybiniais ir kokybiniais spermos pokyčiais. Juos gali lemti anatominiai defektai, spermos gamybos sutrikimai arba įvairios ligos. Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys: menstruacijų ciklo ar ovuliacijos sutrikimai, anatominė patologija bei netinkamas hormonų balansas.
Viena priežasčių, skatinančių nevaisingumą, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tad moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis. Infekcijos gali sukelti uždegimų, padidina kiaušintakių nepratekamumo riziką. Antra pagal dažnumą priežastis yra hormonų apykaitos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti. Kaip jau ir minėtas, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Todėl moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina ir nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su spermos pakitimais, kurie taip pat gali būti įgimti arba įgyti. Taip pat dažna įgimta nevaisingumo priežastis - sėklidžių nenusileidimas. Tokiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju urologu. Įgytos priežastys dažniausiai susijusios su infekcija arba lytinių organų traumomis. Persirgus lytiniu ir nelytiniu būdu plintančiomis infekcijomis (inkstų, šlapimo pūslės, prostatos uždegimu), sutrinka spermos gamyba. Dėl šios priežasties sumažėja spermatozoidų koncentracija ir pablogėja judrumas. Lytinių organų traumos taip pat daro didelę įtaką vyrų nevaisingumui.
Svarbu ir tai, kokioje aplinkoje gyvena ir dirba vyras - ar nėra radiacijos, chemikalų. Ginekologė G. Bogdanskienė pastebi, jog dažnas vyras nesureikšmina kasdienių įpročių įtakos vaisingumui. Tokie veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas neigiamai veikia vyrų vaisingumą, todėl rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, skirti daugiau laiko fizinei veiklai.
Svarbiausia - tikslūs tyrimai Siekiant išsiaiškinti priežastis, svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu. Visais atvejais siekiant nustatyti nevaisingumo priežastį ir paskirti gydymą, porai atliekami tam tikri tyrimai. Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė. Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą. Kiaušintakių nepraeinamumas yra viena moterų nevaisingumo priežasčių. Tokiu atveju spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne. Ginekologas skiria kiaušintakių pratekamumo tyrimą. Jis gali būti atliekamas kaip rentgeno tyrimas suleidus kontrasto į gimdos ertmę ir kiaušintakius, kontroliuojant rentgenu. Taip pat šis tyrimas atliekamas echoskopu, kai į gimdą leidžiama tirpalo, kuris teka per kiaušintakius. Žiūrint per echoskopą matyti, ar kiaušintakiai pratekami, ar ne. Naujausias tyrimo metodas - kai į gimdą leidžiamos putos teka per kiaušintakius, o žiūrint per echoskopą, vertinamas kiaušintakių pratekamumas. Šis metodas praktiškai neskausmingas, palyginti su kitais metodais.Esant rimtesnėms indikacijoms, gali būti skiriama laparoskopija arba histeroskopija. Atliekant laparoskopiją, žemiau bambos padaroma nedidelė skylutė, per ją įkišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrimi moters organai (gimda, kiaušidės, kiaušintakiai). Histeroskopija atliekama gimdai įvertinti iš vidaus. Į gimdą kišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrimos gimdos ertmė bei dalis kiaušintakių. Vyrų pagrindinis nevaisingumo nustatymo tyrimas - spermos tyrimas. Atsižvelgiant į jo rezultatus, gali būti paskirti ir hormoniniai tyrimai, gydytojo urologo konsultacija bei echoskopija.
Nevaisingumo gydymui tradiciniais metodais būdinga tam tikra rizika ir šalutinis poveikis. Tai priklauso nuo taikomo gydymo metodo. Dažniausias poveikis - galvos skausmas, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai, nereguliarus menstruacijų ciklas, krūtų pabrinkimas ir skausmas, dirglumas, odos problemos, svorio padidėjimas, alerginės reakcijos. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) (OHSS) gali būti bet kokio vaistų, reguliuojančių vaisingumą, vartojimo rizika. Lengvos formos hiperstimuliacija gali sukelti pilvo pūtimą ir skausmus. Kitas aspektas - daugybinis nėštumas. Tiek vaisingumo vaistų vartojimas, tiek pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę gimti dviem arba daugiau vaikų. O tai kelia pavojų tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui. IVF galima rizika: ektopinis nėštumas, kraujavimas, šlapimo pūslės, žarnų ar kitų aplinkinių organų punkcija, taip pat priešlaikinis gimdymas. Riziką didina ir anestezija, naudojama įdedant kiaušinėlius. Taip pat, jei IVF apvaisinimas naudojamas ICSI būdu (kai spermatozoidai tiesiogiai įleidžiami į kiaušialąstę), gali išaugti tikimybė, kad būsimas berniukas bus nevaisingumas.
Nevaisingumo gydymas neabejotinai priklauso nuo priežasčių. Neretai manoma, kad būtinas pagalbinis apvaisinimas. Tačiau net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, jis nereikalingas. Joms gali padėti konservatyvus gydymas. Jei nustatomi hormoniniai sutrikimai, skiriama medikamentų. Kiaušintakių nepratekamumo atveju gydoma arba operaciniu būdu (atliekant laparoskopiją), arba gali būti atliekamas pagalbinis apvaisinimas. Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriama įvairių papildų. Rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių.
Vaisingumo vaistai ir hormoninė terapija skirta padėti moteriai sėkmingai ovuliuoti arba atkurti normalų hormonų lygį. Vaistai būna skirti kiaušinėlių vystymuisi arba ovuliacijai skatinti. Šio tipo medikamentai gali būti vartojami tabletėmis arba kaip injekcija. Vienas iš dažniausiai naudojamų pavyzdžių - klomifeno (chlomifeno) citratas. Šis vaistas - antiestrogenas, jis jungiasi prie smegenų hipotalame esančių estrogeno receptorių ir padidina svarbaus signalinio hormono GnRH (gonodotropiną atpalaiduojantis hormonas) išskyrimą. Tuomet šis hormonas prisijungia prie smegenų hipofizės ir sukelia FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) išsiskyrimą. Jis tiesiogiai jungiasi su kiaušidžių ląstelėmis ir skatina kiaušinėlio augimą ir brendimą.
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, bei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija. Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus. Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti. Aromatozės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato. Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje.
Chirurginis gydymas. Po išsamių laboratorinių tyrimų, medicininės istorijos analizės ir tyrimo ultragarsu gydytojai gali rekomenduoti ir chirurginį gydymą. Reprodukcinėje medicinoje labiausiai paplitusios minimaliai invazinės procedūros: laparoskopija, histeroskopija ir pilvo mioemektomija (gimdos fibrozės pašalinimas). Jos naudojamos tiek ligoms diagnozuoti, tiek gydyti. Visos ginekologinės ir endoskopinės operacijos atliekamos itin saugiais metodais ir minimaliais instrumentais, siekiant tausoti moters organizmą ir apsaugoti nuo galimo šalutinio poveikio. Laparoskopija - operacija, per kurią atliekami maži įpjovimai pilvo ar dubens srities viduje. Tam naudojamas laparoskopas ir kamera. Dažniausi gydomi sutrikimai: randų audinių pašalinimas, endometriozė arba pažeistas kiaušintakis. Histeroskopija - gimdos ertmės patikrinimas per gimdos kaklelį naudojant kamerą ir histometrą. Šiuo metodu gydytojai gali diagnozuoti įvairius gimdos ertmės sutrikimus - tokius kaip fibroidinis audinys ar polipai. Šiuos sutrikimus galima pašalinti smulkiais instrumentais. Atsistatymo laikotarpis taip pat trumpas. Pilnoji miomektomija - chirurginė procedūra, kai atliekamas mažas pilvo pjūvis, leidžiantis patekti į gimdą ir pašalinti fibroidinius audinius.
Vyrų ir moterų vaisingumas taip pat gali būti gydomas pasitelkus pagalbines reprodukcines technologijas. Pagalbiniai apvaisinimo būdai skirstomi į apvaisinimą moters kūne ir mėgintuvėlyje. Gydymo metodas dažniausiai parenkamas pagal spermos kokybę. Jei spermos kokybė prasta, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), mikroinseminacija arba spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ISCI). Jei partnerio sperma geresnės kokybės, tuomet gali būti taikoma intrauterinė inseminacijos procedūra (IUI).
Gimdos apvaisinimas, arba intrauterinė inseminacija (IUI), - tai procesas, kai iš vyro paimta sperma specialiu būdu paruošiama ir sušvirkščiama į gimdos ertmę per ovuliaciją, aplenkiant gimdos kaklelį. Taip kiaušintakį ir subrendusį kiaušinėlį pasiekia didesnė spermos koncentracija. Prieš įšvirkštimą sperma apdirbama ir centrifuguojama - atskiriamos negyvos ir mutavusios vyriškosios ląstelės. Tuomet gyvybingi ir judrūs spermatozoidai sumaišomi su nedideliu kiekiu tirpalo ir neskausmingai įleidžiami į gimdos ertmę plonu ir lanksčiu kateteriu. Ši procedūra neskausminga ir paprasta, todėl jai nėra reikalinga chirurginė invazija ar anestezija.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro) reiškia „už kūno ribų“. Tai procesas, kurio metu kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais embriologijos laboratorijoje. IVF procesas pradedamas gonodotropino injekcijomis. Šis preparatas skatina kiaušides gaminti daugiau folikulų. Kai folikulai pasiekia brandų dydį, taikomos vaisto HCG injekcijos, kurios lemia kiaušinėlių vystymąsi ir brendimą. Prieš pat ovuliaciją šie subrendę kiaušinėliai išgaunami per operaciją, naudojant silpną anesteziją. Procedūra atliekama ultragarso būdu, kiaušinėliai paimami per makšties sieną. Paimti kiaušinėliai sudedami į petri lėkštelę, embriologai juos apvaisina mėgintuvėlyje. Spermatozoidai sumaišomi su kiaušinėliais (įprastinis apvaisinimas) arba įleidžiami tiesiogiai (ICSI). Sukurtos zigotos paliekamos vystytis vidutiniškai 3-5 dienas. Tuomet paprastai vienas arba du embrionai, kurie vystosi geriausiai, švelniai perkeliami į gimdos ertmę kateteriu. Dažnai dėl didesnės vaisingumo tikimybės embrionai auginami ir ilgiau - iki 6 parų. Tuomet jie pasiekia aukštesnę fiziologinio vystymosi stadiją ir tampa blastocistomis. Tai leidžia atrinkti fiziologiškai geresnės kokybės embrionus.
Spermos šaldymas - galimybė užšaldyti vyriškąsias lytines ląsteles ir naudoti vėliau, jei numanomas vyresnis amžius, operacijos, chemoterapinis arba medikamentinis gydymas. Vitrifikacija - kiaušialąsčių, zigotų arba embrionų šaldymas ir laikymas skystojo azoto konteineriuose (-196°C) siekiant panaudoti vėliau. Šaltajame azote sustoja visi biologiniai procesai, o surinktas ląsteles arba jų darinius galima panaudoti vėlesniais apvaisinimo etapais.
70 000 - tiek porų Lietuvoje susiduria su nevaisingumą sukeliančiomis sveikatos problemomis. Priežastys - įvairios. Jei pora nesisaugodama nėštumo nepastoja per vienerius metus, ji turėtų nedelsdama kreiptis pagalbos. Jei moteriai daugiau nei 35 metai, ji turėtų kreiptis į gydytoją ginekologą jau po pusės metų. Svarbiausia išsiaiškinti, kodėl nesiseka pastoti, ir skirti tinkamą gydymą. Akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė pastebi, kad moteris kreiptis į gydytoją ginekologą dažnai paskatina ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sutrikęs menstruacijų ciklas. Kartais menstruacijos būna retos, o kartais ir visai išnyksta. Tai taip pat gali būti nevaisingumo priežastis. Gydytoja prisimena atvejį, kai jos kabinete apsilankė 30 metų moteris, kuriai menstruacijos buvo nereguliarios, atsirasdavo kas trys mėnesiai, paskui - kas pusė metų, kol visai išnyko. Be to, ji turėjo antsvorio, skundėsi dideliu plaukuotumu veido, pilvo, nugaros srityse. Pacientei atlikus hormonų ir ultragarsinį tyrimą, nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas ir lėtinės anovuliacijos sindromas, kuris, pasak gydytojos, sėkmingai išgydomas 80 proc. pacienčių. „Pacientei paskyrėme medikamentinį gydymą ir jau po 3 mėn. gydymo rezultatas akivaizdus - atsistatė menstruacijų ciklas, o svarbiausia - pacientė pastojo ir susilaukė mergaitės“, - pasakoja akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė.
Džiugina ir tai, kad nevaisingumo priežasčių nesibaimina ieškoti ir vyrai. Jau seniai pasikeitė tendencija, kai į gydytoją akušerį-ginekologą dėl nevaisingumo buvo kreipiamasi moters iniciatyva. Šiais laikais poros sąmoningesnės ir atsakymų bei problemos sprendimo būdų dėl nevaisingumo ateina ieškoti drauge. Kas trečiam vyrui iš besikreipiančiųjų nustatomas nevaisingumo sutrikimas. Pasak gydytojos, sutrikimui nustatyti atliekami nesudėtingi spermos ir hormoniniai tyrimai.
Gydytoja G. Bogdanskienė pabrėžia, kad šiais laikais nevaisingumo priežastys vienodai priklauso tiek nuo vyro, tiek nuo moters: apie 40 proc. - nuo moters, apie 40 proc. - nuo vyro, apie 10 proc. - nuo abiejų. Likę 10 proc., deja, yra neaiškios kilmės nevaisingumas.
Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys. „Nevaisingumas diagnozuojamas tada, kai pora turi lytinius santykius ne rečiau 2-3 kartus per savaitę, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja“, - teigia „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė A.Usonienė. Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas. Pasak gydytojos, norint išvengti moterų nevaisingumo, reikia prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti ir mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. A.Usonienė pažymi, kad būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. „Kadangi tiriama pora, atliekamas ir vyro spermos tyrimas“, - priduria gydytoja.
Nevaisingumą sukelia ir kitos priežastys: įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai, nėštumo nutraukimai, persirgti gimdos gleivinės uždegimai, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę. Šiuo metu kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais: atliekamas tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius, tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą. Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti. „Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę“ - teigia A.Usonienė. Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos.
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija. „Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus“ - sako gydytoja. Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma - endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai. Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai.
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. „Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų“, - pabrėžia ginekologė. Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. „Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais.
A.Usonienė pažymi, kad yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. „Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi“, - teigia A.Usonienė. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
tags: #specifiniai #hormonai #kales #nevaisingumui #gydyti
