Bronius Paulauskas gimė 1932 m. rugpjūčio 26 d. Kupiškėse. Jo gyvenimas ir veikla glaudžiai susiję su Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų kovomis po Antrojo pasaulinio karo. Tai ne tik diktoriaus ir muziejininko, bet ir aktyvaus Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvio istorija.
1950 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, o 1952 m. - Šiaulių pedagoginio instituto istorijos skyrių. Nuo 1952 m. mokytojavo Kelmės vidurinėje mokykloje, Vilniaus 15-toje vidurinėje mokykloje ir nepilnamečių kolonijoje. 1956 m., laimėjęs konkursą, pradėjo dirbti Lietuvos radijo diktoriumi. Vėliau, 1970-1991 m., jis buvo Lietuvos televizijos (LTV) diktorius. Bronius Paulauskas taip pat buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kraštotyros draugijos narys. 1991-1993 m. ėjo Lietuvos valstybės muziejaus direktoriaus pareigas. 1993-1995 m. „Vilsat“ televizijoje vedė istorinę laidą „Sustok, akimirka“, sukūrė apie 70 laidų.
Pasipriešinimo pradžia ir įsitraukimas į DKA
Dar 1944 m. buvo organizuotas partizaninis pasipriešinimas rytinėse Kauno m. apylinkėse okupantams. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1944 m. liepos mėn. pradžioje, Ukmergės apskr. Čiobiškio par. klebonas Liudvikas Puzonas kvietė Musninkų vlsč. Padvarių k. esančius pasipriešinimo dalyvius. Tarp jų buvo ir Jonas Misiūnas.
1944 m. liepos mėn. LLA nariai, vadovaujami j. ltn. Vakarus, Pigonių k., Musninkų vlsč., susitiko su partizanais. J. Misiūnas buvo paskiriamas kuopos vadu ir organizatoriumi. Tų pačių metų liepos mėn. NKVD-KGB įgaliotiniui Lietuvoje buvo pranešta, kad Musninkų vlsč. veikia 200 partizanų Žalio Velnio būrys.
1945 m. sausio 30 d. Butkūnų k., Žemaitkiemio vlsč., su A. Paulauskiene kartą buvo susitikusi ir užmezgė ryšius DKA atstovė, štabo ryšininkė A. Paulavičiūtė-Indyra.
DKA veikla ir kovos
1944 m. rugpjūčio mėn. Didžiosios Kovos partizanų būrys tapo LLA DKR, vadovaujamas Žalio Velnio. 1944 m. rudenį DKR išleido pirmąjį laikraštį „Tikruoju keliu".
1944 m. gruodžio 10 d. LLA štabas patvirtino Lietuvos teritoriją į 4 partizanų apygardas, veikimo rajonas buvo priskirtas Vilniaus apygardai. 1945 m. sausio 15 d. LLA rajonas priskirtas atkuriamam LLA Vilniaus apyg. štabui. Vado J. Misiūno įsakymu DKA štabo sudėtį įėjo: vadas ir oper. skyriaus viršininkas J. Misiūnas-Žalias Velnias, štabo ir organizacinio skyriaus viršininkas S. Kazlauskas, ginkluotės - Jonas Urbonavičius-Svajūnas, žvalgybos - E. Vytas, ūkio - Daminas Matačiūnas-Jazminas.
1945 m. vasario 15 d. vyr. ltn. J. Misiūnas pradėjo vadovauti 5-ajam LLA rajonui, pavadinęs jį 5-ąja LLA apygarda. J. Misiūnas-Žalias Velnias buvo skiriamas pavaduotoju, štabo ir operatyvinio sk. viršininku. Štabo viršininku tapo Jonas Markulis-Vaiduoklis.
1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške, Žaslių vis, žuvo 5-osios LLA apyg. vadas vyr. ltn. Kestenis-Serbentas; bat. vadas Zigmas Kacevičius-Genijus buvo sužeistas į kojas. Apygardos vadovavimą perėmė Žalias Velnias.
1946 m. birželio 21 d. J. Misiūnui-Žaliam Velniui buvo perduoti 15 egz. „pogrindžio sąlygomis". J. Misiūnas įtikėjo turįs reikalą su rimta organizacija. Tuo metu DKA sudarė 2086 žmonės, iš jų 836 partizanai.
DKA sunaikinimas ir pasekmės
MGB agentų J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V. Lisausko dėka, infiltravus į apygardos vadovybę jų agentus, 1950 m. DKA buvo sunaikinta.
1946 m. gruodžio 20 d. DKA vadas MGB agentas kpt. J. Misiūnas įsakymu įteisino DKA pavaldumą J. Markulio BDPS. rinktinės partizanų vadus B. Trakimą-Genelį, L. Kupčiūną-Tigrą P. Klimavičių-Uosį ir kitus; per 1947-1948 m. apgyvendinti Vilniuje, suimti ir nuteisti.
1947 m. rugpjūčio mėn. sužinojęs iš LLA vado A. Slučkos-Šarūno apie J. Misiūno ryšius su MGB, DKA B rinkt, vadas Plienas nutraukė ryšius su MGB kontroliuojamu DKA štabu. Sužeistas A. Slučka, pabėgęs iš Vilniaus, pas Plieną gydėsi.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1944 m. rugpjūtis | Didžiosios Kovos partizanų būrys tampa LLA DKR. |
| 1944 m. ruduo | DKR išleidžia pirmąjį laikraštį „Tikruoju keliu". |
| 1945 m. vasaris | J. Misiūnas-Žalias Velnias skiriamas 5-osios LLA apygardos pavaduotoju. |
| 1950 m. | DKA sunaikinama infiltravus agentus į vadovybę. |
Brazausko dvigubas gyvenimas: Kodėl dukra Laima išstūmė motiną iš rūmų?
Atminimo įamžinimas
Apie DKA partizanus 1995 m. išleista K. Kasparo knyga, pavadinta „Žalio Velnio takais". Apie Giedraičių, Balninkų, Molėtų partizanus 2006 m. surinktą medžiagą paskelbė Jovitas Jankauskas ir Vytautas Simonavičius. Semeliškių, Vievio, dalies Žaslių vlsč. istorines kovas knygoje „Elektrėnai" epizodiškai aprašė Vytautas Mizara.
Bronius Paulauskas mirė 2006 m. rugsėjo 4 d. Jo atminimas gyvas istorijos šaltiniuose ir knygose, menančiose kovą už Lietuvos laisvę.
