Maistas žmogų aprūpina būtinomis organizmui medžiagomis ir palaiko gyvybinius procesus.
Per maistą plintančios infekcijos ir sergamumas jomis Lietuvoje išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Sveikindami su šv. Velykomis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad nesaugus maistas, kuriame yra kenksmingų bakterijų, virusų ar parazitų, gali susargdinti. Per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamųjų ligų. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) duomenimis, kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų atvejų. Šiemet ULPKC gavo 105 pranešimus apie žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkius, kurių metu buvo nustatyti 416 sergančiųjų šiomis ligomis. 72 tokie įvykiai kilo namų aplinkoje, kiti 33 protrūkiai užregistruoti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose, vaikų globos namuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat susiję su vartotu maistu maitinimo įstaigose.
Medikai įspėja, kad atšilus orams, galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus - daugintis.
Pagrindinės per maistą plintančių ligų priežastys
Žarnyno infekcines ligas dažniausiai sukelia įvairūs virusai (rotavirusai, norovirusai ir kt.), taip pat bakterijos (kampilobakterijos, jersinijos, salmonelės ir kt.). Virusinėmis žarnyno ligomis žmogus suserga, turėjęs kontaktą su užterštais paviršiais ar pabuvęs tokioje aplinkoje, o bakterinėmis žarnyno ligomis - per užkrėstą maistą.
ULPKC pažymi, jog epidemiologinio tyrimo duomenų analizės rodo, kad dažniausia maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas, netinkamas jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, asmens higienos stoka, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, indų plovimas bei aplinkos valymas. Nereti atvejai, kai susirgimai ta pačia infekcine liga išplinta ligonio aplinkoje dėl asmens higienos nepaisymo.
Didelę riziką užsikrėsti maistu gamtoje turi poilsiautojai, kai greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, pieno produktai) kelias valandas laikomi 20 laipsnių temperatūroje. Užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis galima ir per atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą žmonių fekalijomis ir šlapimu. Todėl maudantis jūroje, ežere ar upėje, reikia stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.
Kambario temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Didelis jų kiekis labai pavojingas sveikatai.
Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu.
Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų.
Natūralūs nuodai - kai kurios maisto produktai savyje turi toksinų.
Alergija - tai sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į išorines alergines medžiagas. Didžiausią problemą kelia maiste esančios baltyminės medžiagos. Daugiausia šių medžiagų turi pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, žuvys, vėžiagyviai, soja bei kviečiai, sezamo sėklos, lubinai. Visa tai sudaro 90% alergiško maisto.
Dažniausiai pasitaikančios per maistą plintančios ligos
Per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamųjų ligų. Dažniausiai jomis užsikrečiama nuo gyvūninio maisto. Paprastai šios ligos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių. Tai inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, sepsis, smegenų ar smegenų dangalų uždegimas ir net mirtis.
Salmoneliozė
Salmonelės plinta per nepakankamai karščiu apdorotą, kryžminiu būdu užterštą maistą, per sąlytį su sergančiais gyvūnais ar jų ekskrementais, po sąlyčio su namų augintiniais (ropliais, graužikais, paukščiais). Maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, yra jautriausi bakterijoms. Vištų kiaušiniai, broilerių mėsa ir jų produktai, žaliavinis pienas, mėsa yra maisto produktai, kurie gali būti užteršti salmonelėmis, tačiau kitas maistas (vaisiai ar daržovės, daigai) taip pat gali turėti šių bakterijų.
Listeriozė
Listeriozė - gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs. Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugeliui organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
Kampilobakteriozė
Kampilobakteriozė yra viena dažniausių zoonozių Europoje. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos. Kampilobakteriozė - per maistą plintanti zoonozė, kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų - penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 - 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra retas. Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS.
Trichineliozė
Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri prieš vartojimą nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai. Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai. Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1-2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Ešerichiozė
Enterohemoraginių (EHEC) Escherichia coli (E. coli) sukelta ešerichiozė pasireiškia viduriavimu neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu (HUS) arba trombozine trombocitopenine purpura (TTP). EHEC pagrindinis rezervuaras yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju. Enterohemoraginių E. Coli (EHEC) sukeltos diarėjos yra didelė vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis, ypatingai ekonomiškai besivystančiose šalyse.
Lietuvos statistika
ULAC duomenimis, praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje buvo užregistruoti 794 susirgimai salmonelioze, 925 - kampilobakterioze, 20 - listeriozė. Per paskutinius dešimt metų (2009-2018 m.) sergamumas salmonelioze Lietuvoje sumažėjo nuo 60 atv./100 tūkst. gyv. 2009 m. iki 28,3 atv. - 2018 m. Sergamumas kampilobakterioze per paskutinį dešimtmetį mūsų šalyje didėja, tačiau analogiška tendencija yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Susirgimų listerioze atvejų skaičius svyravo nuo 5 (2009 m.) iki 20 - 2018 m.
Pasak Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenų, iš viso per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 5 467 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų bei maisto toksinių infekcijų atvejai.
Nausėdos – nušviesti amžinojo gyvenimo pažado
Kaip išvengti susirgimų?
Laikytis švaros. Dauguma žmogui pavojingų mikroorganizmų gyvena gyvūnų žarnyne, jų randama dirvoje, vandenyje. Rinktis šviežią ir nesugedusį maistą.
Norint išvengti susirgimų per maistą plintančiomis ligomis ULPKC specialistai rekomenduoja gerai šiluminiu būdu apdoroti maistą, jį gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kruopsčiai plauti rankas, įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa.
Perkant maistą, visada pravartu atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
Pagrindinės maisto higienos taisyklės:
- Švaros palaikymas: Kuo dažniau plauti rankas, ypač gaminant maistą. Kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu.
- Žaliavos ir paruošto maisto atskyrimas: Atskirti žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus reiktų pjaustyti ant atskirų ir skirtingų spalvų lentelių. Maistą reiktų gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą.
- Terminis apdorojimas: Gerai termiškai apdoroti maistą. Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Gaminio viduje pasiekus +78° C temperatūrą, mikrobai žūva.
- Tinkamas laikymas: Tinkamai laikyti maistą. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reiktų laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi.
- Rinktis kokybišką maistą: Rinktis šviežią ir nesugedusį maistą.
Šios taisyklės padės užtikrinti, kad maistas būtų saugus ir skanus, o per maistą plintančios ligos būtų išvengta. Taigi, tinkama maisto higiena yra labai svarbi, norint išvengti maistu plintančių ligų.
Jeigu nepavyko išvengti kurios nors maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
