Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Lietuvoje statistikos departamento duomenimis kiekvienais metais tokių vaikų padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. Pagal Statistikos departamento duomenis 2005 metais tėvų globos neteko 13,3 tūkst. vaikų.
Netekusių tėvų globos vaikų (ypač našlaičių) likimas pastaraisiais šimtmečiais jaudino visų Europos valstybių bendruomenes: tokiems vaikams pirmiausiai ir buvo steigiami globos namai, kuriuose vaikai buvo prižiūrimi ir auklėjami. Kiekviena valstybė jau turi savitą globos įstaigų istoriją. Lietuvoje, 1991 metais atkūrus nepriklausomybę, buvo kritiškai analizuojama savo bei kitų kraštų patirtis ir kuriama savita globos sistema. Šiuo metu pagrindiniai vaikų globos klausimai reglamentuoti naujuoju 2001 metais įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu.
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais. Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų apibūdinančių vaiką netekusį tėvų globos, dažniausiai vartojamos yra šios sąvokos: beglobis, bešeimis (Braslauskienė, 2001), našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. Visas išvardintas sąvokas galima apibūdinti keliais žodžiais - tai likęs be tėvų globos vaikas (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. L. Jovaiša aiškinamajame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme suformuluota vaiko globos sąvoka apima vaiko priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą, tačiau svarbiausia yra tai, kad čia lygias teises tapti vaiko globėju įgyja fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija). Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Globos teisinė prasmė yra pabrėžiama ir socialinės politikos kontekste, kuriame vaiko globa yra viena iš socialinės gerovės šeimoms ir vaikams sistemos programų [D. Snieškienė Dabartiniai vaikų globos tyrimai Lietuvoje: taikymas socialinėje politikoje, 1999, p.-83].
Vaiko globą galima apibūdinti ne tik kaip teisinį objektą, bet ir kaip socialinį. Pasak G.G. Kvieskienės [Socializacija ir vaiko gerovė, 2003, p. - 174], globos reiškinys atsirado susiskaldžius visuomenei į socialinius sluoksnius. Kol žmonės gyveno uždaromis grupėmis, vieni su kitais buvo susiję glaudžiais tarpusavio ryšiais, tol nebuvo poreikio išskirtinei globai ir labdarai. Žmonės pagal nerašytas taisykles, remdamiesi tradicijomis padėdavo vieni kitiems nelaimėje, tad nebuvo būtinybės globą įforminti. Tačiau istorijos eigoje diferencijuojantis visuomenei į interesų grupes, žmonės vis mažiau vadovavosi papročiais ir moralės normomis, geranoriškumo principu.
Atsirado poreikis sukurti pagalbos sistemą silpniausiems visuomenės nariams ir ją įteisinti. Tad žmonių globa iš šeimos, giminės funkcijos tampa bendra tautos, valstybės funkcija. Pradeda kurtis įvairios organizacijos, įstaigos, kurios įgyvendina iškeltus globos tikslus ir uždavinius. Tad istoriniame kontekste globa iš „savaime suprantamos veiklos“ modernioje visuomenėje tapo kaip „duotybė“, kurią reglamentuoja įstatymai, tai yra, kad globa iš šeimyninio reikalo ilgainiui pasidarė viešo pobūdžio ir privaloma.
Žiūrint iš socialinio taško, globa yra žmonių tarpusavio santykių vaisius. Globos reiškinys apsprendžiamas ir ekonominių veiksnių. Dėl skurdo, bedarbystės, ekonominės krizės šeimos nebeįstengia arba nebenori rūpintis savo atžalomis ir palieka juos visuomenės globai. Tad globos sąvoką apsprendžia ir ekonominis aspektas, nes vienas iš globos uždavinių yra vaiko išlaikymas. Norint įgyvendinti vaiko globos paskirtį yra reikalingos lėšos. Vaiko, likusio be tėvų globos, poreikiams tenkinti valstybė skiria kas mėnesį 500 Lt pašalpą. Vaiko globos savaitgaliais metu globėjams yra išmokami maistpinigiai, 6 Lt į dieną.
Ekonominis globos aspektas, kaip teigia I. Svarbiausias globos aspektas yra pedagoginis. Pedagogas J. Vaitkevičius socialinę globą ir rūpybą žymi kaip veiklą, formuojanti visapusišką tobulą, intelektualiai, doroviškai išlavintą pilietį, rengti jį protiniam ir fiziniam darbui, tobulinti jo gebėjimus, plėsti interesus [J. L. Jovaiša pateikia tokį globos ir rūpybos apibrėžtį: „ <.> dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma“. Autorius taip pat teigia, kad globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama [L. Jovaiša, 1993, p. Vaiko globos procesas yra nuolatinis pedagoginis procesas, kurį nuolat reguliuoja ir sąlygoja objektyvios kultūros vertybės, ekonominės sąlygos, etika, tarpusavio santykiai, kolektyvas ar grupės ir jų nuostatai bei pedagogo, kaip vaiko globėjo, gebėjimai organizuoti, valdyti situaciją ir įvykius, daryti ugdomąjį poveikį.
I. D. Snieškienė vaiko globą pateikia kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimą, tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje; biologinėje šeimoje, globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje. Vaiko globa yra viena iš pagrindinių šeimos funkcijų, kurią šeimos kartais dalijasi su kitomis visuomenės institucijomis, kurios teikia joms paslaugas. Vaiko globa yra viena iš socialinės gerovės šeimoms ir vaikams sistemos programų.
Pateikiamuose globos sampratos apibrėžimuose labiausiai akcentuojamas teisinis aspektas, nors tiek pat svarbūs yra pedagoginis, psichosocialinis aspektai. Toks požiūris į vaiko globą atspindi visuomenės supratimą. Žinoma, visuose globos sąvokose yra pabrėžiama, kad būtina suteikti vaikui, netekusiam tėvų globos, saugią aplinką, kurioje jis galės jaustis ramus, aprūpintas, tinkamai fiziškai bei psichiškai vystytis, tačiau nekalbama apie meilę, užuojautą vaikui, globėjų ir globotinių ypatingus ryšius, jų tęstinumą.
Teisinio vaiko globos aspekto akcentavimas, kaip teigia D. Pagrindinis Lietuvos švietimo sistemos tikslas - doro, išmintingo, veiklaus ir atsakingo žmogaus ugdymas. Šio tikslo įgyvendinimui neabejotinai reikalinga švietimo sistema, kuri apimtų visas ugdymo institucijas su jų struktūromis, funkcijomis, ryšiais su aplinka, ją koordinuotų, užtikrintų perimamumą bei tęstinumą.
Gilinantis į globos problemas matyti, kad vaikai į globos įstaigas šiandien patenka dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvioms priežastims reikėtų priskirti tėvų netekimą, tėvų sunkias ligas. Tačiau tokių vaikų Lietuvos globos įstaigose yra tik apie 30 %. Kur kas didesnė dalis yra tokių vaikų, kurių tėvams atimtos tėvystės teisės.
Šių šeimų vaikai, labai anksti patiria skausmą, alkį, neviltį. Kūdikių, vaikų namų ir internatinių mokyklų auklėtiniai - tai daugiau ar mažiau skriaudos iš tėvų patyrę vaikai: našlaičiai, pusiau našlaičiai, neįgalių, pensininkų, vienišų motinų, gausių ir dažniausiai nedarnių šeimų vaikai. Nepaisant jų individualių fizinių ir psichinių sutrikimų, beveik visi jie patyrė skaudžių išgyvenimų. Jiems teko patirti šeimos nedarną ir tėvų nuopuolio pasekmes, neretai juridinį atskyrimą nuo šeimos.
Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldantys, neišmokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį, asocialūs, egocentriški. (Leliūgienė I. Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. Lietuvoje gyveno 746,3 tūkst. vaikų (arba 21,8 proc. visų šalies gyventojų) nuo 0 iki 18 m. Iš jų 2005 metais globojami buvo 13,3 tūkst. (arba 1,8 proc.) vaikų.
Nors bendras globojamų vaikų skaičius 2005 - 2006 m. laikotarpiu kito nežymiai, tačiau procentine išraiška daugėja institucijose globojamų vaikų skaičius. (2005 m. 41 proc. visų vaikų, nustačius globą, buvo apgyvendinti vaikų globos namuose, 2006 m. vaikų globos institucijose buvo globojami 43 proc. visų vaikų). (Net 76 proc.) institucijose globojamų vaikų sudaro vaikai nuo 0 iki 3 m. 2005 metais savivaldybių VTAT duomenimis globa buvo nustatyta 3209 vaikams, 2004 m. - 3267 vaikams.
Nors absoliučiais skaičiais globojamų vaikų skaičius per metus sumažėjo, tačiau santykine išraiška, lyginant globojamų vaikų skaičių su bendru vaikų skaičiumi, padidėjo 0,1 proc. (2004 m. 775,2 tūkst. : 3,267 tūkst; 2005 m. 2005 metais daugelyje šalies miestų ir rajonų vaikų globos tendencijos iš esmės nepakito. Lyginant su 2004 metais, globojamų vaikų padaugėjo Pakruojo, Raseinių, Švenčionių, Telšių rajonuose, o vaikams nustatytų globų skaičius sumažėjo Kauno miesto ir rajono bei Mažeikių ir Utenos savivaldybėse.
Kaip ir ankstesniais metais savivaldybėse, kuriose veikė vaikų dienos centrai vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir buvo sudarytos sąlygos teikti papildomas užimtumo bei ugdymo paslaugas vaikams bei patiems tėvams, sumažėjo ir globojamų vaikų skaičius.
Žinoma, kad kiekvienam vaikui sėkmingai augti bei ugdytis reikia šeimos, kuria jis galėtų džiaugtis, jaustųsi saugus. Šeima sudaro geriausias sąlygas vaikui visapusiškai vystytis. Susidarę šeimos ir vaiko santykiai yra pagrindas toliau plėtoti savo santykius su aplinka, pasirengti visuomeniniam gyvenimui. Todėl natūraliausia vaikui yra šeimos globa. Manoma, kad humaniškiausias būdas, sprendžiant beglobių vaikų problemas, yra juos atiduoti auklėti šeimoms.
Socialinės ir Psichologinės Problemų Grupės
Vaikų globos namai - institucijos, skirtos laikinai ar nuolat prižiūrėti vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių neteko tėvų globos. Nors globos namai užtikrina vaikams pastogę ir priežiūrą, juose gyvenantys vaikai susiduria su specifinėmis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šios problemos, jų priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Socialinės Problemų Grupės
Globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių:
- Socialinė izoliacija: Globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės. Ribotos galimybės bendrauti su bendraamžiais iš kitų socialinių sluoksnių gali trukdyti jiems įgyti socialinių įgūdžių ir susiformuoti normalius socialinius ryšius.
- Stigma: Vaikai, augantys globos namuose, gali susidurti su stigma ir diskriminacija iš visuomenės. Tai gali lemti žemą savivertę, gėdą ir sunkumus užmezgant santykius su kitais žmonėmis.
- Sunkumai kuriant prisirišimą: Nuolatiniai personalo pokyčiai globos namuose gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius. Tai gali lemti emocinius sunkumus, sunkumus pasitikint kitais ir nesaugumo jausmą.
Globos namų gyvenimo sąlygos lemia didesnį šių vaikų socialinį pažeidžiamumą ir apsunkina jų integraciją į visuomenę palikus globos namus.
Psichologinės Problemų Grupės
Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas:
- Trauma: Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas.
- Emociniai sunkumai: Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus.
- Elgesio problemos: Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu.
- Žema savivertė: Nuolatinė kritika, atstūmimas ar nepriežiūra gali lemti žemą savivertę ir neigiamą savęs suvokimą. Vaikai gali manyti, kad yra nevertingi, nemylimi ir neverti sėkmės.
V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų. M. Garcia-Molsosa ir kt. (2021) teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra ta grupė, kuri turi didelę riziką dėl patiriamų mokymosi sunkumų iškristi iš švietimo sistemos. Globotiniai stokoja motyvacijos mokytis, dažnai nelanko mokyklos, patiria adaptacijos sunkumų, stokoja mokėjimo mokytis įgūdžių, turi mokymosi spragų, pasižymi neigiamu elgesiu mokykloje, turi sveikatos problemų sąlygotų mokymosi sutrikimų, negalių.
Vaikų globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas: Trauma, emociniai sunkumai, elgesio problemos, žema savivertė. Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus. Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu. Nuolatinė kritika, atstūmimas ar nepriežiūra gali lemti žemą savivertę ir neigiamą savęs suvokimą. Vaikai gali manyti, kad yra nevertingi, nemylimi ir neverti sėkmės.
Priklausomybę Sukeliančių Medžiagų Vartojimas
Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa parodė, kad daugiausiai vaikų globos namų auklėtinių (didžiausias procentas) vartoja alkoholinius gėrimus (75,4 proc.), 44,4 proc. - yra bandę rūkyti arba ir šiuo metu rūko. Bent kartą kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas yra bandę 38,1 proc. vaikų globos namų auklėtinių.
| Priklausomybę sukelianti medžiaga | Procentas |
|---|---|
| Alkoholinius gėrimus | 75,4% |
| Rūkymas (bandę arba rūko) | 44,4% |
| Kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos | 38,1% |
Vaikų globos namų auklėtiniai dažnai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Sprendžiant Psichosocialines Problemas
Vaikų globos namuose svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas, kuris dirba su nepilnamečiais, netekusiais tėvų ar tėvų globos dėl įvairių priežasčių.
Socialinis darbuotojas turi:
- Mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti
- Gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją
- Žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus
- Turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis
- Mokėti valdyti savo emocijas
- Turėti gerus stebėjimo įgūdžius
Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti.
Socialinio darbuotojo veikla apima:
- Psichosocialinės pagalbos teikimą
- Socialinių įgūdžių ugdymą
- Mokymosi motyvacijos skatinimą
- Pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą
- Bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma)
- Atstovavimą vaiko interesams
Socialinio Darbo Iššūkiai ir Perspektyvos
Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, autoritetą būtina stiprinti, nes jų darbas yra nepaprastai sunkus. Nuolatinis klaidų pastebėjimas ir kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Socialinis darbas dažnai yra trys žingsniai į priekį ir penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir kitais, nemato prasmės.
Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Tačiau motyvuoti dirbti globos namuose yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami, ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šį sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą.
Globėjų Paieška ir Parama
Darbas su globėjais, globėjų paieška, mokymai globėjams, įtėviams, renginių organizavimas yra Globos centro prerogatyva. Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir pradedami ieškoti globėjai. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai.
Norintieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti.
Sprendimo Būdai
Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria globos namuose gyvenantys vaikai, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Psichologinė pagalba: Vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinę psichoterapiją. Svarbu, kad psichologai ir psichoterapeutai turėtų patirties dirbant su vaikais, patyrusiais traumų ir netekusiems tėvų globos.
- Socialinė parama: Vaikams reikia padėti įgyti socialinių įgūdžių, užmegzti santykius su bendraamžiais ir integruotis į visuomenę. Tai galima pasiekti organizuojant socialinius renginius, stovyklas, ekskursijas ir kitas veiklas, kuriose vaikai galėtų bendrauti su kitais žmonėmis.
- Švietimas: Vaikams reikia užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir padėti įveikti mokymosi sunkumus. Svarbu, kad mokytojai ir auklėtojai suprastų vaikų, gyvenančių globos namuose, poreikius ir galėtų suteikti jiems individualią pagalbą.
- Globos namų reforma: Būtina gerinti globos namų sąlygas, užtikrinti vaikams saugią ir jaukią aplinką, suteikti jiems daugiau dėmesio ir rūpesčio. Taip pat svarbu mažinti vaikų skaičių globos namuose ir skatinti šeimyninių globos formų plėtrą.
- Sveikatos stiprinimas: Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas (50,4 proc.) bei prizai ir apdovanojimai (32,2 proc.). Dauguma vaikų globos namų administracijos darbuotojų (88,9 proc.) palankiai vertina sveikatos stiprinimo veiklą, tačiau 77,8 proc. jų nurodo, kad Klaipėdos apskrityje trūksta organizuojamų sveikatos stiprinimo renginių.
- Ryšio su biologine šeima palaikymas: Jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, svarbu palaikyti ryšį su biologine šeima.
Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje pakeitė ir globos namų ugdymo turinį: neliko sovietinės ideologijos, o visa veikla perorientuota į lietuviškos bendruomenės, šeimyniškos atmosferos ir šeimyniškų santykių kūrimą. 1990 metais, pradėjus įgyvendinti Švietimo reformą vaikų globos įstaigų būklė žingsnis po žingsnio pradėjo gerėti. 1992 -1993 metais 12 internatinių mokyklų buvo pertvarkytos į vaikų globos namus. Šių mokyklų mokomieji korpusai buvo pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas arba perduoti Švietimo ir ugdymo skyrių žiniai. Tokia reorganizacija buvo siekiama pagerinti vaikų gyvenamąsias sąlygas, leisti jiems mokytis kartu su normalių šeimų vaikais.
Taigi, vaikų globos namų skaičius padidėjo, o internatinių mokyklų sumažėjo. Teigiamas reiškinys, jog Lietuvoje pradėjusios kurtis šeimynos ir šeimyniniai vaikų namai (šeimynos, paėmusios globoti po 5 ir daugiau vaikų) sparčiai plinta. Šeimynų kūrimosi pradžioje žiniasklaida skelbė nemažai straipsnių, kuriuose buvo abejojama tokių namų reikalingumu. Vieni pirmųjų pakvietę į savo namus 5 našlaičius ir likusius be tėvų globos vaikus buvo Rūta ir Benas Bernotavičiai. Šeimynų pasiekimai ugdant beglobius vaikus yra akivaizdūs. Tai patvirtina suaugę šeimynų gyventojai.
Tačiau kaip ir visur, taip ir čia, yra tam tikrų išimčių. Darniai sugyvenančių šeimynų yra Tauragėje, Šakiuose, Kaune, Visagine, Raseiniuose, Panevėžyje, Šilalėje, Kelmėje, Anykščiuose, Palangoje ir t.t. Stengiamasi, kad šeimynose būtų vaikai kilę iš savo miestų, rajonų, jie dažnai turi giminystės ryšius su globėjais, kaimynais. Šeimynos suartina vaikus ir sustiprina giminystės ryšius, be to, vyresnieji mokomi globoti broliukus ir sesutes. Kadangi visų beglobių vaikų neįmanoma apgyvendinti globėjų šeimose, reikia tobulinti, humanizuoti ir valstybines globos įstaigas. Tai pradėta daryti 1992 metais, kai internatinės mokyklos buvo perorganizuotos į globos namus.
Norint auginti pilnaverčius žmones, ieškoma geriausių būdų tai padaryti. Manoma, kad globos namai vaikams gali suteikti saugesnių namų šilumą negu internatinės mokyklos. Todėl, kaip anksčiau minėta, jos pertvarkomos į vaikų globos namus. Jie nuo internatinių mokyklų skiriasi tuo, kad vaikai gyvena globos namuose, o mokytis eina į miestų ar rajonų bendrojo lavinimo mokyklas.
Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba tėvai su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Nustatyta, jog vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas ar depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.
Psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje didėja, tačiau stigma vis dar išlieka. Ypač didelį nerimą ir bejėgiškumą jaučia tėvai, nepasitikintys savimi ir savo sprendimais, skirtingai nuo ankstesnių kartų. Jaunimui kyla vis daugiau psichologinių problemų: nerimo, depresijos atvejų, taip pat ir rimtesnių sutrikimų, tokių kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas. Prevencija apima jaunimo švietimą apie psichologinę sveikatą, mindfulness, lėtesnį gyvenimo tempą, gebėjimą valdyti emocijas ir stiprinti psichologinį atsparumą.
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia tobulinti vaiko globos sistemą. Nuo 2022 m. liepos 1 d. keičiasi prašymų globoti vaiką pateikimo vieta, nustatomi papildomi reikalavimai globėjams ir kartu gyvenantiems asmenims, griežtinamas globėjo parinkimo procesas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Taip pat numatoma tobulinti globos priežiūros kokybę ir reglamentuoti globėjų rengimo tvarką.
Jaunuolių palydėjimo paslauga yra skirta padėti jaunuoliams, išeinantiems iš globos įstaigų ar patiriantiems socialinę riziką, sėkmingai integruotis į visuomenę ir savarankiškai gyventi. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria šie jaunuoliai: trūksta gyvenimo įgūdžių, emocinės paramos, finansinio saugumo ar socialinių ryšių. Projektai, tokie kaip „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, siekia padėti jiems sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Jei jaunuolis neturi ryšio su savo biologiniais tėvais, jis neturi ir atramos gyvenime, neturi žmogaus, į kurį galėtų kreiptis pagalbos iškilus menkiausiai problemai, jis išeina į visišką vienatvę. Specialistė sako, kad net apsipirkinėjimas maisto prekių parduotuvėje dažnu atveju tampa iššūkiu, o ką kalbėti apie klausimus susijusius su visapusiška integracija į visuomenę ir savarankišką gyvenimą.
Kaip problemų sprendimas gali padėti jaunuoliams, kenčiantiems nuo depresijos?
Socialinės problemos, su kuriomis susiduria vaikai, augantys globos namuose, yra socialinė izoliacija, stigma, sunkumai kuriant prisirišimą. Tai apsunkina jų integraciją į visuomenę po globos namų palikimo. Psichologinės problemos apima traumą, emocinius sunkumus, elgesio problemas ir žemą savivertę. Tyrimai rodo, kad tėvų globos netekę vaikai patiria mokymosi sunkumų ir turi didelę riziką iškristi iš švietimo sistemos.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam vaikui sėkmingai augti bei ugdytis reikia šeimos, kuria jis galėtų džiaugtis ir jaustis saugus, natūraliausia vaikui yra šeimos globa. Manoma, kad humaniškiausias būdas, sprendžiant beglobių vaikų problemas, yra juos atiduoti auklėti šeimoms.
