Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir laukimo, tačiau kartu tai ir didelių pokyčių metas, galintis iššaukti įvairias emocijas. Deja, ne visada šis laikas būna šviesus ir nerūpestingas. Vis daugiau moterų susiduria su depresija prieš gimdymą, kuri gali turėti rimtų pasekmių tiek pačiai moteriai, tiek jos kūdikiui ir visai šeimai.
Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyminės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos. Dauguma moterų kurį laiką susiduria su didesniais ar mažesniais psichologiniais sunkumais po gimdymo, tačiau daliai moterų pasireiškia pogimdyminė depresija ar potrauminio streso sutrikimas po gimdymo.
Kas yra depresija prieš gimdymą?
Depresija prieš gimdymą - tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia nėštumo metu. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ilgalaikis ir stiprus emocinis diskomfortas, kuris trukdo moteriai normaliai funkcionuoti ir džiaugtis nėštumu. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys. Besilaukiančias moteris dažnai lydi svajonės apie džiaugsmingą šeimos pagausėjimą bei naujo gyvenimo vizija. Deja, kartais lūkesčiai visai neatitinka realybės - gimus kūdikiui, mamą aplanko ne laimė, o liūdesys, baimė ar didelis kaltės jausmas.
Depresijos prieš gimdymą simptomai
Svarbu atpažinti depresijos prieš gimdymą simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienai moteriai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika, trunkanti ilgiau nei dvi savaites.
- Susiaurėję interesai ir malonumo jausmo praradimas. Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, nebedžiugina.
- Energijos stoka ir nuovargis.
- Nemiga arba per didelis mieguistumas.
- Apetito praradimas arba persivalgymas.
- Prasta koncentracija ir dėmesio stoka.
- Nerimas ir baimės.
- Pasitraukimas nuo šeimos ir draugų (socialinė izoliacija, užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti) ar nieko nenorėjimas.
- Dirglumas ir pyktis.
- Mintis apie savižudybę ir kenkimą sau.
- Jausmas, kad esu netinkama motina.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, skrandžio problemos be aiškios priežasties.
- Pakitusios kognityvinės funkcijos (sunku susikaupti, atsiminti, priimti sprendimus ir pan.).
- Nevilties ir tuštumos jausmas.
- Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas.
- Greitas susierzinimas ar pyktis.
Svarbu pažymėti, kad pasireikšti gali ne visi požymiai, tik dalis jų.
Depresijos prieš gimdymą priežastys
Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda depresija prieš gimdymą, o kartais jų, atrodo, visai nėra. Dažniausiai tai yra kompleksinės priežastys:
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo metu staigiai keičiasi hormonų lygis, ypač estrogeno ir progesterono. Šie pokyčiai gali paveikti nuotaiką ir emocinę būklę. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu.
Emocinės problemos
Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t.t.
Fiziniai pokyčiai
Nėštumo metu moters kūnas patiria daug fizinių pokyčių, kurie gali kelti diskomfortą ir nuovargį. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
Gimdymo aplinkybės
Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu patirti traumuojantys įvykiai nuo nėštumo pradžios iki 9 savaičių po gimdymo yra tiesiogiai susiję su depresijos atsiradimu, tačiau išgyvenimai gimdymo metu nėra siejami su depresija. Pats gimdymo procesas yra potenciali stresinė situacija jau vien todėl, kad jo metu moteris patiria ypač stiprų skausmą ir kontrolės praradimo pojūtį. Jei moteris psichologiškai nėra pasiruošusi gimdymui, ji gali jausti neapibrėžtumą, nežino, ko gali tikėtis per gimdymą ir po jo.
Socialiniai veiksniai
Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Svarbu suprasti, kad depresija nėštumo metu ar po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris. Tačiau realybėje matome, kad moteriai atrodo, jog būtent ji yra „bloga mama“, išgyvena daug kaltės, savęs nuvertinimo, gėdos, nusivylimo savimi ir pan. Tačiau tiesa ta, kad ji nėra bloga, kaip įsivaizduoja, jai tiesiog šiuo metu labai reikalingas artimųjų rūpestis bei specialistų pagalba.
Asmeninė istorija
Dar vienas reikšmingas faktorius - motinos emocinių sutrikimų istorija. Taip pat grėsmė padidėja mamoms, neturinčioms palaikymo iš artimųjų ar pačioms keliant sau didelius reikalavimus.
Kaip padėti moteriai, sergančiai depresija prieš gimdymą?
Jei įtariate, kad artima moteris serga depresija prieš gimdymą, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tai nėra gėdinga ar silpnumo požymis, o rimta sveikatos problema, kurią reikia gydyti.
- Būkite atidūs ir stebintys: Reguliariai pasiteiraukite apie jos emocinę sveikatą.
- Teikite pagalbą ir palaikymą: Išklausykite, priimkite, sudarykite galimybes emociškai ir fiziškai stiprėti, pailsėti, išsimiegoti, atsitraukiant nuo vaikelio ir pan. Ypač svarbu, kad aplinkiniai klaustų, kokios konkrečios pagalbos jai reikia. Pavyzdžiui, gal pabūti kartu, pasaugoti naujagimį, padėti buityje, pagaminti maisto, nuvežti į ugdymo įstaigas kitus vaikus, padėti sutvarkyti dokumentus dėl vaikelio registracijos ar išmokų ir pan.
- Padrąsinkite kreiptis į specialistus: Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o artimieji ne(be)žino, kaip padėti, svarbu padrąsinti moterį kreiptis į gydytoją ir / ar psichikos sveikatos specialistą, užsiregistruoti vizitui ar pasisiūlyti nuvežti.
- Skatinkite sveiką gyvenseną: Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai. Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Depresija - tai liga, kuri reikalauja laiko ir pastangų. Būkite kantrūs ir supratingi, palaikykite moterį gydymo procese.
- Padėkite moteriai suprasti, kad ji nėra viena: Tyrimai rodo, kad depresija po gimdymo užklumpa maždaug 10-20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Susirgti gali net ir tos mamos, kurios kūdikį planavo ir jo labai laukė.
Pirmieji ženklai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą.
Gydymo būdai
Pogimdyvinė depresija yra gydoma. Gydymo būdai priklauso nuo depresijos sunkumo ir moters individualių poreikių. Dažniausiai taikomi gydymo būdai:
- Psichoterapija: Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų.
- Bendros sveikos gyvensenos taisyklės: Dėmesingumas ir atsipalaidavimas - naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Pogimdyminė depresija – kaip ji atrodo iš tikrųjų
Pogimdyminė depresija vyrams
Nors visuomenės supratimas apie psichikos ligas, tokias kaip moterų pogimdyminė depresija, didėja, tačiau vyrų depresija kūdikiui gimus daug mažiau atpažįstamas reiškinys. Nustatyta, kad maždaug 25 proc. vyrų pirmaisiais metais po kūdikio gimimo patiria lengvus depresijos simptomus, o maždaug 10-12 proc. tėčių yra diagnozuojama depresija. Tyrimai taip pat perspėja, kad maždaug 3 iš 100 šeimų abu tėvai, motina ir tėvas, gali patirti pogimdyminę depresiją vienu metu. Tuo tarpu tinkamos ir savalaikės pagalbos nesuteikimas sergančiam depresija tėvui ar motinai gali sukelti skaudžių pasekmių, tokių kaip savižudybė, santykių šeimoje sunkumai ir / ar smurtas, nepakankama kūdikio priežiūra ar net apleidimas.
Kodėl vyrams sunku kreiptis pagalbos? Įvairios apklausos ir tyrimai teigia, kad vyrai dažniau vengia medicininės priežiūros nei moterys. Šios žinutės suaktyvina vyrišką stereotipą „apsaugoti, aprūpinti“, pamirštant, kad tėčiai turi ne tik palaikyti motinas, tačiau jiems taip pat reikia paramos. Todėl daugelis vyrų tai priima, kaip skatinimą išlikti stipriu ir nesiskųsti. Jei tikimasi, kad vyrai tapę tėčiais bus stiprūs ir palaikantys, tuomet, kas jie, jei suserga depresija? Šis klausimas neretai atima ryžtą vyrams kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą. Užsisklendę savyje tėčiai dažnai nesupranta, kad rūpintis kūdikiu nėra lengva ir kad kūdikių elgesys (pvz., dažnas prabudimas, verksmas) yra natūralus, susijęs su jų išgyvenimo instinktais. Ir kad tėčiai (ir mamos taip pat) gali pervargti ir / ar patirti nuotaikos pablogėjimo periodų.
Vyrų pogimdyminės depresijos pikas yra nuo trijų iki šešių mėnesių po gimdymo. Kaip ir mamų pogimdyminė depresija, ji dažnai nediagnozuojama. Pogimdyminė depresija tėčiams gali pasireikšti skirtingais požymiais nei mamų. Depresija gali turėti įtakos tėvo santykiams su vaiku. Jie gali mažiau domėtis kūdikiu, rečiau žaisti ir bendrauti su juo ir / ar savo kitais vaikais bei atsiliepti apie juos neigiamai ar kaltinti dėl savo sunkumų. Pogimdyminė tėčių depresija gali turėti įtakos jų vaiko raidai.
Vyrų pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai
- Vyrai, kurie yra jaunesni nei 25 metų bei gimus jų pirmam vaikui.
- Vyrų partnerės psichinė sveikata; rizika, kad tėvas susirgs depresija po vaiko gimimo, yra daugiau nei penkis kartus didesnė, jei depresija serga vaiko mama (ir priešingai, jei vyras serga pogimdymine depresija, didesnė tikimybė susirgti ir jo žmonai / partnerei).
- Vyrai, kuriems prieš tai buvo diagnozuota depresija arba kitos psichikos ligos, sutrikimai, taip pat turintys finansinių problemų, labai jauni.
- Be to, vyrai gali jausti pogimdyminės depresijos požymius, kai juos patiria vaiko mama - matant, kaip kenčia mylima moteris, nėra lengva.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad tėčių hormonai taip pat kinta dar iki kūdikio gimimo. Be fiziologinių pokyčių, tiek mamos, tiek tėčiai, gimus kūdikiui, susiduria su daugybe kitų pokyčių: keičiasi kasdienė rutina ir tenka prisitaikyti prie kūdikio režimo, atsiranda santykių pokyčiai, poros seksualinio gyvenimo pokyčiai, naujos pareigos, tenka tvarkytis su partnerio stresu bei padidėjusiais finansiniais rūpesčiais. Visi šie veiksniai gali kelti įtampą vyrams dėl padidėjusios atsakomybės. Tų pačių bei kitų sunkumų gali kilti ir moteriai, todėl poros santykiuose gali trūkti emocinės paramos ir padažnėti konfliktų.
Tėvų pogimdyminė depresija iš esmės yra toks pat sutrikimas kaip ir mamų pogimdyminė depresija. Rekomenduojama pradėti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Šiuo metu gydymo galimybės yra tokios pačios, kaip ir motinoms, kuriai taikoma psichoterapija ir / ar gydymas psichotropiniais vaistais. Svarbiausia! Tėčiai turėtų kuo anksčiau išsakyti, kaip jaučiasi, o žmonos / partnerės (ir kiti artimi asmenys) skatinti juos kreiptis pagalbos. Tai ne Jūsų kaltė, kad patiriate tokią būseną.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate bet kurį iš minėtų simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Lietuvoje yra daug organizacijų ir specialistų, teikiančių pagalbą moterims, susiduriančioms su depresija prieš gimdymą:
- Šeimos gydytojas: Gali įvertinti jūsų būklę ir nukreipti pas specialistą.
- Psichikos sveikatos centrai: Teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Visuomenės sveikatos biurai: Rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Mobilios krizių įveikimo komandos: Esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
- Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. paštu.
